Naujausios
Prašo ąžuolą bent nugenėti
Į redakciją paskambinusi Elena Akimova pakvietė atvykti ir įsitikinti, kiek vargo jai kelia kaimynų ąžuolas. Priešais moters sodo sklypus, kuriuose stovi namukas, ūkinis pastatas, šiltnamis, kiti statiniai, įsikūrusi sena sodyba. Prie pat keliuko šalia įvažiavimo į sodybą stovi didelis ąžuolas, išsišakojantis į du kamienus. Jis šiek tiek palinkęs į kaimynės sodo sklypų ir elektros laidų pusę.
Ponia Elena rodo įskilusį kamieną, sutrūkinėjusią žievę, tikina, kad kamienas tuščias, yra puvinio. Moteris bijo, kad stipresnis vėjas gali nulaužti vieną iš dviejų ar net abu medžio kamienus ir jis užgriūtų ant jos pastatų. Ji sako, net turėjusi dėl šios grėsmės pastatus apdrausti.
Kita bėda – medžio lapus vėjas neša į jos sklypą. Kadangi ąžuolo lapai nubyra vėlai, senjorė visą rudenį negali susitvarkyti teritorijos, nuolat turi grėbti ąžuolo lapus.
Ponia Elena sakė su buvusiais sodybos savininkais neturėjusi ryšio. Ji pasakojo, kad anksčiau ten einantys elektros tinklai priklausė sodų bendrijai. Ji kartu su bendrija lygiomis dalimis sudėjo pinigus ir ąžuolą apgenėjo, kad šakos nesvirtų ant elektros laidų. Bet tai buvo seniai.
Moteris nudžiugo sužinojusi, kad šį pavasarį senoji sodyba sulaukė naujų šeimininkų. Vylėsi, kad pagaliau ąžuolo problemą išspręs. Naujieji šeimininkai sodybos kieme nupjovė tris medžius, tačiau minėtas ąžuolas taip ir liko stovėti.
„Šitas – geras medis, o anie – blogi?“ – stebėjosi ponia Elena.
Ji ėjo ir į Šiaulių rajono savivaldybę, kalbėjosi su Bubių seniūnu, tačiau niekas jai nepadeda.
„Aš neprašau to ąžuolo nupjauti, galima nugenėti, patrumpinti. Aš pavasarį kalbėjau su šeimininku. Jis sakė: žinai, kokios čia komandos reikia. Bet jei eitų pas sodo pirmininkę, pas mane, gal kartu ką nors sugalvotume. Čia praeina elektros tinklai. Gal kartu su pirmininke pasikreipus jie padėtų, gal kokį bokštelį atvežtų. Gal kartu sudėtume pinigus, bet reikėtų kažką daryti. Aš nebegaliu 30 metų būti čia vergė“, – piktinosi šiaulietė.
Kaimynų reikalavimai
Naujieji senos sodybos šeimininkai, nenorėję skelbti savo pavardės, pasakojo, kad sodybos pastatas pastatytas 1925 metais, galima spėti, kad ir šis ąžuolas yra šimtametis.
„Labai liūdina, kad tas didžiulis šimtametis ąžuolas, aplink kurį ir kūrėsi šie sodai (net gatvė Ąžuolų pavadinta) taip trukdo kaimynei“, – apgailestavo naujoji sodybos šeimininkė.
Ji aiškino, kad sodybą įsigijo pavasarį, o dokumentus baigė tvarkytis tik liepos mėnesį. Kreipėsi į rajono savivaldybę, kad įvertintų sodybos medžių būklę.
„Buvo atvykę specialistai, apžiūrėjo visus medžius ir mums atsakė, kad šio ąžuolo būklė yra gera. Gavome leidimą kirsti kitus medžius, nes jų būklė buvo bloga. Mes patys nesavivaliaujame. Iš vienos pusės kaimynei trukdo ąžuolas, iš kitos pusės kitai kaimynei trukdė ąžuolas ir du klevai. Tada reikia palikti kaip Šiaulių aikštę – pliką lauką“, – kalbėjo sodybos šeimininkė.
Moteris klausė, kiek jie turėtų kaimynų norus tenkinti, trijų medžių nukirtimas ir taip kainavo 600 eurų. Prieš tai buvusi sodybos šeimininkė gyveno užsienyje, tai esą kaimynai neturėjo, ką šokdinti.
Šeimininkė sakė ir pati ąžuolo lapus nuolat grėbianti – o ką gi daryti.
Leido nupjauti kitą ąžuolą
Šeimininkė parodė Šiaulių rajono Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Renatos Ulvydienės pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, jog Bubių seniūnas Vytautas Slabys ir Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Glazauskienė rugsėjo 10 dieną apžiūrėjo ir įvertino sodybos medžius jų augimo vietoje. Ąžuolą šalia kelio įvertino kaip patenkinamos būklės sveiką subrendusį medį, kurio skersmuo 1,3 metrų aukštyje didesnis nei 65 centimetrų. Jis auga kitoje kelio pusėje, toliau kaip 2 metrai nuo elektros linijos, nepatenka į apsaugos zoną, todėl pavojaus nekelia. Kamieno puvinio apžiūros metu nenustatyta, laja gana aukštai todėl medžio kirtimas/genėjimas nėra tikslingas.
Tačiau kito, kiek mažesnio ąžuolo būklė bloga. Kaip ir dvikamienio klevo, todėl išduotas leidimas jų neatlygintinam kirtimui. Leidimas išduotas nukirsti du medžius, tačiau šeimininkai pasakojo nukirtę tris.
Šeimininkams pasiūlyta pastebėjus neigiamus medžių būklės pokyčius (džiūstančios šakos, atsiradęs kamieno ar šaknų puvinys) kreiptis dėl pakartotino būklės įvertinimo. Vedėja savo rašte primena, kad kirsti medžius galima tik tuo atveju, jei jie blogos būklės, pasvirę daugiau nei 45 laipsnių, auga arčiau nei 5 metrai iki gyvenamojo pastato ir kitais tvarkos apraše numatytais atvejais.
Ieškos kompromiso
Bubių seniūnas Vytautas Slabys aiškino, kad ąžuolas yra privačioje žemėje, todėl seniūnija ąžuolo negenės. Seniūnas mano, kad sodo bendrijos pirmininkė turėtų būti aktyvesnė sprendžiant šį reikalą. Jis pabrėžė, kad aplinkosaugininkai neduoda leidimų kirsti senus sveikus medžius.
„Tie ąžuolai stovi labai ilgai, tai ne uosis, kuris lengvai virsta nuo vėjo. Manau, kad tas ąžuolas dar kokį 80 metų stovės“, – prognozavo seniūnas.
Tačiau V. Slabys mano, kad kompromisą reikia rasti ir vyresniam žmogui padėti. Jis žadėjo pasikalbėsi su sodo pirmininke. Bet privačioje valdoje be savininkų sutikimo genėti negalima.
Įvertins iš naujo
Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Ulvydienė sakė kalbėjusi su E. Akimova ir paprašiusi jos parašyti raštu, apie kokį medį kalba. Gali prašymą pateikti ir ne savininkas, komisija įvertins. Bet moteris gal nesuprato, ką turėtų padaryti.
Priminus, kad komisija medį jau vertino, vedėja mano, kad įvyko nesusikalbėjimas.
R. Ulvydienė pastebėjo, kad rudenį visuomet pasipila daug prašymų kirsti medžius dėl to, kad krentantys lapai šiukšlina aplinką, bet dėl to jie negali būti kertami.
„Dėl genėjimo dar išsiaiškinsime. Nuvažiuosiu pati apžiūrėti, nusivešim specialistus, kad įvertintų. Jei buvo prašymas to medžio vertinimui, mes rekomendacijas genėjimui tikrai pateiksim ir leidimą išrašysim“, – sakė vedėja.
Ji mano, kad galbūt įvyko kažkoks nesusipratimas, neįvertinta situacija iki galo. Jeigu komisija matys, kad genėjimas yra reikalingas, leidimas bus išduotas.
Vedėja prisiminė, kad jau anksčiau seniūnas sakė, kad šį seną ąžuolą būtų galimą įtraukti į vertybių sąrašą, nes jis storas ir gražus.
