Lin­kė­ji­mai iš Kalėdų Senelio na­mų

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ka­lė­dų Se­ne­lis pa­si­tin­ka at­vyks­tan­čius.
Jo­va­ro gat­ve Šiau­liuo­se ma­ši­nos ju­da lė­čiau nei ki­tur – vi­siems smal­su pa­ga­ny­ti akis į va­ka­rais gir­lian­dų spal­vo­mis nu­švin­tan­tį Ar­vy­do Ra­čo na­mą, už­bu­rian­tį šven­ti­ne nuo­tai­ka – švie­so­mis, spal­vo­mis, mu­zi­ka. Šei­mi­nin­kas Ka­lė­dų Se­ne­lio kos­tiu­mu prie var­tų su­tin­ka ir pa­kal­bi­na kiek­vie­ną at­vyks­tan­tį. "Džiaugs­mo, san­tar­vės! Lin­kiu ki­tais me­tais daug su­ta­ri­mo, ne­si­pyk­ti, lai­mės, svei­ka­tos, mei­lės!" – sa­ko Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Neil­ga Jo­va­ro gat­ve­lė šven­ti­niu lai­ku pil­na ma­ši­nų. Vie­ni smal­suo­liai tik pra­va­žiuo­ja su­lė­tin­da­mi grei­tį, ki­ti iš­li­pa pa­si­gro­žė­ti.

A. Ra­čui pa­tin­ka, kai žmo­nės su­sto­ja, pa­bend­rau­ja – tam ir yra šven­tės.

Na­mus įvai­rias­pal­vė­mis lem­pu­tė­mis šiau­lie­tis nu­tvies­kia jau dau­giau nei de­šimt­me­tį. Ir kas­met puoš­me­nas vis at­nau­ji­na.

Kie­me, so­de ga­no­si gal­vas be­su­kio­jan­tys el­niai, įsi­tai­sę lo­kiai, švie­čian­tį dvi­ra­tį mi­na Ka­lė­dų Se­ne­lis, į ka­mie­ną įsi­ko­ręs tig­ras. Kur tik au­ga me­dis ar krū­mas – vi­sur tvis­ka gir­lian­dos. Gir­lian­do­mis "ap­siū­tas" ir vi­sas na­mas bei tvo­ros. Ant sto­go el­niai trau­kia Ka­lė­dų Se­ne­lių ro­ges, ka­mi­ną nu­tvies­kia Ka­lė­dų žvaigž­dė, lan­guo­se blyk­si eg­lu­tės. Skam­ba links­ma mu­zi­ka. Tik spėk dai­ry­tis!

Ka­lė­di­niai pa­puo­ši­mai į Šiau­lius at­ke­liau­ja iš vi­so pa­sau­lio. Apie 300 gir­lian­dų yra su­jung­tos į 25 ro­ze­tes, į maž­daug pu­sant­ro šim­to il­gin­tu­vų.

"No­rė­tų­si ir dau­giau, bet nei­šei­na, elekt­ra "ne­beiš­ne­ša". Dar vie­tos yra kur į dan­gų kel­ti, bet į šo­nus ne­bė­ra", – juo­kia­si Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Šven­tėms ruoš­tis jis pra­de­da nuo rug­sė­jo. Įkel­ti gir­lian­das į me­džius ar ant sto­go pa­tal­ki­na kai­my­nai. La­bai dė­kin­gas Vy­tau­tui ir Ze­no­nui – vie­nam už­kel­ti bū­tų neį­ma­no­ma.

"Ir man pa­tin­ka, ir lan­kan­tiems pa­tin­ka. Ne vien vai­kai at­vyks­ta, bet ir suau­gę. Ne tik leng­vo­mis ma­ši­no­mis at­va­žiuo­ja, bet ir au­to­bu­sais – pil­na gat­ve­lė. Iš Klai­pė­dos, Jur­bar­ko, Pak­ruo­jo ar Tel­šių, Plun­gės – iš vi­sų mies­tų. Atei­na vai­kų dar­že­lių gru­pės, mo­kyk­los, stu­den­tai, Sei­mo na­riai, Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to sen­jo­rai – vi­si no­ri pa­ma­ty­ti. Ju­dė­ji­mas di­de­lis, aiš­ku, prieš kai­my­nus ne­pa­to­gu, nes jiems su­drumš­čiam ra­my­bę, ki­tiems sun­ku pa­kliū­ti į na­mus, pri­va­žiuo­ti, ir triukš­mas. Bet jau vi­sa gat­ve­lė puo­šia­si", – sa­ko A. Ra­čas.

Šiau­lie­tis skai­čiuo­ja, kad po se­zo­no ten­ka pa­keis­ti apie 50 pro­cen­tų pa­puo­ši­mų, nes lem­pu­tes pa­vei­kia ir šal­tis, ir vė­jas su­dras­ko.

Prie Ka­lė­dų Se­ne­lio na­mo vei­kia pa­štas – per die­ną at­ke­liau­ja apie 40 laiš­kų. Vi­sus juos rei­kia per­skai­ty­ti ir, pa­de­dant tė­ve­liams, iš­pil­dy­ti ma­žų­jų no­rus.

O vai­kų pra­šy­mai įvai­riau­si! No­ri ir ka­čiu­kų, ir trak­to­riu­kų, ir te­le­fo­nų, ir kom­piu­te­rių. Pra­šo ir to­kių da­ly­kų, apie ku­riuos Ka­lė­dų Se­ne­lis jau ir ne­be­ži­no. "Klau­si­mus iš­spren­džia­me su tė­ve­lių pa­gal­ba", – juo­kia­si A. Ra­čas.

Bū­na, kad laiš­kas Ka­lė­dų Se­ne­lį su­grau­di­na. "Vai­kas pa­ra­šė: "Aš bu­vau ne­ge­ras, bet ža­du pa­si­tai­sy­ti". Ir iš­var­di­jo ko­kių do­va­nė­lių no­ri. Rei­kia ti­kė­tis, kad tas vai­kas pa­si­tai­sys, jei pa­ts pri­si­pa­žįs­ta", – sa­ko šiau­lie­tis.

Ka­lė­dų Se­ne­lis tu­ri ir pa­što ba­lan­džių. Bu­vo nu­ve­žęs juos į Ario­ga­lą (Ra­sei­nių r.), Pa­ne­vė­žį, Vil­nių. Vai­kai pa­ra­šė laiš­ke­lius (laiš­ke­lis tu­ri bū­ti trum­pas: rei­kia pa­ra­šy­ti, kad bu­vo ge­ras ir ko­kių no­ri do­va­nų), per ke­lias va­lan­das ba­lan­džiai par­skrai­di­no į Šiau­lius. Vai­kams di­džiu­lis įspū­dis, kad jų laiš­ką ne­ša pa­što ba­lan­dis!

Šven­ti­niu lai­ku lan­ky­to­jų srau­tas – ne­nut­rūks­tan­tis. Vai­kai no­ri pa­ma­ty­ti Ka­lė­dų Se­ne­lį, at­sa­ki­nė­ja į jo klau­si­mus, dek­la­muo­ja ei­lė­raš­čius.

Ka­lė­dų Se­ne­lis iš­kart pa­si­tei­rau­ja: "Ar ge­ri bu­vo­te?" Klau­si­mas – ne šiaip sau: kie­me sto­vi se­nis be­sme­ge­nis, kil­no­jan­tis ke­pu­rę. Jei vai­kai blo­gi – ke­pu­rės ne­kels.

Vai­kai su­si­jau­di­nę, su­si­do­mė­ję žiū­ri į be­sme­ge­nį: o jei ne­pa­kels ke­pu­rės? Bet be­sme­ge­nis ke­pu­rę nu­ke­lia. Ge­ri vai­kai!

Ka­lė­dų Se­ne­lis tę­sia: "Esa­te ge­ri vai­kai, bet ga­lė­tu­mė­te bū­ti dar ge­res­ni: se­nis be­sme­ge­nis grei­čiau ke­pu­rę nu­kel­tų!" Vai­kas pri­si­pa­žįs­ta tru­pu­tį ne­klau­sęs... Ka­lė­dų Se­ne­lis pa­drą­si­na: "Pa­si­tai­sy­si ir se­nis be­sme­ge­nis ky­los ke­pu­rę grei­čiau!"

Dar vie­na pra­mo­ga – iš ka­mi­no len­dan­tis Ka­lė­dų Se­ne­lis. Iš­lįs, sa­ko na­mo šei­mi­nin­kas, jei vai­kai bus ge­ri. O nuo blo­gų pa­si­slėps ka­mi­ne. Vai­kams vėl nuo­sta­ba!

Per šven­tes A. Ra­čas lem­pu­čių ne­ge­si­na il­giau.

Pa­lik­ti švie­čian­čių na­mų ne­ga­li net de­šim­čiai mi­nu­čių – kad neį­vyk­tų ne­lai­mė. Tems­tant ne­be­jun­gia jo­kios bui­ti­nės tech­ni­kos, ku­riai rei­kia elekt­ros. Ar­ba­tos iš­si­ver­da iki ket­vir­tos va­lan­dos ir lai­ko ter­mo­se – jei pri­reik­tų sve­čiams pa­vai­šin­ti.

A. Ra­čas pla­nuo­ja, kad na­mas lem­pu­tė­mis blyk­sės iki Šei­mų šven­tės. Iš pa­tir­ties ži­no, kad po šven­tės į Jo­va­ro gat­vę su­ka di­de­li au­to­bu­sai iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų.

"Džiaugs­mo, san­tar­vės! Lin­kiu ki­tais me­tais daug su­ta­ri­mo, ne­si­pyk­ti, lai­mės, svei­ka­tos, mei­lės!" – nau­ja­me­ti­nius lin­kė­ji­mus "Šiau­lių kraš­to" skai­ty­to­jams siun­čia Ka­lė­dų Se­ne­lis

O ko­kia do­va­na ge­riau­sia pa­čiam Ka­lė­dų Se­ne­liui? "Svei­ka­ta! Kad se­ne­liui svei­ka­tos bū­tų ir dar ga­lė­tų na­mus pa­puoš­ti!"

Tu­ri Ka­lė­dų Se­ne­lis ir la­bai di­de­lį no­rą – in­ter­ne­te pa­ma­tė švie­čian­tį na­mą, ku­rio lem­pu­tės mirk­si pa­gal mu­zi­ką. Šiau­lie­čio kie­me mu­zi­ka skam­ba – bū­tų lai­min­gas, jei ir jo na­mo lem­pu­tės mirk­sė­tų į tak­tą.

No­rė­tų­si ir dau­giau, bet nei­šei­na, elekt­ra "ne­beiš­ne­ša". Dar vie­tos yra kur į dan­gų kel­ti, bet į šo­nus ne­bė­ra.

Komentarai

jocis    Sek, 2019-12-29 / 12:16
Smagu, kad ši jo idėja užkrečia ir kitus. aplankiau dar vieną tokį namą Šiupyliuose, Šiaulių raj.
gražu    Sek, 2019-12-29 / 18:12
taip dabar jau yra ir daugiau kas daug ir gražiai sodybas puošia. Yra link Pakruojo judant, va ir Šiupyliuose, Mažeikių r. Svirkančiuose beveik visas kaimas taip išpuoštas. Gražu ir akiai, ir sielai, kaip sakant.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.