Naujausios
Pirmas ir paskutinis
Į pirmadienį palaidoto S. Žymanto laidotuves susirinko tūkstančiai pareigūnų iš visos Lietuvos ir minios eilinių gyventojų, kurie panoro atiduoti paskutinę pagarbą ilgametę tarnybą tragiškai baigusiam tyrėjui, vienam geriausių Lietuvos kinologų.
„Sunku. Skaudu žiūrėti į pasimetusius pareigūnų veidus. Atidavėme paskutinę pagarbą. Be jokios pompastikos, žmogiškai. Kai jaunas žmogus išlydimas iš šios žemės, labai skaudu. Tokie įvykiai priverčia susimąstyti apie kiekvieną dieną mus lydinčią profesinę riziką. Nėra nei tokio mokslo, nei algoritmo, kuris leistų kiekvienoje situacijoje žinoti visus atsakymus. Kas kartą nuvažiuoji į nežinią, nežinai, ką rasi. Kiekvienas išvažiavimas gali būti pirmas toks ir, deja, paskutinis. Antros tokios pačios situacijos nebūna“, – jaudulio tuojau po S. Žymanto laidotuvių neslėpė Šiaulių apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas.
Eilinių žmonių neeiliniai poelgiai
Skaudus tragiškas įvykis Mažeikiuose sukrėtė daugelį žmonių. Per pastarąsias dienas Šiaulių apskrities policininkai patyrė žmonių pasitikėjimo ir nuoširdumo apraiškų, kurios, sako pareigūnai, jaudina ir įkvepia jėgų naujiems iššūkiams atlaikyti.
Kai po Mažeikių tragedijos Šiauliuose buvo mobilizuojamos policijos pareigūnų pajėgos vykti į įvykio vietą, pietiniame Šiaulių mikrorajone gyvenantis vyriausiasis patrulis Darijus Malyševas, patyrė puikų žmogiškumo pavyzdį.
Po naktinės pamainos nespėjęs pailsėti, pareigūnas vėl buvo iškviestas į Patrulių rinktinės dislokacijos vietą Purienų gatvėje. Tokiais atvejais pareigūnų operatyvumas turi būti maksimalus. Minutės bėgo, o pareigūnas vis mindžikavo autobusų stotelėje.
Netoliese stovėjo taksi, tačiau pareigūnas grynųjų pinigų neturėjo, tik banko mokėjimo kortelę. Matydamas, kad išeities nėra, Darijus žengė prie taksi vairuotojo ir papasakojo, kokioje situacijoje atsidūrė. Vairuotojas tik pasakė, kad girdėjęs apie įvykį Mažeikiuose, ir nedvejodamas pareigūnui liepė sėsti į automobilį.
D. Malyševas operatyviai buvo pristatytas į komisariatą ir kartu su kolegomis išvyko padėti Mažeikių kolegoms.
Kai vakare, atlikęs pareigą, jis paskambino taksi vairuotojui, norėdamas atiduoti skolą už suteiktą paslaugą, vairuotojas atlygio atsisakė ir palinkėjo gero vakaro.
Jausdamas ne tik finansinę, bet ir moralinę skolą už supratingumą, patrulis kitą dieną susirado jam pagelbėjusį vairuotoją Žydrūną Vaičiulį ir policijos vardu padėkojo už pilietiškumą bei įteikė arbatos puodelį su policijos atributika.
Žuvusio Mažeikių pareigūno laidotuvių dieną jo kolegas Šiauliuose sujaudino dar vienas eilinio piliečio poelgis. Į Purienų gatvėje esantį policijos pastatą atėjo Lietuvoje šiuo metu gyvenantis Ukrainos pilietis Maksimas.
Priėjęs prie informacinio langelio, jis ištraukė iš piniginės 100 eurų ir padavė čia esančiai darbuotojai.
„Žinau apie nelaimę Mažeikiuose. Perduokit šiuos pinigus žuvusiojo šeimai. Mano sūnūs – tokio pat amžiaus...“, – sakė vyras.
Toks poelgis sujaudino Šiaulių apskrities policijos pareigūnus. Nepažįstamojo paaukoti pinigai jau iškeliavo žuvusiojo šeimai.
Jaunų žmonių mirtys
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tarnybos metu Lietuvoje žuvo jau 35 policijos pareigūnai. Keturi iš jų dirbo Šiaulių policijoje. Susiklosčius tragiškoms aplinkybėms Mažeikiuose, reikia prisiminti tarnybos metu žuvusius mūsiškius.
2015-ųjų rugsėjo 4-osios naktį Radviliškyje žuvo 20-metė policijos pareigūnė Ligita Baniulytė. Tik prieš kelias savaites iki tragedijos, rugpjūčio viduryje, priesaiką tarnauti Lietuvai davusi ir darbą Radviliškio rajono policijos Patrulių rinktinėje pradėjusi kuršėniškė tapo girto vairuotojo auka.
L. Baniulytė su kolega stabdė ir tikrino nuo Panevėžio pusės į Radviliškį įvažiuojančias transporto priemones. Atvažiuojantis vilkikas „Daff“ staiga metėsi dešiniau ir visu greičiu rėžėsi į kelkraštyje stovintį fordą, užkabindamas prie vairuotojo durelių stovėjusią patrulę. Iš Belgijos į Radviliškį krovinį gabenusiam vilkiko vairuotojui nustatytas 2,01 promilės girtumas.
Šiaulių rajono policijos patrulis 22 metų Tomas Naumovas žuvo 1995 metų rugsėjo 26-osios naktį. Jis nušautas per budėjimą Kryžių kalne. Žudikas iš pradžių žolėse laukė, kol pareigūnas išeis į lauką. Nesulaukęs pats įėjo į vidų, šovė. T. Naumovas bandė pagriebti automatą, bet panaudoti jo nespėjo. Sužeistasis ginklo nepaleido, tada žudikas nupjautavamzdžiu smogė jam per galvą ir atėmęs automatą pasišalino. Sužeistas pareigūnas dar sugebėjo nušliaužti apie pusšimtį metrų kelio link.
1994 metų gegužės 11-ąją per avariją, skubėdamas į įvykio vietą, žuvo Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos policininkas Stasys Grubliauskas. Jam buvo 32-eji.
1993 metų kovo 7-ąją Šiaulių rajone, Drąsučių kaime, per nusikaltėlių persekiojimo operaciją iš pasalų nušautas Šiaulių rajono policijos komisariato vyresnysis policininkas kinologas 27-erių Arvydas Milašauskas.
Negatyvas visada šalia
Pareigūnų užpuolimai, sužalojimai, grasinimai jiems – kasdienybė. Vien pernai Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje, buvo pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, 2018-aisiais – 31, 2017 metais – 49. Daugiausiai pasipriešinimų užfiksuota Šiaulių mieste ir rajone.
Pareigūnai, pasak Šiaulių apskrities policijos vadovo R. Sarapo, nuolatos tarnauja rizikingomis sąlygomis: kaskart stoja ne tik „už žmogų, bet ir prieš žmogų“.
„Kad ir apie karantiną. Kiek konfliktinių situacijų pareigūnai patyrė, kiek epitetų jie, ypač tie, kurie dirba gatvėje, išklausė! Ir turiu pasakyti, kad didžiuma tų epitetų visai nepagrįsti, nes ne policija karantino taisykles sugalvojo, mes esame tik institucija, kuri privalo užtikrinti įstatymų raidės laikymąsi“, – sakė komisaras.
Arba girti vairuotojai. Iš kai kurių sustabdytųjų policijos pareigūnai sulaukia ne tik keiksmažodžių, bet ir grasinimų. Ar pelnytai? Juk policijos pareigūnai tik kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymo ir privalo užtikrinti, kad vairuotojai ir kiti eismo dalyviai būtų saugūs maksimaliai.
„Nesakau, kad mūsų visuomenei trūksta tolerancijos – ji per Nepriklausomybės laikotarpį tikrai išaugo – aš pasigendu bendruomeniškumo, suvokimo, kad pareigūnas dabar jau tikrai nebe tas, kuris stovėdavo gatvėje norėdamas užsidirbti. Tie žmonės atlieka pareigą: jei reikia perspėti, jei reikia, sustabdo, jei reikia, ir nubaudžia. O grąža? Deja, ji – dažniausiai negatyvas. Užtat kartais ir norisi iš gyventojų supratimo“, – sakė R. Sarapas.
Nepaisant jo, nuolatinio negatyvo, pareigūnų veiksmai, anot komisaro, nuolatos yra stebimi ir kritiškai vertinami visuomenės, policininkai privalo nuolatos rodyti pavyzdį, būti pasitempę ir, neduokdie, ekstremalioje situacijoje suklystų, priimtų neteisingą sprendimą. O kartais tam sprendimui priimti, situacijai įvertinti yra vos sekundė. Pabandyk apsispręsti per sekundę, tai gan sudėtinga.
„Ta atsakomybė tokia slegianti, kad kartais priverčia susikūprinti, juk pareigūnas taip pat žmogus, jis grįžta į šeimą, turi draugus, gyvena tokį patį gyvenimą, kaip ir visi, – sakė policijos vadovas. – Nenoriu pabrėžti, kad mes esame išskirtiniai – daug yra sunkių darbų. Bet policininko darbas – ne vien tik darbas, tai kur kas daugiau.“
