Naujausios
Tarnauti leista
Kario motina, paskambinusi „Šiaulių kraštui“, sako nuo rugpjūčio vidurio, kai sūnus pradėjo tarnauti kariuomenėje, išgyvena pragarą. Panašu, kad ne vieną sveikatos problemą turintis jaunuolis nepajėgus pakelti kariuomenės krūvio. Teigia, anksčiau nemačiusi 19-mečio verkiančio. Dabar jau kitaip.
„Jis palūžęs psichologiškai. Nieko nepasakoja, kokia ten kariuomenėje atmosfera, kai klausinėju. Bet iš jo nuotaikos jaučiu, kad jam reikia pagalbos“, – su ašaromis sako Kristina.
Ji įsitikinusi, kad sūnus negalėjo būti priimtas į kariuomenę, juk nuo vaikystės turėjo rimtų negalavimų – lėtinį gastritą, be to, jam buvo teikiama psichologo ir psichiatro pagalba.
Bet kariuomenė ligotą vaikiną priėmė. Tiksliau, karinės medicinos ekspertizės komisija, nepaisant to, kad pretendentas psichologinį testą išlaikė tik iš trečio karto, konstatavo: nors ir turi II laipsnio plokščiapėdystę, yra sveikas ir tarnauti gali. Niekam nekilo jokio įtarimo, niekas nepasidomėjo jo ligos istorija. Ir kam domėtis, gi pats veržiasi į kariuomenę! Taigi, žalia šviesa nuo vaikystės apie karybą svajojusiam vaikinui uždegta.
Rugsėjo 2 dieną 19-metis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys savanoris davė priesaiką ir tapo KOP Oro gynybos bataliono jaunesniuoju eiliniu.
Bet po kelių savaičių tarnybos sūnaus skambučiai namo Kristinai sukėlė nerimą – užuot džiaugęsis dėl išsipildžiusios svajonės, Nedas skundėsi viso kūno, ypač stuburo, skausmais, tirpstančiais kojų pirštais. Netrukus karį konsultavęs traumatologas konstatavo, kad vaikino organizmas netoleruoja fizinio krūvio, kad jam būtina neurologo konsultacija, įtarta, yra užspaustas nervas, dėl to tirpsta galūnės. Karių sveikata besirūpinančios gydytojos paskirti medikamentai kirto nuo 13 metų gastritu sergančio vaikino skrandžiui – dieną ir naktį pradėjo kankinti virškinamojo trakto skausmai. Apie specialią dietą, kaip ir apie įsisenėjusio skrandžio uždegimo gydymą, nėra net kalbos.
Motinai sūnus prasitarė, kad, nors jausdamas didelius skausmus, stengiasi vykdyti užduotis. Kitu atveju „gaus“ kryžiuką – atleidimą nuo veiklos, bet kartu ir apribojimą grįžti į namus savaitgalį. Tokią patirtį jis jau turi, todėl pasirinko kentėti.
„Pastebėjau, kad mano vaikas savaitgaliui sugrįžta į namus liūdnas, pasyvus, paskui pralinksmėja. Bet išeiginėms baigiantis, kai jau reikia važiuoti į dalinį, verkia. Jam sunku išeiti. Emocinė būklė tragiška“, – sako motina.
Nekilo abejonių, kad sūnus palūžo psichologiškai. Negana to, pastaruoju metu jai prasitaręs apie savižudybę arba dezertyravimą, kaip pasitraukimo iš karinės tarnybos išeitį.
Abu žingsniai, įsitikinusi motina, būtų tragiški. Bet sūnus metęs frazę: „Negu čia (suprask, kariuomenėje) blogiau nebus niekur.“
„Matau, kad jis šaukiasi pagalbos, panikuoja. Aš nenoriu, kad man būtų paskambinta ir pasakyta, kad mano vaiko nebėra. Kaip jam padėti!?“ – susirūpinusi radviliškietė.
Kas šitaip slegia jauną žmogų, motina bando ieškoti atsakymo, tačiau sūnus atsiriboja tyla, kalba nerišliai, motinos žodžiais, lyg kažką slėpdamas, kažko bijodamas. Jai nėra nežinoma, kokia ten vidinė atmosfera.
Klaidos, kurias būtina taisyti
Kristina pasakoja, kad vos pajutusi apie sūnaus prastėjančią psichologinę savijautą, dalinio vadams balsu šaukusi, jog vaikas palūžęs, bus blogai. Esą atsakymo sulaukta vis to paties: čia kariuomenė, vaikinai ruošiami karui, taip turi būti.
Sūnui prabilus apie drastiškas priemones, kaip galimą išeitį, motina ne kartą lankėsi sūnaus tarnavimo vietoje – Radviliškyje įsikūrusiame Oro gynybos batalione. Bandė ieškoti kontakto su vadovais, prašyti, kad karys būtų pasiųstas pas psichologę, kad būtų inicijuotas pakartotinis karo medicinos ekspertų vertinimas. Tąkart per aplinkui išgirdusi, kad pakartotinis vertinimas Nedui paskirtas nebus.
„Niekas negirdi, kad jam reikia skubios pagalbos. Vietoj jos sūnus tik ir motyvuojamas, kad pripras, prisitaikys, užsigrūdins. Jis ne vienus metus dalyvavo sunkiasvorių kilnojimo varžybose, buvo užsigrūdinęs ir stiprus fiziškai, tai apie kokį užsigrūdinimą kalbėti? Ir motyvuoti jo nereikia, jis ėjo į kariuomenę savo noru, ėjo motyvuotas, gyvendamas svajonėse. Ta pati kariuomenė jo motyvaciją ir sužlugdė“, – kategorišką nuomonę dėsto motina.
Prieš kelias dienas 19-mečiui vis dėlto buvo paskirtas apsilankymas pas psichologę. Motinai žinoma, kad susitikime sūnus nebuvęs kalbus. Po šio susitikimo apsispręsta karį siųsti ir psichiatro konsultacijai.
Šios savaitės pirmadienį vaikino būklę įvertinę psichiatrijos specialistai konstatavo esant ryškų adaptacijos sutrikimą. Jaunuolis pasiųstas tyrimams ir stebėti stacionare psichiatrijos ligoninėje. Čia patvirtinta: visiškas organizmo išsekimas.
Motina įsitikinusi, kad žalią šviesą į kariuomenę uždegusi karo medicinos ekspertų komisija turėtų atlikti išsamų pakartotinį vertinimą ir atsižvelgti į vaikino ligos istoriją, kurioje yra įrašai ne tik apie lėtinį gastritą, bet ir apie jam teiktą psichologinę-psichiatrinę pagalbą, taip pat ankstesnės išvados, kad „bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka žemesnį“, kad sutrikusi dėmesio koncentracija, yra neverbaliniai mokymosi sutrikimai, reikalingi dideli specialieji ugdymo poreikiai, dėl kurių lankyta specialioji mokykla, nustatytas neįgalumas. Radviliškietė galvoja, kad, jei ekspertų komisija nuo pat pradžių būtų davusi užklausą šeimos gydytojai... Bet žino: tokios užklausos ekspertai tada nedavė.
„Jei įvyko klaida, tai kodėl jo nepasiuntus pakartotiniam ekspertų vertinimui? Kodėl nekomisuojamas? Dėl ko kategoriškai atsisakoma? Kariuomenė nenori pripažinti savo klaidų?“ – tai klausimai, į kuriuos motina negauna atsakymų.
Sako sukaupusi ir pasirengusi pateikti pluoštą dokumentų ir išvadų, originalų ir kopijų, kur kalbama apie sūnaus negalavimus.
Jos žodžiais, kadaise ji apie puodus mažiau žinojusi negu apie karius ir karinę tarnybą, kuri nuo vaikystės rūpėjo sūnui. Todėl kai sportuojantis vaikinas išsitarė motinai apsisprendęs eiti į kariuomenę savanoriu, tiesiog nutirpusi. Nusprendė neprieštarauti – buvo įsitikinusi, jog akivaizdūs sveikatos sutrikimai nepraeis pro akis patyrusiems medicinos specialistams.
„Bet po komisijos Nedas smagus grįžo iš Panevėžio ir pareiškė, kad yra sveikas kaip ridikas, todėl eis tarnauti“, – kaip košmarišką sapną tą dieną prisimena motina.
Jauno žmogaus svajonė bematant subliūško.
Kaip subliūško ir dar vieno Oro gynybos bataliono kario – jis psichiatrijos ligoninėje gydomas po to, kai, teigiama, neištvėręs patyčių susipjaustė rankų venas.
„Šiaulių kraštas“ informuotas, kad minėtame batalione yra ir daugiau jaunuolių, kuriems reikalinga skubi medikų pagalba. Vienas iš jų karines užduotis vykdo plyšusiais kelio raiščiais. Jaunas žmogus grūdinamas alinančiu skausmu?
Pakartotinė patikra galima
Radviliškiečio Nedo ir jo šeimos problemą „Šiaulių kraštas“ pristatė Lietuvos kariuomenės atstovams. Užduoti du esminiai klausimai: ar (ir esant kokioms aplinkybėms) savanoris karys gali palikti tarnybą bei kokiu atveju karys gali būti siunčiamas pakartotinei Karinės medicinos ekspertizės komisijai?
„Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) karys (neatsižvelgiant į tai, ar pasirinko pareigą atlikti savo noru, ar buvo pašauktas) gali palikti anksčiau laiko tik dėl sveikatos sutrikimo. Kario sveikatos būklei pakitus, jis yra siunčiamas pakartotinai atlikti patikrą Karo medicinos ekspertizės komisijoje (KMEK). Šiai komisijai nustačius, kad asmuo netinkamas kario tarnybai, ji negali būti tęsiama.
KMEK sprendimas dėl asmens tinkamumo tarnybai galioja šešerius metus arba iki asmeniui sukanka 35 metai.
Kai Karinė medicinos ekspertizės komisija gauna papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę ir ši informacija gali turėti įtakos asmens tinkamumui tarnybai, būtina įvertinti gautą naują informaciją ir, esant poreikiui, inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę.“
Galbūt iš „Šiaulių krašto“ sužinojusi apie radviliškiečio Nedo sveikatą, Karinės medicinos ekspertizės komisija į problemą vis dėlto pažiūrės akyliau.
