Naujausios
Iš Kijevo – į Šiaulius
Rudens semestrui į Šiaulių universitetą iš įvairių užsienio šalių studijuoti atvyko 48 studentai. Vienas iš jų – dvidešimtmetis ketvirto kurso ekonomikos studentas Jurijus Rožnevas, pusmečiui iškeitęs Kijevo (Ukraina) šurmulį į Saulės miesto ramybę.
Greta RIMKUTĖ
vasara@skrastas.lt
Maudosi Prūdelyje
– Kodėl nusprendei mokytis būtent Šiauliuose?
– Atviras tarptautinis universitetas „Ukraina“, kuriame aš studijuoju, bendradarbiauja su Šiaulių universitetu. Sužinojęs apie šią galimybę, pradėjau domėtis, rinkti dokumentus, dariau viską, kad čia atvažiuočiau. Ir štai – aš čia.
– Kokie pirmieji tavo įspūdžiai?
– Nejaučiu didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Ukrainos. Žinoma, Šiauliai lyginant su Kijevu, – mažas miestas. Kijeve į universitetą tenka važiuoti apie 55 minutes. Čia prireikia vos penkiolikos.
Man ypač patinka tai, kad yra daug studentų iš įvairių šalių.
Kijeve gyvenau su tėvais, o dabar – bendrabutyje. Jame verda visai kitoks gyvenimas. Bendrabutyje puikios sąlygos. Dabar jau darosi šaltoka, bet kai įjungs šildymą, bus visai gerai.
– Ar Šiauliuose randi pakankamai veiklos laisvalaikiui?
– Klubų nemėgstu. Laisvalaikiu linksminuosi be alkoholio: bendrauju su draugais, einu į kiną. Su vaikinais iš Korėjos ir Ispanijos einame į sporto salę.
Surinkau nedidelę kompaniją bendraminčių, su kuriais maudomės šaltame Prūdelio vandenyje. Propaguoju sveiką gyvenseną.
Dabar man svarbiausia – mokslai. Bandau pagerinti savo anglų kalbos žinias, einu į biblioteką, skaitau angliškas knygas, verčiuosi nesuprantamus žodžius.
– Tau tik dvidešimt metų, o jau studijuoji ketvirtame kurse. Kodėl taip yra?
– Ukrainoje mokykloje reikia mokytis 11 metų. Po trečios klasės mus perkėlė į penktą. Taigi mokyklą užbaigiau per 10 metų.
Darbui svarbi patirtis
– Daug jaunų žmonių išvyksta iš Lietuvos. Kokia situacija Ukrainoje?
– Kijeve daugiau galimybių rasti darbą. Didelė dalis žmonių ir iš Ukrainos išvažiuoja ieškoti geresnio gyvenimo. Aš pats nedirbu, todėl apie šias problemas dar nedaug išmanau.
Žinau, kad darbą ne pagal specialybę Kijeve gauti tikrai galima. Profesiją atitinkančią darbo vietą taip pat įmanoma – tik ne iš karto gerai apmokamą. Tam reikalinga patirtis.
– Ar Ukrainoje aukštasis mokslas mokamas?
– Tai priklauso nuo universiteto. Yra valstybinės ir privačios mokslo įstaigos. Valstybiniuose universitetuose gerai besimokantys studentai už mokslą nemoka. Jiems skiriamos stipendijos. Privačiuose universitetuose už mokslą mokame visi.
– Kokios profesijos Ukrainoje populiariausios?
– Ekonomika ir teisė. Geriausiai apmokama – programuotojo profesija. Mano tėtis yra programuotojas. Programuotojai tarp daugiausiai uždirbančiųjų yra pirmoje vietoje.
Norėtų likti dar vienam semestrui
– Kaip vertini studentų mainų programas?
– Aš norėčiau, kad Lietuva ir Ukraina glaudžiau bendradarbiautų, kad didesnis studentų srautas galėtų atvykti iš Ukrainos į Lietuvą. Kiek žinau, iš Lietuvos kol kas studentai neatvažiuoja pas mus, nes Ukraina nepriklauso Europos Sąjungai ir neturi „Erasmus“ programos. Mainai vyksta pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis.
„Erasmus“ studentai gauna stipendijas. Mes to neturime. Mes viską apmokame patys. Mokslas čia nemokamas, bet už pragyvenimą turime mokėti iš savo kišenės, tiksliau – iš tėvų.
Aš svarstau apie galimybę pasilikti čia dar vienam semestrui ir gauti bakalauro diplomą Lietuvoje.
Nežinau, ar rinktis europinio pavyzdžio diplomą, ar ukrainietišką. Ukrainoje europinio pavyzdžio diplomas netinka. Mūsų universitetuose nėra kreditų sistemos, viskas skaičiuojama šimtabale sistema. Matyt, dėl to europinį diplomą Švietimo ministerijoje reikia perversti. Už tai reikia mokėti pinigus.
Jono TAMULIO nuotr.
UŽSIENIS: Lietuva Jurijui pirmoji aplankyta užsienio šalis. Jis nori keliauti ir toliau. Artimiausia stotelė – Roma.
