Piketas prieš Šiaulių valdžios buldozerį

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Suaugusiųjų mokyklos bendruomenė bandė taikiu piketu atkreipti valdžios dėmesį į savo argumentus nereorganizuoti įstaigos.
Žiemišką trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės į piketą susirikiavo 15 Šiaulių miesto suaugusiųjų mokyklos mokytojų ir mokinių. Šiaulių miesto tarybos laukia demokratijos išbandymas – ar politikai išgirdo bendruomenės argumentus, ar buldozeriu bus stumiamas 2021 –2025 metų miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas. Didžiausią rezonansą kelia plano dalis, kuria numatoma Suaugusiųjų mokyklą prijungti prie „Saulėtekio“ gimnazijos, įsteigiant du atskirus Suaugusiųjų mokymo ir Tardymo izoliatoriaus skyrius.

 

Suaugę nenori mokytis vaikų mokykloje

Suaugusiųjų mokyklai iškilo grėsmė būti likviduotai. Iš jos liktų tik du skyriai „Saulėtekio“ gimnazijoje. Mokyklos bendruomenė ir žodžiu, ir raštu teikė Savivaldybei argumentus, dėl ko ši vienintelė tokia miesto mokykla turėtų išlikti, tačiau niekas jų neišgirdo. Piketas – dar vienas bandymas pasakyti miesto valdžiai ir bendruomenei, kad ši ugdymo įstaiga miestui ir jo žmonėms yra reikalinga.

Piketo parkelyje po Savivaldybės langais pradžioje sniegą stumdė traktoriukas. Nežiūrint to, kad mokytojai piketavo pietų pertraukos metu, traktoriukas manevravo šalia piketuotojų, tarsi primindamas, kad valdžia prieš piketuotojus turi savo buldozerį.

„Reorganizacijai NE“ skelbė piketuotojų plakatas, čia pat akcentuodamas, kad suaugusiųjų švietimui Šiauliuose – 100 metų. Bendruomenė pasirinko tokį protesto būdą – 15 atstovų piketą – ir apie jį iš anksto informavo Savivaldybę.

Prie piketuojančių pedagogų prisijugusi devintoje mokyklos klasėje besimokanti Aistė Savickaitė sakė, jog prijungus mokyklą prie vaikų gimnazijos, ji toliau nebesimokys. Tvirtai nusprendė, jog ieškos Suaugusiųjų mokyklos kitame mieste ir bandys mokytis nuotoliniu būdu. Nėra tikra, ar jai pavyks įsigyti vidurinį išsilavinimą, nes dabar mokosi kontaktiniu būdu, o nuotoliniu – sunkiau.

Mokiniai pergyvena, kad gimnazijoje sulauks patyčių. Pavyzdžiui, ateis kokia aštuntokė „su pilvu“ į gimnaziją. Kaip jai reikės jaustis? Ar išvengs patyčių?

„Mes didžiuojamės savo mokykla. Mokytojai yra pasiruošę, kvalifikuoti. Mes, suaugę žmonės, ateiname ir su įvairiomis psichologinėmis problemomis. Yra įvairiausios terapijos, užimtumai. Pagal mūsų metus viskas yra priderinta. Didžiausia baimė, kad mokykla pranyks ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Čia nesvarbu, koks tu – neįgalus, „su pilvu“ ar kitaip – visi esame draugiški“, – sakė suaugusi moksleivė.

Ji kalbėjo, kad mokiniai neprieštarautų, jei būtų jungiamos dvi Suaugusiųjų mokyklos. Bet dabar jungiama su vaikų mokykla ir liks tik skyrius. Ta mokykla pranyks, nors miestas turėtų ja didžiuotis. Dabar moksleiviai ne tiek apie mokslus galvoja, kiek pergyvena dėl mokyklos ateities.

Dvyliktokė Laura Petkauskienė pavasarį baigs dvyliktą klasę. Jis sako niekada nebūtų pasiryžusi siekti vidurinio mokslo, jei vieno žmogaus paskatinta, nebūtų patyrusi, kokia ypatinga yra Suaugusiųjų mokykla. Nors ji dar spės pabaigti Suaugusiųjų mokyklą, tačiau jai atrodo neteisinga, kad ji naikinama.

„Man ten gera. Tai motyvuoja mokytis. Įeisi į buvusią vidurinę mokyklą, kyla visi prisiminimai. Užseniečiai tikrai neis į vaikų mokyklos skyrių“, – sakė Laura.

Prieiti prie piketuotojų nesiryžta

Prasidėjus piketui, į skverelį atėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, mokyklų tinklo pertvarkos planą rengusios darbo grupės vadovas, Vincas Urbonavičius. Atsakęs į žurnalistų klausimus, pavaduotojas grįžo į Savivaldybės pastatą, prie piketuotojų taip ir nepriėjęs.

Po kiek laiko į aikštę atėjo mero pavaduotojas Egidijus Elijošius. Jis įsitaisė nuošalyje piketuotojų ir bendravo su pažįstamais praeiviais. Paklausėme, ką jis čia veikia.

„Mačiau informaciją ir atėjau. Gal žmonės klausimų turi. Aš dalyvauju, esu čia, šalia. Turiu eiti jiems į akis? Aš nepažįstu nė vieno jų. Direktorės nematau“, – aiškino vicemeras, dėl ko neprieina pasikalbėti su piketuotojais.

Tai nugirdę du „neišdidūs“ mokyklos mokytojai patys priėjo prie E. Elijošiaus ir ėmė dėstyti argumentus, dėl ko Suaugusiųjų mokykla turėtų išlikti savarankiška.

Istorijos mokytojas Audrius Mickevičius ir Tardymo izoliatoriaus skyriaus vedėjas Linas Neimavičius aiškino vicemerui, kad Švietimo skyrius kaskart teikia vis kitus argumentus, dėl ko mokykla turėtų būti prijungta prie gimnazijos.

Pirmiausiai buvo kalbama apie ugdymo kokybę, tačiau jos trūkumą pagrįsti nesugebėta. Vėliau pagrindinius argumentas tapo tai, kad vienam mokiniui tenka per daug mokyklos pastato kvadratinių metrų. Švietimo skyrius planuoja, kad Suaugusiųjų mokykloje artimiausiu metus mažės mokinių, tačiau kuo tokias prognozes grindžia, neaišku. Pedagogai tikino, kad vis daugiau į mokyklą kreipiasi norinčių mokytis imigrantų. Be to, pastačius naują Tardymo izoliatorių, jame bus daugiau sulaikytųjų, tad padaugės ir moksleivių.

E. Elijošius sakė lankęsis mokykloje ir jam klausimų kelia nedidelis fiziškai lankančių mokyklą mokinių skaičius, tačiau dėl ugdymo kokybės jis bendruomenę palaiko. Daugumą klausimų vicemeras atsakyti negalėjo, nes sakė, kad jie labiau skirti Savivaldybės administracijai.

Pedagogai skundėsi, kad su jais niekas nesikalba, jie nežino savo ateities, kas bus, jei neteks darbo. Mokytojai sutinka, kad galėtų dirbti ir mažesnėse patalpose. Jei mokyklos pastato reikia kitoms švietimo reikmėms, mokykla galėtų ir pasispausti, priimti kitas veiklas.

Ko nežino Savivaldybės administracijos valdžia?

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius žiniasklaidai aiškino, kad gauti pritarimai mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimui, ir tik paskutiniu metu ėmė kilti nepasitenkinimai.

Kodėl negirdi Suaugusiųjų mokyklos argumentų?

„Tik paskutiniu metu gauta. Ir tai rimtų pasiūlymų, kaip efektyvinti Suaugusiųjų mokyklos darbą, pagerinti jos įvaizdį nebuvo gauta. Pasiūlymai paremti daugiau emocijomis. Kai tie pasiūlymai buvo svarstomi, visi su viskuo sutiko“, – aiškino V. Urbonavičius.

Suaugusiųjų mokyklos direktoriaus pavaduoja Sigita Mažeikė sakė, kad dar liepos mėnesį po pertvarkos plano projekto pristatymo mokyklos bendruomenei, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis tinklo pertvarkos taisyklėmis, siuntė Savivaldybei mokyklos sprendimą, kuriuo pareiškė nesutikimą reorganizacijai ir išdėstė argumentus. Dar kartą argumentaciją teikė rugsėjį.

Anot V. Urbonavičiaus, bendras Suaugusiųjų mokyklos moksleivių skaičius pakankamai didelis, tačiau didžiąją dalį sudaro Tardymo izoliatoriaus mokiniai. Sigita Mažeikė paneigė ir šį argumentą. Iš 261 moksleivio Tardymo izoliatoriaus skyriuje mokosi 87.

Reorganizaciją daryti skubama

Tarybos nariai galės šiandien rinktis vieną iš dviejų alternatyvių sprendimų. Tarybos narys Juozas Pabrėža parengė sprendimo projektą, kuriuo siūlomas mokyklų tinklo pertvarkos planas be Suaugusiųjų mokyklos reorganizacijos.

„Pats buvau darbo grupės narys ir turėjau galimybių įsigilinti į šią problemą. Kaip švietimo, mokslo žmogus, viduje jaučiu, kad yra skubama daryti tą reorganizaciją. Rimtų priežasčių, dėl ko reikia reorganizuoti ir jungti nematau. Jie puikiai laikosi savo išugdytoje aplinkoje. Ta aplinka yra jauki, šviesi, jiems nereikia papildomų ugdymo lėšų. Tai yra specifinė mokykla, kurioje mokosi nuo keliolikos iki 60 ir daugiau metų. Man labai suprantami tie asmenybiniai ir psichologiniai dalykai išlaikyti savo autentiškumą ir savarankiškumą“, – susitikęs su piketuotojais komentavo J. Pabrėža.

„Saulėtekio“ gimnazijoje, prie kurios planuojama jungti Suaugusiųjų mokyklą, dirba keturi Tarybos valdančiosios koalicijos atstovai: Malik Agamalijev, Irina Barabanova, Rima Juškienė ir Gediminas Beržinis-Beržinskas.