Reta liga sirgusiai šiaulietei dovanotas gyvenimas

Asmeninio albumo nuotr.
Šiaulietė Elena Staliorienė už padovanotą sveikatą sako didelį ačiū savo šeimos gydytojai Kristinai, Kauno klinikų profesionalų komandai.
Šiandien 73 metų šiaulietė Elena Staliorienė jau gali šypsotis. Metų metais moterį varginę neaiškios kilmės skausmai, silpnumas, aukštas kraujospūdis, dusulys ir kiti negalavimai po atliktos sudėtingos operacijos spėriai traukiasi. Už grąžintą gyvenimo kokybę moteris labai dėkinga medikams. Didelį ačiū ji sako Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojai Kristinai Gailevičiūtei. Ji dėjo pastangas, kad prastos savijautos priežastis – retas, vos keliems žmonėms iš milijono pasitaikantis navikas – būtų atrasta.

Nuo – iki

„Šiandien pagaliau sulaukėme žinios iš Kauno, kad jokia onkologinė liga, atlikus biopsijos tyrimą, mamai nenustatyta“, – su ašaromis akyse, mums susitikus šios savaitės antradienį, sakė dar neseniai labai prastai besijautusios E. Staliorienės dukra Audronė.

Po itin sudėtingos Kauno klinikų chirurgų atliktos operacijos, kurios metu buvo pašalintas ne vieno organo veikimą komplikavęs ir net gyvybei grėsęs auglys, šiaulietė sparčiai stiprėja, po truputį, atsargiai, jau krapštosi kieme ir virtuvėje.

„Stebuklas. Niekaip kitaip to, kas įvyko, pavadinti negalėčiau“, – sako Audronė.

Pasak jos, negalavimai mamą kankino daugelį metų, o pastaraisiais tiesiog tirpdė akyse, paversdami kadaise aktyvią moterį išvis nedarbinga.

„Mamai dėl nevaldomai šokinėjančio cukraus nuolatos reikėjo leistis insuliną. Dėl kraujo spaudimo, kuris čia pakildavo, čia nukrisdavo, tabletes gėrė krūvomis. Jos sveikata vis prastėjo, mama geso“, – sėkmingai pasibaigusios ligos istorijos pradžių pradžią prisiminė Audronė.

Iš pradžių šeima ir ligonei paskirtus receptinius vaistus išrašinėję gydytojai viską „nurašė“ vyresniam ponios Elenos amžiui. Prasidėjus karantinui, medikai tęsė gydymą telefonu – tik išrašydavo tai, kas paskirta anksčiau – jokių apžiūrų, jokių tyrimų. Bet medikamentai negelbėjo.

„Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart prasidėdavo dusulys, kankino nuovargis“, – pasakoja E. Staliorienė.

Ant kelio į mamos sveikimą, pasak dukters Audronės, užvedė pasikeitusi šeimos gydytoja K. Gailevičiūtė, ji rekomendavo atlikti išsamius tyrimus. Jau pirmasis – kraujo – parodė, kad šiaulietės organizme yra uždegimas. Dėl to paskyrė antibiotikų. Bet baigus kursą paaiškėjo, kad uždegimas ne tik nenuslopo, bet dar ir išaugęs – ženkliai padidėjęs leukocitų kiekis.

Jauna gydytoja, pasak Audronės, ranka nenumojo – pasiuntė ligonę hematologo, endokrinologo, onkologo, dar kelių specialistų konsultacijoms. Atlikta echoskopija parodė neaiškios kilmės darinį žemiau kasos, prie aortos. Šiaulietę Kaune konsultavo pilvo chirurgas, buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, jis parodė prie aortos „įsikūrus“ naviką – užsisuko virtinės kitų tyrimų mašina.

Lyg ant parako statinės

Po gausybės tyrimų šiaulietę konsultavęs Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Giedrius Barauskas nustatė itin retą ligą – paragangliomą – iš autonominio nervų mazgo išsivysčiusį naviką, kurio išskiriami didžiuliai hormonų kiekiai ligonei kiekvieną akimirką grasino infarktu, insultu, net galėjo tapti staigios mirties priežastimi.

Šiaulietei pasiūlyta operuotis. Tačiau gydytojai, anot E. Staliorienės dukros, neabejotinos sėkmės nežadėjo, neslėpė, kad chirurgo vos paliestas darinys gali staiga išskirti milžinišką kiekį hormonų ir sukelti komplikacijas, netgi mirtį.

Apsvarstę, kas geriau – rinktis pavojingą, bet galbūt sėkmingą chirurginę procedūrą ar gyventi lyg ant parako statinės, ligonė ir jos artimieji apsisprendė surizikuoti.

„Pati prikalbinau mamą ryžtis operacijai, kuri galėjo baigtis net mirtimi. Baisi atsakomybė. Tačiau mirtimi bet kurią akimirką jos gyvenimas galėjo baigtis ir atsisakius šitos operacijos...“ – sunkias apsisprendimo akimirkas prisimena Audronė.

Sutikus operuotis, nedelsiant paskirtas operacijos laikas. Pacientė pradėta ruošti.

Tačiau pirmasis bandymas išimti auglį nebuvo sėkmingas – laparoskopu operuotos Elenos kraujospūdis staiga šokto iki 300/140 mmHg – operacija buvo nutraukta.

Po nesėkmingo pirmo bandymo šiaulietei ir jos artimiems žmonėms sutikus, Kauno medikai, naudodami agresyvesnį gydymą ir didesnes vaistų dozes, ėmė ruoštis antrai operacijai. Naują gydymo planą parengė visa Kauno klinikų specialistų komanda, kurią sudarė gydytojas endokrinologas, chirurgas, anesteziologas-reanimatologas, kardiologas ir onkologas.

Po dviejų mėnesių pasiruošimo pakartotinę operaciją atliko Kauno klinikų gydytojai chirurgai prof. dr. G. Barauskas, doc. Albertas Daukša, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas. Ji, kaip netrukus artimiesiems konstatavo profesionalai, pavyko puikiai.

Pooperacinis periodas Elenai buvo sklandus – nepraėjus nė savaitei, moteriai nebereikėjo kasdienių insulino injekcijų ir vaistų nuo aukšto kraujospūdžio – ilgus metus kankinusių negalavimų simptomai tiesiog išnyko.

Ligonės dukra be galo dėkinga visiems profesionalams ir Dievui už mamai padovanotą naują gyvenimą.

„Kai sužinojau, kad pavyko išimti naviką, kad mama jau pooperacinėje palatoje, kad jos būklė stabili – sunku žodžiais apsakyti, koks akmuo nuo širdies nukrito“, – su prisiminimo jauduliu atsidūsta ji.

Vos dviem ligoniams iš milijono

Kauno klinikų Bendrosios endokrinologijos sektoriaus vadovės bei Retų endokrininių ligų centro vadovės prof. dr. Birutės Žilaitienės teigimu, paraganglioma – reta liga, diagnozuojama maždaug dviem žmonėms iš milijono. Tokios ligos gydomos retų ligų referencijos centruose, kuriuose dirba specialistų komanda, sukaupusi didelę patirtį.

Profesorė pabrėžia, kad tokie dariniai (apie 85 procentus paragangliomų yra nepiktybiniai navikai) yra labai pavojingi, jie dalyvauja į organizmą išskiriant hormonus. Net didesnis fizinis krūvis gali išprovokuoti milžinišką hormonų pliūpsnį, o tai gali baigtis ir ūmia mirtimi.

„Spėjama, kad tokio dydžio navikas, koks aptiktas šiaulietės organizme, galėjo augti apie dešimtmetį. Deja, dauguma retų endokrininių ligų yra nustatomos pavėluotai – praėjus 7 ar net 10 metų“, – sako profesorė.

Kauno klinikų Retų endokrininių ligų centro vadovė pripažino, kad šią ligą atpažinti išties sunku, todėl ragina šeimos gydytojus atidžiau žvelgti į pacientus, sergančius arterine hipertenzija, dažniau jiems paskirti gydytojų endokrinologų konsultacijas.

„Jeigu hipertenziją sunku kontroliuoti, jei gydymui reikia keturių ar daugiau skirtingų medikamentų – būtina ieškoti antrinės priežasties“, – teigia profesorė.

Kauno klinikų Retų endokrininių ligų centre konsultuojama daugiau nei 1 000 pacientų, sergančių retomis hipofizės, antinksčių, lytinės sistemos ligomis ir kitomis retomis ligomis. Gydytojai sudėtingiausių ligų atvejais bendradarbiauja su užsienio ekspertais ir siekia suteikti aukščiausio lygio paslaugas Retų endokrininių ligų centro pacientams.