Naujausios
Leidimas statybai duotas
Į bendruomenės sukviestą susirinkimą prisirinko žmonių ne tik iš Linkuvos, bet ir aplinkinių kaimų, kuriems būsimos karvių fermos grasina smarve ir gražiausiu vadinamo kalvagūbrio, nuo kurio aiškiai matyti senasis Linkuvos miestas, suniokojimu.
„Ar karvidės bokštai bus aukštesni už Linkuvos bažnyčią – architektūrinį paminklą?“, „Keturi kompleksai – Linkuvai, o srutos – gal į Pakruojo miestą?“, „Kodėl Linkuva – vienas seniausių Žiemgalos miestų – taps srutų duobe?“ – tokio ir panašaus turinio plakatai piketuotojų rankose kalba patys už save.
Žmonės neslėpė pykčio, kad, aplink Linkuvą veikiant jau keturiems gyvulininkystės kompleksams, vietos žemės ūkio bendrovė sugalvojo pastatyti dar vieną, pasirinkdama vietą, nuo pirmosios miesto sodybos nutolusią vos 600 metrų.
„Į karvidžių ir kiaulidžių apsuptą gimtą miestą jau nebenori atvažiuoti mūsų vaikai ir anūkai. Srutų kvapai laužia nosį, purškiant laukus baisu į lauką išeiti“, – sakė susirinkimo dalyviai.
Jie įsitikinę, kad Linkuvos pašonėje Laiškonių kaime pastačius pienininkystės kompleksą su srutų rezervuarais ir kitais „kvapiais“ statiniais kris gyventojų nekilnojamojo turto vertė. Be to, per Linkuvą judanti sunkioji technika niokos istorinį miesto paveldą.
Žmonės akcentavo esantys ne prieš gyvulių verslą, esmė esanti netinkamai pasirinkta vietovė. Kodėl ant gražiausio kalvagūbrio ir kodėl taip arti, o ne tolėliau, bent pora kilometrų nuo gyvenvietės?
Susirinkusieji atsakymą turi, esą apie jį užsiminęs ir būsimo komplekso savininkės Linkuvos žemės ūkio bendrovės vadovas Laisvūnas Gudjurgis: patogi vieta privažiuoti, nes sklypas yra šalia kelio, greta – Linkuva, čia jau įrengti požeminiai įrenginiai ir t.t.
Susirinkime dalyvavę Savivaldybės atstovai – meras Saulius Margis, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, vyriausiasis architektas Artūras Šukys – į gyventojų reikalavimus ir replikas reagavo: Savivaldybė nieko padaryti nebegali, nes leidimas statybai jau yra duotas – tuo klausimu pasisakęs ir teismas. Valdininkai tikino nenorintys būti užtampyti po teismus, juk „jei stabdytų statybą, sulauktų reakcijos iš verslo pusės“.
Teismas, apie kurį prabilo valdininkai, atrišo rankas verslui, konkrečiai Linkuvos žemės ūkio bendrovei, paskelbdamas neskundžiamą nutartį, leidžiančią (o neįšaldančią) pienininkystės komplekso statybą. Pagrindinis tokios nutarties motyvas – statyba (kaip tokia!) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai juk nedaro, tad negali būti uždrausta.
Seimo narių siūlymai
Linkuvos žmonių pikete dalyvavo trys Seimo nariai: Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Antanas Matulas.
Pasak ne viename linkuvių susirinkime dalyvavusio S. Tumėno, bandoma daryti viską, kad kompleksų verslo iniciatoriams būtų „apkarpyti sparnai“. Buvo parengtas netgi projektas įstatymo pataisų dėl poveikio aplinkai, sanitarinių zonų tikslinimo ir t.t., kad ateityje panašių nesusipratimų nebebūtų.
Projekte siūlyta, planuojant ateities naujus ūkinės veiklos statinius, juos nuo gyvenviečių nutolinti ne mažiau kaip du kilometrus. O statant ant senų fermų pamatų – ne arčiau negu 500 metrų. Šioms įstatymo pataisoms palaikymo pritrūko – pritrūko vieno balso.
Nepadėjęs linkuviams ir Linkuvos gyventojų pasirašytas kreipimasis į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kuriame pateikti būsimo verslo minusai aplinkai ir žmonių sveikatai.
Ministras gyventojų pastebėjimus, anot Seimo nario, tarsi išgirdo ir pripažino, kad vidaus problemų sprendžiant tokius reikalus esama. Pripažino, bet reikalai taip ir nepajudėjo.
A. Gumuliauskas susirinkimo dalyviams pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ramybės jiems neduodančią problemą dėl miesto istorinio palikimo galimo niokojimo.
„Galbūt bendruomenei reikėtų kreiptis į Savivaldybę ir, akcentuojant Linkuvos istorinio paveldo išsaugojimo reikalus, prašyti, kad būtų apribotas sunkiojo transporto judėjimas per šį miestą?“ – kaip vieną iš problemos sprendimo būdų paminėjo A. Gumuliauskas.
A. Matulas susirinkusiems akcentavo esantis pasiruošęs padėti, jei tik Linkuvos žmonės į jį kreipsis. Esą ne viena ūkinė statyba šalyje jo pastangų dėka jau buvusi sustabdyta.
Žmonės piketuoja – statybos tęsiasi
Nors vienas teismas paskelbė nutartį nestabdyti komplekso statybos, kito teismo, nagrinėjančio Linkuvos bendruomenės prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2019 metų liepos 5 dienos pataisytą atrankos išvadą dėl Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio Laiškonių kaime, Linkuvos seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tvirtinimo“, sprendimas turėtų būti paskelbtas rugsėjo 24 dieną arba spalio 13 dieną.
Jei teismas paskelbtų, jog minėta išvada, su kuria gyventojai teigia nebuvę tinkamai ir laiku supažindinti, naikinama – karvių komplekso perspektyvos turėtų būti pradėtos svarstyti iš naujo, šįsyk neaplenkiant ir Linkuvos bendruomenės.
Pirmadienį, nepaisant vykusio žmonių piketo ir aštrių pasisakymų, kad būsima ferma – ekologinė bomba, sunaikinsianti Linkuvą, darbai suplanuotoje vietoje Laiškonių kaime, ant kalnagūbrio, nesustojo: zujo pulkai darbininkų, specialistų, burzgė sunkioji technika, buvo stumdomi plotai būsimam kompleksui.
Teisiškai viskas lyg ir teisinga: Savivaldybės leidimą statyti bendrovė gavusi, reikalingi dokumentai iki smulkmenų sutvarkyti pagal įstatymą, visos institucijos savo kompetencijos ribose parašus sudėjusios ir pateikusios išvadas, kurių esmė: nei Linkuvai, nei linkuviams jokio neigiamo poveikio kompleksas nedarys.
Kirba kitas – moralinis – klausimas: kaip sėkmingai vystyti verslą labai sukiršintoje bendruomenėje?
Ateiti į susirinkimą ir pasikalbėti su gimto miesto žmonėmis laiko (o gal ir reikalo) komplekso iniciatorius, Linkuvos žemės ūkio bendrovės vadovas ir pagrindinis akcininkas L. Gudjurgis, nerado.
Apie statybą žinojo tik seniūnė?
„Šiaulių krašte“ 2019 metų spalio pabaigoje rašyta apie kylantį Linkuvos gyventojų nerimą dėl miesto pašonėje planuojamas galvijų komplekso statybas.
Žinia apie būsimas fermas gyventojams spalio 17 dieną vykusiame susirinkime trenkusi lyg iš giedro dangaus.
Nors šiuo verslu suinteresuoti asmenys – būsimo komplekso direktorius L. Gudjurgis, komplekso projekto rengėjas UAB „Sava ranga“ atstovai, neišskiriant ir Linkuvos seniūnijos seniūnės Gitanos Pašiškevičienės – žmones bandė įtikinti, jog skelbimas su šia žinia seniūnijos skelbimų lentoje kabojo nuo 2018 metų vasaros, niekas tuo netikėjo.
Valdininkai tada tikino, kad į skelbimą nesureagavę gyventojai (nė vienas Linkuvos gyventojas!) turėjo galimybę dalyvauti rengtuose susirinkimuose, viename kurių ketinta pristatyti Linkuvos ŽŪB galvijų komplekso statybos ir eksploatavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (PVSV).
Tačiau žmonės nedalyvavo, teigiama, kad niekas, netgi asociacijos „Linkuvos bendruomenė“ pirmininkas apie planuojamas statybas nebuvo informuotas. Tik gerokai pavėluotai sužinoję naujieną, žmonės buvo pastatyti prieš faktą: prieštarauti statybai nebėra prasmės, nes viskas už juos jau nuspręsta.
Nepaisant to, „Linkuvos bendruomenė“ nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, prašydama peržiūrėti patvirtintą atrankos išvadą. 2019 metų gruodžio 20 dienos teismo nutartimi bendruomenės skundas nepriimtas dėl praleisto termino.
Šių metų vasario 19 dieną Vyriausiasis administracinis teismas tokią žemesnės instancijos teismo nutartį panaikino. Teismas atsižvelgė į bendruomenės motyvus ir pasisakė, kad informacijos sklaida minėtų procedūrų vykdymo metu išties buvo pakankamai menka. Dėl to esą nėra pagrindo nesutikti, kad priežastys, dėl kurių Linkuvos bendruomenė praleido terminą paduoti skundą yra pakankamai svarbios. Taigi skundas priimtas ir šiuo metu nagrinėjamas.
Kodėl ant gražiausio kalvagūbrio ir kodėl taip arti, o ne tolėliau, bent pora kilometrų nuo gyvenvietės?
