Savivaldybių indeksas: kas priekyje, kam sunkiau?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ge­riau­siai be­si­tvar­kan­čios sa­vi­val­dy­bės ti­tu­lą Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­se šie­met su­si­grą­ži­no sos­ti­nė, ne­di­de­liu skir­tu­mu ap­len­ku­si Klai­pė­dos mies­tą. To­liau ri­kiuo­ja­si Šiau­liai, Kau­nas. Ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių in­dek­se šie­met ly­de­ris ne­si­kei­čia: pir­mau­ja Klai­pė­dos ra­jo­no, ant­ra – Kau­no ra­jo­no, tre­čią ir ket­vir­tą vie­tas da­li­ja­si Drus­ki­nin­kų ir Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės.

Kaip ir kas­met, skel­bia­mi du in­dek­sai – še­šių di­džių­jų pa­gal gy­ven­to­jų tan­kį ir 54 ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių. Jau de­vin­tus me­tus skel­bia­mas rei­tin­gas su­da­ro­mas pa­gal gy­ven­to­jams ir in­ves­tuo­to­jams svar­biau­sias sri­tis, kur spren­di­mus prii­ma sa­vi­val­dy­bės, pa­vyz­džiui, ver­ti­na­ma eko­no­mi­nė, so­cia­li­nė si­tua­ci­ja, sa­vi­val­dy­bei pri­klau­siu­sio tur­to val­dy­mas.

"2018 me­tais į prie­kį iš­si­ver­žęs Vil­nius yra in­ves­ti­ci­jų trau­kos cent­ras, pa­gal šį ro­dik­lį vis la­biau tols­tan­tis nuo ki­tų sa­vi­val­dy­bių. Čia ak­ty­viau­sias vers­las, į vie­nin­te­lį iš di­džių­jų mies­tų dau­giau gy­ven­to­jų per­nai at­vy­ko nei iš­vy­ko. Ant­ro­je vie­to­je li­ku­si Klai­pė­da su sos­ti­ne ei­na ko­ja ko­jon – čia da­lis so­cia­li­nių ro­dik­lių, to­kių kaip so­cia­li­nių pa­šal­pų po­rei­kis, bu­vo ge­riau­si, sa­vi­val­dy­bė ma­žai įsi­sko­li­nu­si. Ke­le­tu žings­nių to­liau esan­čių Šiau­lių ir Kau­no ro­dik­liai la­bai įvai­ria­ly­piai. Pa­vyz­džiui, Šiau­lių gy­ven­to­jams są­ly­gi­nai ne­bran­giai kai­na­vo iš­lai­ky­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, sa­vi­val­dy­bė yra nu­sta­čiu­si ga­na pa­lan­kius mo­kes­čius. Vis dėl­to Kau­ne eko­no­mi­ka ge­ro­kai ak­ty­ves­nė", – tei­gia Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) ana­li­ti­kas Mar­ty­nas Ti­ni­nis.

Šie­met Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas at­sklei­džia ir ne­ri­mą ke­lian­čių ten­den­ci­jų. Ne­pai­sant eko­no­mi­kos au­gi­mo, per­nai net 44-ose iš 60 ša­lies sa­vi­val­dy­bių dau­gė­jo be­dar­bių, 26 sa­vi­val­dy­bė­se di­dė­jo il­ga­lai­kių be­dar­bių gre­tos. Neiš­si­ver­čian­čių­jų be so­cia­li­nių pa­šal­pų dau­gė­jo 22-ose, būs­to šil­dy­mo ir iš­lai­dų van­de­niui kom­pen­sa­ci­jų po­rei­kis au­go net 54 sa­vi­val­dy­bė­se.

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­so duo­me­nys taip pat ro­do, kad ato­trū­kis tarp sėk­min­gų ir stag­nuo­jan­čių sa­vi­val­dy­bių to­liau di­dė­ja. Da­lį sa­vi­val­dy­bių komp­lek­si­nės pro­ble­mos ka­muo­ja ne pir­mus me­tus ir vis gi­lė­ja: ma­žas vers­lu­mas ir užim­tu­mas, di­des­nis so­cia­li­nės pa­ra­mos po­rei­kis. Išt­rūk­ti iš už­bur­to ra­to sun­kiai se­ka­si Ak­me­nės ra­jo­no, Ig­na­li­nos, Kal­va­ri­jos, Kel­mės ra­jo­nų, Ku­piš­kio, Ša­kių, Bir­žų, Jo­niš­kio ra­jo­nų, Vi­sa­gi­no ir Za­ra­sų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms. Pa­vyz­džiui, Za­ra­sų, Laz­di­jų ir Ig­na­li­nos ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se dar­bo per­nai ne­tu­rė­jo be­veik 15 pro­cen­tų gy­ven­to­jų, dau­giau kaip 7 pro­cen­tai šių sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jų neiš­si­ver­tė be so­cia­li­nių pa­šal­pų. Vi­sos šios sa­vi­val­dy­bės spar­čiai tuš­tė­ja.

Eks­per­tai pa­žy­mi, kad dau­gu­ma šių sa­vi­val­dy­bių yra pa­sie­ny­je ar nu­to­lu­sios nuo di­džių­jų mies­tų, ta­čiau geog­ra­fi­nė pa­dė­tis tik­rai nė­ra nuo­spren­dis. Tai įro­do sėk­min­gų sa­vi­val­dy­bių pa­vyz­džiai. Pa­vyz­džiui, Birš­to­ne, Drus­ki­nin­kuo­se, Tau­ra­gė­je, Rie­ta­ve, Ma­ri­jam­po­lė­je, Pa­lan­gos mies­te, Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, Rie­ta­ve ir ke­lio­se ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se dau­ge­lis žmo­nėms svar­biau­sių eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių ro­dik­lių bu­vo ge­res­ni nei vi­du­ti­niai dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių.

Nuo 2011 me­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas su­da­ro­mas pa­gal gy­ven­to­jams ir vers­lui svar­biau­sias sri­tis, ku­rio­se spren­di­mus prii­ma sa­vi­val­dy­bės. Rei­tin­gas su­da­ry­tas re­mian­tis 2018 me­tų duo­me­ni­mis.

 

Di­džių­jų sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas

1. Vil­nius – 66, 2. Klai­pė­da – 65, 3. Šiau­liai – 55, 4. Kau­nas – 54, 5. Aly­tus – 45, 6. Pa­ne­vė­žys – 43.

Ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas

1. Klai­pė­dos ra­jo­nas – 73, 13–15. Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas – 60, 18–19. Šiau­lių ra­jo­nas – 58, 36–39. Jo­niš­kio ra­jo­nas – 51, 48–50. Ak­me­nės ra­jo­nas – 48, 48–50. Kel­mės ra­jo­nas – 48.

Šal­ti­nis: LLRI

Apie Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę: ma­ža sko­la, bet ma­žai ir in­ves­ti­ci­jų

Stip­rio­sios Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pu­sės – "Svei­ka­ta ir so­cia­li­nė rū­py­ba", "Mo­kes­čiai", "Biu­dže­tas", "Tur­to val­dy­mas" ir "Ad­mi­nist­ra­ci­ja". Pras­čiau nei vi­du­ti­niš­kai įver­tin­tos – "Ko­mu­na­li­nis ūkis", "Trans­por­tas", "Švie­ti­mas" bei "In­ves­ti­ci­jos ir plėt­ra".

Pa­siek­tas ge­ras įver­ti­ni­mas "Biu­dže­to" sri­ty­je, nes Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės sko­la, pa­ly­gin­ti su pa­ja­mo­mis, bu­vo vie­na iš ma­žes­nių – su­da­rė 14,2 pro­cen­to, kai di­džių­jų sa­vi­val­dy­bių vi­dur­kis sie­kė 25,5 pro­cen­to. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo są­ly­gi­nai ma­ža (tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų te­ko 2,4 dar­buo­to­jo, pa­ly­gin­ti su 2,5 vi­dur­kiu).

Šiau­liai to­liau iš­lie­ka ge­riau­sią įver­ti­ni­mą "Mo­kes­čių" sri­ty­je ga­vu­sia sa­vi­val­dy­be di­džių­jų sa­vi­val­dy­bių rei­tin­ge. Čia bu­vo ma­žiau­sias pa­grin­di­nis NT mo­kes­čio ta­ri­fas, sie­kęs 0,7 pro­cen­to (vi­du­ti­nis – 0,9 pro­c.). Vi­du­ti­nis že­mės mo­kes­čių ta­ri­fas sie­kė 0,24 pro­cen­to (vi­du­ti­niš­kai di­džio­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se – 0,39 pro­c.). Vi­du­ti­nė vers­lo liu­di­ji­mų kai­na sie­kė 133 eu­rus ir bu­vo pa­ti ma­žiau­sia (vi­du­ti­niš­kai vers­lo liu­di­ji­mas kai­na­vo 272 eu­rus). No­rint dar la­biau pa­ge­rin­ti šios sri­ties įver­ti­ni­mą sa­vi­val­dy­bei ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į pa­ly­gi­nus aukš­tus ne­nau­do­ja­mo ne­kil­no­ja­mo tur­to (3 pro­c.) ir ne­nau­do­ja­mos že­mės (4 pro­c.) mo­kes­čių ta­ri­fus.

Prie pra­stes­nio už vi­du­ti­nį "In­ves­ti­ci­jų ir plėt­ros" įver­ti­ni­mo pri­si­dė­jo tai, kad sa­vi­val­dy­bė­je tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų te­ko ma­žiau­siai vers­lo liu­di­ji­mų – 37,9 (vi­dur­kis di­džio­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se – 41,8). Vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų te­ko 40,5 (vi­dur­kis – 46,1). Tik sta­ty­bos lei­di­mų skai­čius tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų sie­kė 3,7 ir bu­vo ar­ti­mas vi­du­ti­niam (3,8).

Gry­no­ji emig­ra­ci­ja Šiau­liuo­se be­veik su­sto­jo (sie­kė tik -0,1 pro­c. nuo gy­ven­to­jų skai­čiaus). Eko­no­mi­nio ak­ty­vu­mo ro­dik­liai pra­stes­ni už di­džių­jų mies­tų vi­du­ti­nius. 2018 me­tais vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų, vers­lo liu­di­ji­mų ir sta­ty­bos lei­di­mų ma­žė­jo. Sun­kiai Šiau­liams se­ka­si pri­trauk­ti ir in­ves­ti­ci­jų. 2017 me­tais jų ver­tė ir au­gi­mas bu­vo ma­žes­ni už vi­du­ti­nius. Vie­nam gy­ven­to­jui te­ko 2 426 eu­rai ma­te­ria­li­nių (vi­du­ti­niš­kai di­džio­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se – 2 810) ir 1 383 eu­rai tie­sio­gi­nių už­sie­nio (vi­du­ti­niš­kai – 5 722) in­ves­ti­ci­jų.

Šiau­lių ga­li­my­bes kop­ti sa­vi­val­dy­bių in­dek­so pa­ko­po­mis aukš­tyn ri­bo­ja ir skaid­ru­mo trū­ku­mas. Sa­vi­val­dy­bė ga­vo įspė­ji­mą iš Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos, nes ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­tas kon­kur­sas at­nau­ji­nant pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tį. "Trans­por­to" sri­ty­je ne vi­siems vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tams bu­vo skelb­ti vie­ši kon­kur­sai, nė vie­no marš­ru­to neap­tar­na­vo pri­va­tus ke­lei­vių ve­žė­jas.