Naujausios
Kapsulę su laišku ateities kartoms į būsimo miestelio pamatą Šiauliuose įkas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška ir „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Šiauliuose statybų pasirašė su šiai bendrovei priklausančiomis įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“.
Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Šiauliuose plotas – 7,8 hektaro. Miestelyje iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Miestelyje bus statoma ir techninės paskirties pastatų: sandėlių, garažų, bus degalinė, plovykla, pastogė technikai. Taip pat bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams ir žmonėms su negalia.
Pirmųjų dviejų naujų karinių miestelių statybos prasidėjo kiek anksčiau – simbolinės laiko kapsulės rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo įkastos Vilniaus rajone, Rokantiškėse, ir Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Šių dviejų karinių miestelių statybos darbus vykdo „Darnu Group“ bendrovei priklausanti įmonė „Salvinta“.
Visų trijų karinių miestelių statybų partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti. Šių miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje.
Kariniai miesteliai statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės tarnauti ir dirbti iki 2,5 tūkstančio karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Trijų karinių miestelių statybos yra strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas. Juo siekiama didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui, stiprinti gynybą ir atgrasymą.
Tai pirmas kartas, kai projektas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
