Iškepė rekordinį velykinį vainiką

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Velykinį vainiką atsakingai išmatavo komisija.
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyrius šv. Velykas tradiciškai pasitinka dar vienu rekordiniu kepiniu – šį kartą velykiniu vainiku. Išmatavus mielinės tešlos vainiką paaiškėjo, jog kepinio apimtis – 6 metrai 95 centimetrai, skersmuo – 2 metrai 46 centimetrai, plotis – 1 metras 87 centimetrai.

Kepinį išmatavo komisija

Rekordinį velykinį vainiką Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Prekybos ir verslo skyriaus duonos ir pyrago gaminių kepėjai bei konditeriai su profesijos mokytojomis Daiva Vidugiriene ir Zita Šuminskiene kepė iš mielinės tešlos.

Išvakarėse pasibandė kepti įvairias formas, dekoracijas: mielinės tešlos pynes, lizdelius, kiaušinius, juos dekoravo. Išbandė pynimą iš keturių, penkių pynučių – trimis neapsiribojo.

Rekordinį velykinį vainiką kepėjai pradėjo kepti vakar nuo ankstaus ryto, o 13 valandą jau pateikė rekordo fiksavimo komisijai – Algiui Smirnovui, Andriui Trijoniui ir Viliui Puronui.

Paaiškėjo, kad iškepto vainiko apimtis – 6 metrai 95 centimetrai, skersmuo – 2 metrai 46 centimetrai, plotis – 1 metras 87 centimetrai.

Rekordinį velykinį vainiką palaimino Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kunigas Saulius Paliūnas.

ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus vedėja Renata Veršinskienė sako, kad kepinys turėtų sverti apie 14 kilogramų.

Ar bus dar vienas rekordas? „Manau, taip“, – tikisi R. Veršinskienė.

Velykiniam vainikui iškepti reikėjo 9 kilogramų aukščiausios rūšies miltų, 3 kilogramų 100 gramų cukraus, 500 gramų cukraus pudros, 1 kilogramo 500 gramų sviesto (margarino), 650 gramų mielių, 17 litrų pieno, 40 kiaušinių, 460 gramų kakavos, 30 gramų citrinos rūgšties, 1 litro aliejaus, 60 gramų vanilinio cukraus ir 10 gramų maistinių dažų.

Rekordą oficialiai turi patvirtinti „Factum“ agentūra. ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus kolektyvas jau yra pasiekęs per dvi dešimtis rekordų.

Mielinės tešlos ypatumai

„Mielinė tešla nuo senų senovės velykinis gaminys, be jos stalas neįsivaizduojamas“, – sako profesijos mokytoja Daiva Vidugirienė.

Gaminant mielinę tešlą, akcentuoja profesijos mokytoja, svarbiausia turėtų šviežių mielių, kad tešla pakiltų, neperrūgtų, neįgautų alkoholinio rūgimo: tuomet ir kvapas bus ne toks, ir pyragas bus nepakilęs.

Tešlos neperkildinti – pakilus permaišyti du-tris kartus, kad pyragas būtų purus, minkštas.

Tradicinei mielinei tešlai reikia apie 600 gramų miltų, apie 130 gramų cukraus, apie 160 gramų riebalų, 150 gramų pieno, dviejų kiaušinių, trupučio vandens, apie 50 g mielinių, vanilinio cukraus.

Mielės su cukrumi ir dalimi miltų užmaišomos, pakildinamos, paruošiamas įmaišalas. Įmaišalas pilamas į miltus, supilami skysčiai – pienas, vanduo, įmušami kiaušiniai, įberiama druska, aromatinės medžiagos ir pabaigoje – riebalai. Maišoma tol, kol gaunasi formuojama, vientisa, nelimpanti prie rankų masė. Kildama tešla du-tris kartus permaišoma, perminkoma.

Suformuotas kepinys, kad labiau blizgėtų, du kartus patepamas kiaušinio tepiniu, ir kepamas orkaitėje.

Parengė spaudinių parodą

Artėjant šventėms, ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus bibliotekoje parengta spaudinių paroda apie Velykų papročius, margučių marginimą, Velykų vaišes. Rekomenduojama išbandyti ir nemokamą elektroninę receptų knygą.

Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis, valgiai gausiai apkaišomi žalumynais. Tai simbolizuoja pabudimą, prisikėlimą – Kristaus ir gamtos.