Pas gydytoją – po ilgų mėnesių. Kas keisis?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nors eilės pas gydytojus konsultantus siekia mėnesius, Konsultacinėje poliklinikoje koridoriai nėra užgulti pacientais.
Lietuvos gyventojai raginami labiau rūpintis savo sveikata, tačiau jiems vis dažniau tenka užsiimti savigyda, nes pagalbos iš gydytojų tenka laukti mėnesiais. Šiaulių gydymo įstaigų vadovai sako, kad tai – visos šalies problema, kurią kiekviena įstaiga bando spręsti savaip. Trūksta gydytojų, tie patys specialistai dirba ne pilnu darbo krūviu, dalį laiko konsultuodami privačiose klinikose, jauni specialistai ne itin noriai važiuoja dirbti į regionus. O pacientams lieka „brandinti“ savo ligas, ilgesingai laukdami talono pas gydytoją.

 

Pagalbos laukė metus

Redakcijoje šiaulietis pasakojo savo gydymosi patirtį. Po traumos praėjus kiek laiko ėmė jausti skausmą petyje. Užsiregistravo pas šeimos gydytoją. Laukė dvi savaites, kol buvo priimtas. Šeimos gydytoja davė siuntimą pas ortopedą-traumatologą. Pas šį specialistą eilės laukė du mėnesius. Traumatologas pasiuntė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą. Jo naujoje klinikoje žmogus laukė keturis mėnesius. Po savaitės gavo išvadą. Vėl viskas užsisuko iš pradžių: laukė dvi savaites pas šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas traumatologą, pas jį laukė du mėnesius ir sužinojo, kad reikalinga peties operacija. Toliau žmogus gydėsi privačioje traumatologo klinikoje Klaipėdoje, o operacija buvo atlikta Regioninėje Telšių ligoninėje.

Nuo pirmo kreipimosi iki operacijos praėjo daugiau nei metai, laiką dalijant nuo vieno talono pas gydytoją iki kito, vartojant nuskausminamuosius ir laukiant pagalbos.

Tai tik viena iš istorijų, kokių galėtų papasakoti šimtai Šiaulių gyventojų. Ir ne tik Šiaulių. Vizitų pas gydytojų reikia laukti mėnesiais. Kai pagaliau patenki pas specialistą, išgirsti klausimą: „Liga pažengusi. Ko jūs taip ilgai laukėte?“

Gydymo įstaigų vadovai aiškina, kad eilės ne tokios jau ir didelės, o laukti pas specialistą mėnesį-du – normali europietiška praktika. Eilės esą formuojasi dėl gydytojų trūkumo, bet to, jie yra užversti daugybe „popierinio“ darbo.

Trūksta šeimos gydytojų

Šiaulių centro poliklinikoje iš viso dirba 29 šeimos, vidaus, vaikų ligų bei medicinos gydytojai. Iš jų 2 šeimos gydytojai dirba būtinosios pagalbos kabinete bei talkina vienas medicinos gydytojas – šeimos gydytojas rezidentas. Visi kiti turi apylinkes ir pas juos prisirašiusius pacientus.

Poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis patvirtino, kad priimtų dirbti dar 5 šeimos gydytojus, nes įstaigoje yra nemažai garbaus amžiaus šeimos gydytojų ir nežinia, kada ir kuris nutrauks darbo sutartį. Gydytojams siūlomas „motyvuojantis“ darbo užmokestis – iki 5000 eurų ir priedas už gerus darbo rezultatus.

Anot vadovo, pas 22 šiuo metu dirbančius šeimos gydytojus registratūros informacinės sistemos duomenimis pacientai patenka per 7 darbo dienas, pas 4 šeimos gydytojus tenka laukti iki 10 darbo dienų, tačiau būtinajai pagalbai – priimami tą pačią dieną. Tik pacientai laiką skaičiuoja ne tik darbo dienomis, nes negalavimai juos vargina ir išeiginėmis dienomis. Šeimos gydytojai dalį savo pacientų „priima“ telefonu.

„Šiuo metu pas visus gydytojus specialistus dirbančius mūsų poliklinikoje galima patekti mėnesio laikotarpyje, o pas kai kuriuos (urologą, LOR gydytoją, chirurgą) galima patekti ir savaitės laikotarpyje. Dauguma specialistų įstaigoje dirba nepilnu darbo krūviu, ir tai įtakoja eiles pas gydytojus specialistus. Pas gydytoją ortopedą traumatologą anksčiausiai galima patekti maždaug po 30 dienų, o esant būtinajai pagalbai, pavyzdžiui, traumai – priimama tą pačią dieną“, – teigė M. Maželis.

Vakar paskambinus į Centro polikliniką registratūroje paaiškino, kad šiems metams talonų pas traumatologus nebėra. Norint pas tokį specialistą patekti po Naujųjų metų, pasiūlyta bandyti skambinti apie gruodžio vidurį.

Finansiniu paskatinimu pasinaudojo du gydytojai

Poliklinikos vadovas komentavo, kad įstaiga stengiasi organizuoti darbą taip, kad eilės mažėtų. Pacientams sudaryta galimybė registruotis trimis būdais: internetu per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), telefonu ir gyvai registratūroje. Registruojantis telefonu ar gyvai medicinos registratorius, įsigilinęs į paciento skundus, turi teisę suteikti papildomų talonų būtinajai problemai spręsti.

Poliklinikoje įdiegtas telefoninių skambučių centras, kuris rūpinasi praleistais skambučiais, atskambina į juos bei ieško galimu problemos sprendimų.

Pacientų patogumui yra įsteigtas būtinosios pagalbos kabinetas su jame dirbančiais šeimos gydytojais, kuriame priimami pacientai, negalintys patekti tą dieną pas savo šeimos gydytoją, kai jų gydytojas atostogauja, serga, stažuojasi, o pacientas ūmai sunegalavo ar staiga baigėsi vaistai.

„Visada ieškome trūkstamų gydytojų: dalyvaujame jaunųjų specialistų „mugėse“, kurias organizuoja universitetai, naudojamės Šiaulių savivaldybės finansine parama pritraukiant gydytojus. Šiemet ja pasinaudojo dvi įdarbintos naujos šeimos gydytojos“ – savo pastangas vardijo M. Maželis.

Ilgiausios eilės pas neurologus, kardiologus, ortopedus-traumatologus

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas eilių pas gydytojus problemą įvardino kaip rūpestį, su kuriuo susiduria dauguma didžiųjų gydymo įstaigų. Ligoninės Konsultacijų skyrius – nėra išimtis.

Ligoninės vadovas tikino, kad eilių nėra, arba jos labai minimalios, pas echoskopuotojus, nefrologus. Maždaug per mėnesį, ar kiek mažiau, galima pakliūti pas neurochirurgus, infekcinių ligų gydytojus, otorinolaringologus, chirurgus. Ilgiausios eilės šiuo metu susiformavusios pas neurologus, ortopedus-traumatologus, kardiologus – eilių laikas apie 2–3 mėnesius. Pas intervencinius kardiologus laukimo eilė taip pat maždaug 2 mėnesiai.

Neurologų poreikis toks didelis, kad net privačioje klinikoje, kur pacientas moka per 100 eurų, konsultacijos tenka laukti mėnesį-pusantro.

Kardiologų konsultacijų poreikis išlieka vienu didžiausių.

„Galiu tik pasidžiaugti paminėdamas vos prieš kelias savaites už Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovo vairo stojo profesorė Jelena Čelutkienė. Jei viskas klostysis pagal numatytą planą, jau sausio mėnesį intervencinių kardiologų gretas papildys nauji specialistai ir eilės ženkliai sumažės“, – žadėjo ligoninės vadovas.

Jo teigimu, planinių operacijų laukimo laikas taip pat nėra kritiškai ilgas – svyruoja nuo 3 iki 4 savaičių chirurginio, ortopedinio-traumatologinio, urologijos, neurochirurgijos profilio skyriuose, turint omenyje tai, kad laiko atima ir paruošiamieji tyrimai, derinimas, prieš operacijas.

Dėl susidariusių eilių dažnai kritikuojama neefektyvi registracijos sistema, pacientai ieško pažinčių tarp registratorių, „atsidėkoja“ už ankstyvesnį taloną.

Ligoninės vadovas siūlo atkreipti dėmesį ir į augantį pacientų skaičių. Žmonių poreikis konsultuotis pas konkretų specialistą irgi išaugina eiles nepaisant gydymo įstaigoje atliekamų organizacinių pokyčių.

Žadama, kad eilės pas kardiologus trupės

Prisistatydama naujoji Širdies ir kraujagyslių centro vadovo vairo stojo profesorė Jelena Čelutkienė minėjo, kad mėnesį-du laukti konsultacijos pas specialistą – nėra problema, tačiau 3-6 mėnesius – jau blogai.

Profesorė sakė turinti tikslą padaryti viską, kad eilės pas kardiologą Šiaulių ligoninėje būtų trumpiausios Lietuvoje. Brandinama idėja padaryti skausmo krūtinėje postą Priėmimo skyriuje. Čia būtų rūšiuojami pacientai – kam reikalinga skubi pagalba per vieną-dvi paras, kurie galėtų palaukti. Tokių pacientų priimamajame yra labai daug. Ambulatoriniai kardiologai gali perimti tą srautą, kuris užkrauna priėmimą. Gruodžio mėnesį bus organizuoti personalo mokymai.

Skaitant medikų publikacijas, juose nuolat akcentuojama, kad vos pajutus pirmuosius galimo infarkto požymius (dusulį, skausmą krūtinės plote, rankoje ir panašiai), būtina kuo skubiau vykti į priimamąjį. Tačiau ten atvykus dažniausiai stebimasi, ko pacientas čia atvyko, gali palaukti kitos dienos ir kreiptis į šeimos gydytoją.

„Skatiname bendruomenę būti budriais, bet turime paruošti savo sistemą tam, kad visi galėtų neuždelsti savo ligų. Ką mes galime padaryti sistemiškai? Galimybė turėti kardiologą priėmimo skyriuje, užtikrinti jo kvalifikaciją, organizuoti mokymus. Pasitaiko atvejų, kad pacientai laukia per ilgai“, – pripažino centro vadovė.

Tačiau ji akcentavo, kad žmogui atvykus į ligoninę paskutinėje savo ligos stadijoje, medikai ne visada gali padėti. Tas žmogus turėjo būti prižiūrėtas ankstesnėse stadijose viso komplekso stacionaro ir ambulatorinių specialistų.

„Turime specialią širdies nepakankamumo konsultaciją, skirtą tiems, kurie išvyksta iš stacionaro ir yra sunkūs ligoniai. Jiems priklauso intensyvi speciali ambulatorinė priežiūra. Poliklinikoje sustiprinsime šią grandį“, – dalijosi planais profesorė.