Naujausios
Siena griuvo stebint antstoliui
Sutuoktiniai Asta ir Andrius (vardai pakeisti) sako vis dar negalintys patikėti, kad visąlaik su visais kaimynais gyvenę darnoje ir stebėdavęsi, kaip būtų galima tarpusavyje nesutarti, staiga patys įgijo tokios kaimynystės patirties.
Pora įsigijo gyvenamąjį namą su šešių arų sklypu Šiauliuose. Statinys nors ir mūrinis, bet ganėtinai senas, reikalaujantis pilnos rekonstrukcijos. Todėl šeima gyvenamojo namo rekonstrukcijai gavo statybą leidžiantį dokumentą.
Kadangi prie namo „prilipęs“ 1981 metais pastatytas „Registrų centre“ įregistruotas mūrinis garažas neišlaiko įstatymų nustatytos trijų metrų ribos iki kaimyninio sklypo, šeima nusprendė garažo iš viso atsisakyti, taip atlaisvinant įvažiavimą pro vartus į namo kiemą.
Fiziškai nereikalingas ir moraliai pasenusio namo dalis pasamdyti darbininkai panaikino nesunkiai. Kaip mat išverstos ir dvi būto garažo sienos (trečioji garažo siena apima namo išorinę sieną). Tačiau dėl paskutinės garažo sienos kilo nenumatyta problema – mat ši siena atstoja kaimyno iš abiejų pusių sumūrytos tvoros dalį. Taigi išgriovus šią vienintelę likusią garažo sieną kaimyno tvoroje atsivertų ne mažiau šešių metrų platumo tarpas.
Anot naujakurių, kaimynas, tvoros savininkas, sienos griovimui pasakė kategorišką ne – minėta garažo siena turinti likti ir „vykdyti“ kaimyninių sklypų ribą žyminčios trūkstamos tvoros funkciją.
Sklypą ir statinius įsigiję sutuoktiniai, 2020 metų rudenį atliko savo įsigyto sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą, matavimai buvo užregistruoti „Registrų centre“. Atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatyta, kad su kaimyniniu sklypu besiribojantis garažas „neperžengia“ kaimyninio sklypo ribos, o minėta kaimynui priklausančio sklypo tvora į naujųjų savininkų sklypą „įlipusi“ daugiau nei „leistinas sklypo ribos nukrypimas“. Naujakuriai iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo patvirtinimą dėl jų sklypo kadastro duomenų ir išvadą, jog sklypo planas parengtas teisingai, o kaimyninio sklypo planas turi būti tikslinamas.
„Suprantama ir logiška, kad dviejų sklypų riba negali eiti per pastato sieną. Taigi pagal kadastrinius matavimus ir specialistų išvadas, dviejų sklypų riba – tuojau už minėtos garažo sienos. Ankstesni savininkai greičiausiai buvo kaimyniškai susitarę, kad garažas stovės prie pat sklypo ribos, be to, nėra aišku, kokie statybos reikalavimai buvo taikomi 1981 metais, kuomet buvo statomas garažas“, – kalbėjo ponia Asta.
Kadangi samdyti griovėjai „dėl šventos ramybės“ atsisakė nugriauti du sklypus, taip pat ir kaimynų santykius skiriančią garažo sieną, darbus naujakuriai nusprendė atlikti savarankiškai, bet prieš tai kreipėsi į antstolį, kad būtų teisiškai įformintas griovimo faktas.
Spalio 16 dieną garažo siena griuvo. Tai nuotraukomis ir vaizdine medžiaga užfiksavo antstolis Ričardas Kudrauskas.
„Nors nėra suprantami tokie kaimynų rodomi principai ir trukdymai atlikti savo teritorijoje statybos darbus, tačiau kreipimasis į antstolį davė mums rezultatą – pagaliau griuvo garažo siena. Visgi ar įsivyraus kaimyniška ramybė – abejotina“, – kalbėjo ponia Asta.
Jos žodžiais, ne tik garažo siena supjudė santykius su už tvoros gyvenančia šeima. Esą nesutarimų kilę ir atliekant jų sklypo valymo darbus arba laikinus darbus vykdančių automobilių statymo nepatogumus. Kiekvieną kartą dėl to kildavusi įtampa, apsižodžiavimas, važiavo įvairios inspekcijos.
Kaimynas – už draugiškus santykius
Kita konflikto pusė – 33-ejų kaimynas Marius (vardas pašnekovui prašant taip pat pakeistas) pateikia savo versiją: nieko apie jokius savo sklypo kadastrinių matavimų netikslumus nežino, matininkai skaičiavimus 2015 metais atlikę ir jo sklype, o jiems už tai buvo sumokėta pagal įstatymą, taigi klausimais, kurie matavimai – jo ar kaimynų sklypo – yra tikslesni, lieka klausimas.
Marius nedvejoja, kad sklypus tvora, apie kurią, kaip „įlindusią“ į svetimą sklypą, kalbėjo kaimynai, ankstesnio savininko buvusi pastatyta tiksliai ten, kur ir turi būti. Tik štai kaimynų garažo siena esanti tikrai ne vietoje, o įlindusi į svetimą teritoriją. Bet dėl to jis problemos nedaro.
Kaimynui pikta, kad kaimynai tą nelemtą garažo sieną sugalvojo griauti šeštadienį, apie 10 valandą, ryto, kai jo šeima dar miegojo – visi buvo prižadinti nuo perforatoriaus garso. Bet to, tokie darbai kelia nesaugumo mažamečiui jo vaikui.
Dar kitas reikalas – statinys ribojasi su jo veja. Griovimo metu nukrito biriųjų statybinių medžiagų, o veją tai pjauti reikės. Kaip tada nupjauti? Jokio prieš, kad siena griūtų, tik atliekant griovimą, reikia suderinti, užsitverti.
Pašnekovas galvoja, kad kaimynai galėjo paskambinti, susitarti – „pirmadienį, antradienį griaunam...“, užsitveriam, o čia pasisamdė antstolį faktui konstatuoti! Geriau tuos pinigus kaimyniškiems santykiams puoselėti visi būtų susidėję, pavyzdžiui, įvažiavimo į sklypus keliukui prižiūrėti.
Esantis tik už kaimyniškus santykius.
„Mes visada esam linkę tolerantiškai, kaimyniškai bendrauti. Aplinkui šeši kaimynai – kažkas pabaliavoja iki 3-4 nakties, negi kviesi policiją. Įstatymu galima kitam gyvenimą sugadinti, bet reikia žmoniškai, kaimyniškai...“
Marius pykčio nelaiko, bet jam neatrodo normalu, kai parvažiuoja namo, o čia ant bendro naudojimo keliuko, ties jo įvažiavimu į kiemą, mašina stovi, kaimynų statybines atliekas kraunasi be jo, kaimyno, sutikimo.
Panašu, kad abiejų kaimynų karo kirviai, kaip ir principai, aukštai pakelti. Nė viena pusė savojo kirvio be garbės jau nebenuleis.
Viskas užfiksuota
Faktines garažo sienos griovimo aplinkybes fiksavęs šiaulietis antstolis R. Kudrauskas „Šiaulių kraštui“ apžvelgė savo darbo minėtame sklype rezultatą: sieną griovę sutuoktiniai į kaimynų teritoriją neįžengė nė puse pėdos, tik keletas tinko gabaliukų nukrito, bet ir juos darbą baigę stropiai surinko, statybvietę tvora užtvėrė. Nė dulkė, pasak antstolio, nenusileido ir ant visai šalia pastatyto kaimynų automobilio, kuris viso griovimo metu taip ir nepatrauktas.
„Problemos čia nėra jokios, tik principų karas. Žmonės teisėtai dirbo savo sklype, griovė sau priklausančią sieną“, – sakė teisininkas.
Faktines sienos griovimo aplinkybes R. Kudrauskas nešališkai konstatavo nuo pat darbo pradžios iki pabaigos. Fiksavo garso ir vaizdo medžiaga ne tik griovimą, bet ir kaimynų elgesį, abipuses replikas. Antstolio užfiksuota medžiaga – dokumentas, kuris turi įrodomąją galią ir yra svariausias argumentas palyginti su kitais liudijimais teisme, jei kažkuri pusė imtų ir sugalvotų dėl kažko bylinėtis.
Pastaruoju laiku, anot pašnekovo, žmonės vis dažniau kreipiasi į antstolius ir užsisako paslaugą konstatuoti faktines aplinkybes dėl vienos ar kitos problemos.
Anot R. Kudrausko, pernai faktinės aplinkybės dažniau buvo konstatuojamos miškų reikaluose, dabar dažniau – dėl tvorų, dėl per arti pasodintų, per aukštų medelių, skiriantis ir bandant apsaugoti dalijamą turtą, išnuomojant butus arba gamybines patalpas, arba radus apgadintus daiktus, pavyzdžiui, automobilį ir t.t.
