
Naujausios
Kaip ir kasmet, skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
"2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė", – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Martynas Tininis.
Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia ir nerimą keliančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės rajono, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės rajonų, Kupiškio, Šakių, Biržų, Joniškio rajonų, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 procentų gyventojų, daugiau kaip 7 procentai šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.
Ekspertai pažymi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos mieste, Panevėžio rajone, Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.
Nuo 2011 metų Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 metų duomenimis.
Didžiųjų savivaldybių indeksas
1. Vilnius – 66, 2. Klaipėda – 65, 3. Šiauliai – 55, 4. Kaunas – 54, 5. Alytus – 45, 6. Panevėžys – 43.
Mažųjų savivaldybių indeksas
1. Klaipėdos rajonas – 73, 13–15. Radviliškio rajonas – 60, 18–19. Šiaulių rajonas – 58, 36–39. Joniškio rajonas – 51, 48–50. Akmenės rajonas – 48, 48–50. Kelmės rajonas – 48.
Šaltinis: LLRI
Apie Šiaulių miesto savivaldybę: maža skola, bet mažai ir investicijų
Stipriosios Šiaulių miesto savivaldybės pusės – "Sveikata ir socialinė rūpyba", "Mokesčiai", "Biudžetas", "Turto valdymas" ir "Administracija". Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos – "Komunalinis ūkis", "Transportas", "Švietimas" bei "Investicijos ir plėtra".
Pasiektas geras įvertinimas "Biudžeto" srityje, nes Šiaulių miesto savivaldybės skola, palyginti su pajamomis, buvo viena iš mažesnių – sudarė 14,2 procento, kai didžiųjų savivaldybių vidurkis siekė 25,5 procento. Savivaldybės administracija buvo sąlyginai maža (tūkstančiui gyventojų teko 2,4 darbuotojo, palyginti su 2,5 vidurkiu).
Šiauliai toliau išlieka geriausią įvertinimą "Mokesčių" srityje gavusia savivaldybe didžiųjų savivaldybių reitinge. Čia buvo mažiausias pagrindinis NT mokesčio tarifas, siekęs 0,7 procento (vidutinis – 0,9 proc.). Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,24 procento (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 0,39 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 133 eurus ir buvo pati mažiausia (vidutiniškai verslo liudijimas kainavo 272 eurus). Norint dar labiau pagerinti šios srities įvertinimą savivaldybei vertėtų atkreipti dėmesį į palyginus aukštus nenaudojamo nekilnojamo turto (3 proc.) ir nenaudojamos žemės (4 proc.) mokesčių tarifus.
Prie prastesnio už vidutinį "Investicijų ir plėtros" įvertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko mažiausiai verslo liudijimų – 37,9 (vidurkis didžiosiose savivaldybėse – 41,8). Veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų teko 40,5 (vidurkis – 46,1). Tik statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 3,7 ir buvo artimas vidutiniam (3,8).
Grynoji emigracija Šiauliuose beveik sustojo (siekė tik -0,1 proc. nuo gyventojų skaičiaus). Ekonominio aktyvumo rodikliai prastesni už didžiųjų miestų vidutinius. 2018 metais veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir statybos leidimų mažėjo. Sunkiai Šiauliams sekasi pritraukti ir investicijų. 2017 metais jų vertė ir augimas buvo mažesni už vidutinius. Vienam gyventojui teko 2 426 eurai materialinių (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 2 810) ir 1 383 eurai tiesioginių užsienio (vidutiniškai – 5 722) investicijų.
Šiaulių galimybes kopti savivaldybių indekso pakopomis aukštyn riboja ir skaidrumo trūkumas. Savivaldybė gavo įspėjimą iš Konkurencijos tarybos, nes nebuvo organizuotas konkursas atnaujinant patalpų nuomos sutartį. "Transporto" srityje ne visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti vieši konkursai, nė vieno maršruto neaptarnavo privatus keleivių vežėjas.