Naujausios
Šiauliuose nerimas dėl gimnazijų
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė informavo, jog naujas penkerių metų bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas dar yra rengiamas.
„Per tą 2021–2025 metų laikotarpį bus tam tikrų pakeitimų, bet kol planas nėra pateiktas miesto Tarybai svarstyti, negaliu plačiau komentuoti“, – teigia vedėja.
Ji pastebi, jog daugiau iššūkių tenka rajonų savivaldybėms. Šiauliai laiku sutvarkė bendrojo lavinimo mokyklų tinklą ir jis nebus kardinaliai keičiamas.
„Darbo grupė yra aptarusi siūlyti keisti tik kai kurias detales – dėl specialiųjų poreikių vaikų, kurių integraciją didinsime. Iki birželio pradžios bus baigtas plano projektas, pristatysime ir visuomenei, – patikina E. Minkuvienė. – Pas mus mokyklų tinklas buvo gerai sudėliotas ir nebūsime tie, kurie imtų jį draskyti, mažinti. Eisime į pertvarką per ugdymo sąlygų gerinimą, per ugdymo kokybės stiprinimą.“
Bet ir mieste gali iškilti gimnazijų problema. Siūloma, jog didmiesčių gimnazijose turi būti ne mažiau, kaip keturios paralelinės klasės.
„Jeigu Vyriausybė tokį sprendimą priims, mums teks pajudinti kai kurias gimnazijas arba perskirstyti klasių komplektų skaičių, sudaryti visoms vienodas sąlygas. Esame labai sunerimę, – neslepia vedėja. – Rajonai dar gali sulaukti išlygų, o didmiesčiams norima taikyti griežtas taisykles.“
Pasak jos, keturi klasių komplektai – tai labai daug. Trijų gimnazijų duris jau galima būtų užkalti.
„O daugiau klasių komplektų šios gimnazijos ir negali turėti, nes jų aplinka yra mažesnė, higienos normos neleidžia. Priestato gi specialiai nestatysi. Savivaldybių asociacija bando ministeriją įtikinti, kad reikia atsižvelgti į savivaldybių situaciją. Mes ir su trimis paralelinėmis klasėmis gimnazijose galime išlaikyti programų įvairovę“, – tvirtina E. Minkuvienė.
Plėtoja jungtinės mokyklos modelį
Šiaulių rajonas, pirmasis šalyje įdiegęs jungtinės mokyklos modelį, ir toliau bando išlaikyti vaikų mokymą „prie namų“.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba jau yra patvirtinusi bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą 2021–2025 metams. Pagal jį nuo šių metų rugsėjo 1 dienos steigiama Kairių jungtinė mokykla, reorganizuojant Kairių pagrindinę bei Pakapės ir Šilėnų mokyklas. Tai bus jau antroji jungtinė mokykla, kurioje vaikai galės mokytis ir 9–10 klasėse.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Galkus „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog Kairių jungtinėje mokykloje, skaičiuojama, mokysis iš viso 220 mokinių, ir tikimasi augimo, kai leista komplektuoti 9–10 klases.
„Tokiu atveju valdymo etatui būtų galima gauti ir valstybės biudžeto lėšų, – sako R. Galkus. – Kairiuose dabar nė šimto vaikų neturime, tai direktorius galėtų dirbti tik 0,75 etato, o Pakapės ir Šilėnų – dar mažiau. Sujungdami mokyklas ir valdymo problemą išspręsime.“
Nuo rugsėjo pertvarka palies dar Šakynos mokyklą, kuri prijungiama prie Gruzdžių gimnazijos ir taps jos skyriumi.
„Mes jau turime pasiteisinusį jungtinės mokyklos modelį – Dubysos aukštupio mokyklą, kuri puikiai veikia ir kurioje daugėja mokinių, – pabrėžia Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. – Tėvai labai nuogąstavo, kad steigsime Kairių jungtinę mokyklą, bet vaikai mokysis tose pačiose vietose. Kitaip kitais metais Šilėnų, Pakapės mokyklas ar prie Gruzdžių gimnazijos jungiamą Šakynos mokyklą tektų uždaryti, nes švietimo ministrė reikalauja uždarinėti mokyklas su mažiau nei 60 mokinių.“
Ministerija kelia reikalavimus ir dėl gimnazijų – jose turėtų būti ne mažiau kaip dvi trečiosios gimnazijos klasės. Dėl šios sąlygos Šiaulių rajone iš keturių gimnazijų gali likti tik viena, o ne kiekvienas rajono vaikas galėtų važinėti mokytis į Šiaulių miesto gimnazijas. Pagal sutartį su miesto Savivaldybe Šiaulių gimnazijose dabar mokosi apie 70 rajono vaikų iš priemiesčio gyvenviečių.
Dėl gimnazijoms keliamų sąlygų jau vyko Savivaldybių asociacijos diskusija su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovais, nes kai kurie rajonai iš viso gali likti be gimnazijų. „Nieko neskubėsime daryti,“ – sako A. Bezaras.
Švietimo ekspertai per diskusiją Lietuvos radijuje Šiaulių rajoną įvardijo kaip neigiamą pavyzdį, kuriame mažų mokyklų pilna. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius šioje diskusijoje teigė, jog optimali mokykla rajonuose būtų su 200 mokinių.
„Gal mes ir delsėme, o kur kaimo vaikams dėtis? – reaguoja meras. – Aišku, blogai, kai klasėse yra tik 2–3 vaikai, o tokių klasių turime. Bet ir tėvai, ir mokytojai prašė mokyklas išlaikyti. Mes ir medicinos punktų neuždarinėjame – kur močiutėms ateiti vaistų susileisti ar kraujo spaudimą pasimatuoti? Tas pats su mokyklomis. Nesiruošiame nei Šakynos, nei Šilėnų, nei Pakapės mokyklų uždarinėti, bus tik reorganizuotos į skyrius. Jeigu reikės mokiniams specializuotis pagal atitinkamus dalykus, autobusiukai vaikus pavežės.“
Patirtis sudomino viceministrą
Jungtinės mokyklos modelis sukurtas ir įgyvendintas Šiaulių rajone dar pernai. Į vieną darinį – Dubysos aukštupio mokyklą – nuo praeitų metų rugsėjo buvo sujungtos Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkciai centrai bei Bubių mokykla.
Dubysos aukštupio mokykloje, kuriai vadovauja Vaidas Bacys, kuris yra švietimo ekspertas, antradienį lankėsi švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
„Metai baigia prabėgti, kai dirbame pagal jungtinės mokyklos modelį, viceministras norėjo pasižiūrėti, kaip šis modelis veikia gyvenime“, – sakė „Šiaulių kraštui“ V. Bacys.
Jis mano, jog savivaldybių reikalas spręsti mokyklų tinklo klausimus.
„Mūsų atveju, pavyzdžiui, Kurtuvėnų mokykla turėjo 50 vaikų, išlaikyti tokioje mokykloje direktorių – prabanga. Todėl mokyklų neuždarėm nei Kurtuvėnuose, nei Bubiuose, bet direktorių ten neliko. Kitąmet turėsime apie 500 vaikų, iš jų 190 ikimokyklinukų, augsime 20–30 vaikų.“
V. Bacys pabrėžia, jog mažų mokyklų konkuravimas tik kenkia joms pačioms, o jungtinėje mokykloje atsiranda bendradarbiavimas. Mokytojai socialines garantijas turi, dirba ne per dvi–tris įstaigas, o vienoje turi etatą. Valdymas horizontalus – yra skyrių vedėjai, atsakingi už pradinį ugdymą, pagrindinį ugdymą, už ikimokyklinį ugdymą. Steigiant Dubysos aukštupio mokyklą planuota, kad ją lankys apie 400 vaikų. Sugrįžo tie, kurie buvo išvykę mokytis į miesto mokyklas. Jungtinė mokykla dėl didesnio mokinių skaičiaus yra pajėgi teikti ir daugiau neformaliojo švietimo paslaugų, ir daugiau pasirenkamųjų dalykų modulių, nei atskiros mažos mokyklos.
„Aš manau, kad kuo mažesnis yra vaikas, tuo jis turi būti arčiau namų, – sako V. Bacys. – Švietimo strategija turėtų būti tokia, kad kiek įmanoma daugiau išlaikytume švietimo institucijų kaimiškose vietose ir reikia leistis žemyn iki ikimokyklinio ugdymo, kad jaunos šeimos rajonuose kurtųsi, kad joms būtų patrauklu. Vyresni vaikai jau gali pajudėti toliau nuo namų. Dalis mūsų vaikų juda į miesto gimnazijas, o dalis po 10 klasės – Bubiuose dešimtokus turime – stoja į profesines mokyklas.“
Meras nebijo būti nepopuliarus
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, jog rajone mokyklų tinklas jau pakankamai optimizuotas, todėl artimiausius trejus metus nenumatomas joks „mažinimas“. Rajone nėra nė vienos mokyklos, kurioje būtų mažiau nei 60 mokinių. Bet meras neatmeta, jog „ateities plane“ galėtų jungtis Papilės ir Ventos gimnazijos, jungimas paliestų administracijas, pastatai ugdymui išliktų. Papilės gimnazijoje dar yra pakankamai dešimtokų, bet 11–12 klasėse, pasak mero, jie susidurs su pasirenkamųjų dalykų problema.
„Aš būsiu nepopuliarus, – perspėja jis. – Aš manau, kad negalime laikyti kaime mokyklų, kuriose yra tik po 40–50 mokinių, jeigu iš tiesų galvojame apie vaikus. Tada jau reikia ir papildomų biudžeto lėšų. Turėtume atsakyti į klausimą, kas yra mokykla? Ar ugdymo įstaiga ar vaikų ir jaunimo dienos centras?“
V. Mitrofanovo nuomone, mažose mokyklose negalima užtikrinti, kad vaikai gautų kokybišką ugdymą.
„Kai lieka tik vienas klasių komplektas, vaikai neturi galimybės pasirinkti dalykų, – akcentuoja meras. – Kodėl slepiama, kad mokiniai net pakankamai didelėse gimnazijose kai kuriuos pasirenkamuosius dalykus mokosi jungtinėse klasėse? Viena dešimtokė man parašė, jog pergyvena, kaip bus 11 klasėje, nes chemijos jai teks mokytis jungtinėje klasėje su dvyliktokais. Suprantama, kad mokytoja daugiau dėmesio skirs brandos egzaminams besiruošiantiems dvyliktokams. O kaip tokioje jungtinėje klasėje mokyti nuotoliniu būdu? Kokia čia gali būti ugdymo kokybė?“
„Atvirai kalbėkime, ar norime vaikų gerovės, ar kažkam užtikrinti darbo vietą? – sako V. Mitrofanovas. – Būtų mano valia, Naujoje Akmenėje sujungtume švietimo įstaigas į vieną, bet, deja, ministerija neleidžia. Ikimokyklines įstaigas sujungėme, valdymo kaštai sumažėjo, liko lėšų specialiesiems poreikiams ir auklėtojai, jeigu reikia vienas kitą pavaduoja. O kai mokyklose pradeda trūkti mokytojų, nėra paprasta jų atsikviesti iš kitų mokyklų.“
„Idealiausia reforma būtų rajone palikti tris ugdymo įstaigas, jungiant mokyklas. Viena galėtų būti Akmenės rajono gimnazija, į kurią apjungiame Ventos, Papilės ir Akmenės gimnazijas, antra – Naujosios Akmenės gimnazija, o trečia – Švietimo paslaugų centras, – pasidalija savo vizija meras, pasisakydamas už ilgąsias gimnazijas. – Galų gale socialinę atskirtį didina ne mokyklos kaime neturėjimas, o tai, kad mokinių tėvai neturi darbo. Kita vertus, blogas švietimo lygis didina socialinę atskirtį.“
Jis teigia, jog daugiau reikėtų pasitikėti savivaldybėmis ir leisti spręsti, kaip pertvarkyti mokyklų tinklą.
„Prispaus mus per finansinius dalykus“
Saulius Margis, Pakruojo rajono meras, dalijasi, jog rajone nėra tokių mažų mokyklų, dėl kurių uždarymo reikėtų sukti galvą.
„Bet pas mus yra mokyklų, kuriose nėra 200 mokinių, jeigu būtų tokios optimalios mokyklos reikalavimas, būtų problemų. Dabar dėl ministerijos reikalavimų kliūna tik gimnazijos, – sako meras. – Miesto centre reikia keturių vienuoliktųjų klasių komplektų, o turime tik tris ir matome, jog nepajėgsime keturių sukomplektuoti, kitur reikia dviejų išleidžiamųjų klasių komplektų. Dėl to gimnazijos statusą gali prarasti Linkuvos gimnazija, nors turi 400 mokinių, bet čia yra tik vienas komplektas išleidžiamosios klasės. Su vienu komplektu išliktų tik Žeimelio gimnazija, nes jai būtų taikoma išlyga, kaip pasienio gimnazijai.“
S. Margio teigimu, jeigu savivaldybėms ir bus suteikta teisė pačioms spręsti ir išlaikyti gimnazijas, kokios yra, tas sprendimas bus „suvyniotas“ į teiginį: „Jeigu turite lėšų, tai išlaikykite.“
„Reikės papildomų lėšų, prispaus mus per finansinius dalykus, – prognozuoja meras.
Jis svarsto, kad pavyzdžiui, Linkuvoje gimnazijos klases uždarius, nereikia tikėtis, kad mokiniai ateis į Pakruojo „Atžalyno“ gimnaziją. „Jeigu reikės po 30–40 kilometrų važinėti, nes Linkuvos gimnazijoje vaikai mokosi ir iš rajono pakraščių, tai greičiausiai pasuks į gretimų rajonų gimnazijas. Reformų prognozės vienokios, o gyvenimas visai kitoks.“
Meras pabrėžia, jog Linkuvos gimnaziją turi apie 400 mokinių, tai šimtametė mokykla su giliomis ugdymo tradicijomis. „Negaliu nė įsivaizduoti, kad ją tektų naikinti. Nesuprantu, kodėl tokias mokyklas, turinčias turtingą istoriją, reikia uždarinėti vien dėl to, kad nesusikomplektuoja gimnazijos klasės antras komplektas?“
„Prašom ministerijos neskubėti naikinti ir jungtinių klasių, leisti joms veikti dar vienus mokslo metus ir tik nuo 2022–2023 mokslo metų dėlioti ugdymą be jų, – sako meras. – Bet matome, kad valdantieji konservatoriai yra užsibrėžę mokyklas stambinti, kurti tūkstantmečio mokyklas ir į jas investuoti, o mažos paliekamos numirti.“
„Pernai dar gavom lėšų „Atžalyno“ gimnazijos stadiono renovacija, o dabar jau į tą renovacijos programą nebe papuolame, – piktinasi meras. – Lėšas nusprendė skirti tik toms savivaldybėms, kurios turi ne mažiau kaip 3 000 mokinių, o mes turim mažiau – 1 900. Bet juk ir kaimo vaikui reikia tokios pat infrastruktūros, kaip Vilniaus mieste.“
Rajono Taryba jau yra patvirtinusi mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą 2021–2025 metams. Mero žodžiais, „didelių revoliucijų“ nežadama.
„Žiūrėsime, jeigu kokioje mokykloje smarkiai mažės mokinių skaičius, darysime plano pakeitimus, o mokinių mažėja, tai lemia ne vien gimstamumas ( darželiai, beje, užpildyti) – migracija išlieka didelė, – sako meras. – O jeigu dar parašysime, kad mokyklą po dvejų metų uždarome, tai tėvai automatiškai nebeleis į ją savo vaikų ir mokykla bus pasmerkta.“
Ar neužmirštame vaiko?
Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis sako, jog rajono mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas dar rengiamas.
„Mano, kaip mero ir kaip mokytojo pagal profesiją nuomone, svarbiausias pertvarkos kriterijus – kad mokinys įgytų kuo geresnes žinias, – teigia V. Simelis. – Tiek politikai, tiek tėvai, manipuliuodami emocijomis, užmirštame patį vaiką ir žinių kokybę. O tai yra svarbiausias svertas. Ne mokyklų skaičius, ne mokytojų skaičius – mokymo kokybė.“
Jo žodžiais, tinklo pertvarkos nėra kažkieno užgaida. Ugdymo kokybė yra geresnė ten, kur koncentruojasi modernios mokymo priemonės, kur yra sutelkta aukštos kompetencijos pedagogų.
„Ne merai vaikus išveža iš mažų mokyklų, tėvai išveža. Kodėl? Todėl, kad nori, jog vaikai įgytų geresnes žinias. Pats dirbau Aukštelkų mokykloje, tada buvo 360 mokinių, o paskui tėvai pradėjo vežti vaikus mokytis į Radviliškį, mokykla nyko ir dabar čia tik pradinės mokyklos filialas“, – teigia pavyzdį V. Simelis.
Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pabrėžia, jog tinklo pertvarkos kontekste vartotini trys žodžiai: „Ne tik mokyklų uždarymas, bet ir pertvarka, reorganizavimas.“
„Radviliškio rajone neplanuojame nė vienos mokyklos uždaryti, – patikina vedėjas. – Pokyčiai gali būti susiję su mokyklos statuso keitimu – paliestų penkias įstaigas, bet apie jokį mokyklų uždarymą nekalbame. Projektą dar ne kartą svarstys rajono taryba, ji galutinai spręs.“
