Naujausios
Aišku, šalčiausia yra Antarktyje bei Antarktidoje, tačiau ten žmonės negyvena – trumpam atvyksta tik mokslininkų ekspedicijos.
O šalčiausia pasaulyje vieta, kur nuolat gyvena žmonės – Oimiakone (Rusija) – rytų Jakutijoje esančioje gyvenvietėje. Čia 1924 m. užfiksuota –71.2 °C temperatūra. Tai – žemiausia temperatūra, kuri buvo užfiksuota apgyvendintoje Žemės vietoje. Tačiau tai nebaido iki 800 Oimiakono gyventojų.
Kita vietovė – Jakutskas – yra šalčiausias miestas Žemėje. Jakutijos sostinė įsikūrusi ant Lenos upės kranto. Jau rugsėjo mėnesį Jakutske yra minusinė temperatūra ir ji tokia lieka iki gegužės. Sausį vidutinė temperatūra siekia –37 laipsnius, o žemiausia temperatūra šioje vietovėje buvo minus 63 laipsniai.
Automobilių vairuotojai variklių neišjungia, nes kitaip nebūna įmanoma jų užvesti.
Beje, jei Jakutske yra – 40 laipsnių, visos mokyklos dirba kuo puikiausiai, nors Lietuvoje dažniausiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja jaunesniems vaikams neiti į mokyklą, jei termometro stulpelis rodo – 20, vyresniems, jei rodo –25.
Pernai Jakutske vietinis Švietimo skyrius pamokas atšaukė, kai termometro stulpelis nukrito iki... – 50 laipsnių Celsijų.
Pristatome Lietuvos rekordus, kurie, laimei , gerokai atsilieka nuo kitų pasaulio vietų:
Aukščiausia oro temperatūra: +37,5- 1994-07-30, Zarasai.
Žemiausia oro temperatūra: -42,9 °C- 1956-02-01, Utena.
Didžiausias paros kritulių kiekis: 138,6 mm – 1958-07-17, Nemajūnai.
Stipriausias viesulas: 60-70 m/s – 1981-05-29, Širvintos; 2011-07-27, Šiauliai.
Stipriausias snygis:- 66 mm / 12 val. – 2008-11-25, Nida.
Lietuvoje praėjusį šeštadienį pasiekti dienos šilumos rekordai, kai kuriose meteorologijos stotyse sausio 1d. vėl buvo viršyti, o Marijampolėje ir Druskininkuose temperatūra pasiekė 15 laipsnių šilumos.
Iki tol šilčiausia sausio 1-oji fiksuota 2018 metais – tada Kybartuose temperatūra buvo pakilusi iki beveik 9 laipsnių.
Dabartinių orų privalumai
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas
Paskutinė metų diena vienus džiugino šiluma ir trumpalaikėmis rudeniškomis liūtimis, kitus liūdino, kad baigia ištirpti paskutiniai sniego lopai, apniuręs dangus ir nežiemiška nuotaika.
Kaip ten bebūtų, šiltas ir lietingas oras viduržiemy turi tam tikrų privalumų: mažėja visokių traumų tikimybė dėl slidžių šaligatvių, kabančių varveklių, nepravažiuojamų ir nevalytų kelių, be to, išsiplauna nuo kelių, šaligatvių, kiemų ir automobilių susikaupusios druskos, kurios su smėliu buvo gausiai pilamos šaltuoju ir sniegingu laikotarpiu, mažėja šildymo kaštai ir kt.
Paskutinę metų diena dar anksti aptarti šių (praėjusių) metų orus (duomenys iš įvairių šaltinių dar tikslinami), bet galima jau duoti trumpą gruodžio charakteristiką.
Temperatūros požiūriu – jis buvo labai nevienalytis: pirma pusė šalta, antra – daugiausia šilta. Pavyzdžiui, Vilniuje, be šios dienos duomenų vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo: – 3.7 °C, tai labai artima reikšmė daugiametei (minimali: -14.4 °C), Šiauliuose atitinkamai: -3.3 °C ir -17.8 °C, Klaipėdoje: -0.9 °C ir -11.1 °C.
Įdomiausia tai, kad Žemaitijoje šalčiausios dienos buvo mėnesio pirmoje pusėje, o rytinėje dalyje ir pajūryje – antroje.
Dar vienas retai pasitaikantis dalykas – tai pastovi sniego danga, kuri vietomis išsilaikė ilgiau kaip mėnesį ir net 2–3 dienos buvo su smarkiomis pūgomis (paskutinė – antrąją Kalėdų dieną). Nevienalytis mėnuo buvo ir atmosferos cirkuliacijos požiūriu: pirmoje pusėje virš Europos ir Šiaurės Atlanto vyravo blokuojantys procesai ir dažni pietiniai ciklonai virš Rytų Europos, antroje pusėje – intensyvi vakarų krypties oro pernaša bei judrūs ir gilūs Atlanto ciklonai pasiekiantys Skandinaviją ir šiaurinę Rusiją.
Beje, minėti pietiniai ciklonai labai padidino mėnesio kritulių kiekį, kuris ir be šios dienos kritulių vietomis 1.2–1.5 karto viršijo mėnesio normą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje iškrito 92 mm, Šiauliuose – 47 mm, Vilniuje – 32 mm. Tačiau šį mėnesį nebuvo nei vienos labai stiprios audros, kurios pastaraisiais dešimtmečiais šiame sezone tapo labai būdingos.
