Naujausios
Į provinciją beveik niekas negrįžta
Per nepriklausomos Lietuvos metus šalies regionai prarado šimtus tūkstančių jaunų žmonių, kurie emigravo į užsienį ar, baigę studijas, liko gyventi didmiesčiuose. Savivaldybės jaunus absolventus bando susigrąžinti suteikdamos būstus, finansinę paramą studijoms, tačiau grįžtančiųjų vis vien nedaug.
 |
| Jauni žmonės, iš rajonų išvažiuojantys studijuoti į miestus, dažniausiai ten susiranda ir darbus, o į gimtinę sugrįžta tik pasisvečiuoti. Dainiaus Labučio nuotr. |
Jaunimas nepasilieka
Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2003 metų, labiausiai jaunų, 24-29 metų, žmonių skaičius sumažėjo Biržų rajono savivaldybėje – net 42 proc. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Biržų rajone gyveno 2006 24-29 metų žmonės, 2013 metų pradžioje – tik 1159.
Kėdainių rajone jaunų, 24-29 metų, žmonių skaičius sumažėjo 36 proc. Jaunimo mažėja ne tik mažesnėse šalies savivaldybėse, bet ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, penktame pagal dydį šalies mieste Panevėžyje 24-29 metų gyventojų sumažėjo 33 proc., Šiaulių mieste – 25 proc.
Ką savivaldybės daro, kad jaunimas po studijų sugrįžtų?
Skirdavo stipendijas
Štai Biržų rajono savivaldybė 2005 metais buvo įsteigusi Studijų rėmimo fondą, iš kurio buvo teikiama parama biržiečių studijoms – 500 litų semestrui. Tačiau paramos suteikimas neįpareigodavo jaunimo grįžti baigus studijas. Todėl ir grįždavo vienetai.
Biržų rajono merė Irutė Varzienė sako, kad minėtas fondas tapo pernelyg didelė prabanga savivaldybei, todėl šiemet jo atsisakyta.
„Jis savivaldybei tapo tiesiog neįkandamas dėl sumažėjusio biudžeto, o antra, norinčiųjų gauti paramą buvo labai daug, nors kartelė buvo gana aukštai iškelta. Tai buvo labiau socialinė parama mūsų krašto žmogui, nes jo tėvai gyvena čia, kuria pridėtinę vertę. Tai buvo jauno žmogaus palaikymas ir skatinimas, tačiau jis neįsipareigodavo grįžti“, – paaiškino rajono vadovė.
Pasak jos, savivaldybėje yra planų gabiam biržų jaunimui suteikti tikslinę paramą. T.y. paremti studijas, jei žmogus įsipareigotų grįžti į Biržus ir čia tam tikrą laiką atidirbtų. Tokia parama jau buvo suteikta keletą kartų.
„Tuo klausimu jau turime neblogos patirties. Pavyzdžiui, esame sau privilioję anesteziologą, skirdami stipendiją internatūros metu. Buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp savivaldybės, ligoninės ir studento. Žmogus įsipareigojo atidirbti ligoninėje 7 metus. Yra ir kitas, nelabai pasisekęs, pavyzdys. Rajono tarybos sprendimu buvome paskyrę stipendiją ir kardiologei, tačiau po metų jos atsisakė“, – pasakojo I.Varzienė.
Nesitiki susigrąžinti gabiausiųjų
Būsimųjų medikų rėmimo programa veikia ir Anykščių rajono savivaldybėje. Meras Sigutis Obelevičius pasakojo, kad tikslines stipendijas trūkstamiems specialistams paskiria ligoninė, o vėliau jai kompensuoja savivaldybė.
Anksčiau savivaldybėje veikė moksleivių ir studentų skatinimo programa. Buvo skiriamos stipendijos gabiausiems anykštėnams, tačiau dėl krizinio biudžeto programa buvo pristabdyta.
„Jaunimas išvažiavo ir išvažiuos. Mes nesitikime, kad patys gabiausieji, vunderkindai, sugrįš. Tik vienas kitas sugrįžta. Reikia suprasti, kad nėra provincijoje nei mokslinių tyrimo institutų, nei darbo vietų, kur galėtų jaunas žmogus realizuoti savo intelektualinį potencialą. Net darbininkų profesijų žmonėms, dirbantiems gamyboje, nėra tiek daug darbo vietų. Išeina užburtas ratas: darbo vietų nėra – žmonės emigruoja. O investuotojų pritraukti sunku, nes nėra kam dirbti“, – kalbėjo rajono meras.
Jis pasakojo, kad verslą į Anykščius bandoma pritraukti atleidžiant nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, jei įmonė įdarbina tam tikrą žmonių skaičių. Tačiau S.Obelevičius įsitikinęs, kad regionų gaivinimas – ne tik pačių savivaldybių, bet ir valstybės politikų reikalas: „Viena savivaldybė yra bejėgė. Turi būti kompleksiniai sprendimai: ir savivaldybių pastanga, ir valstybės politika. Kas, jei čia bandysime kurti darbo vietas, o mokyklas, ligonines, darželius uždarinėsime? Žmogus vis tiek neis ten, kur jam nėra tinkamų sąlygų, kur negalės gauti geros medicininės priežiūros, kur nebus geros kokybės ugdymo“.
Rajono vadovas siūlo, kad verslininkams, investuojantiems regionuose, turėtų būti skiriama didesnė parama nei tiems, kurie investuoja sostinėje: „Aš jau premjerui siūlau, kaip atgaivinti provincijas. Labai paprastas dalykas: investuojantys sostinėje ES paramos galėtų gauti mažiau, gal pakaktų 20 proc., o investuojantys mažoje savivaldybėje gautų 80 proc. Manau, kad vidutinis ir smulkusis verslas tikrai tuo susidomėtų. Negali būti vienodos sąlygos investuoti ir Vilniuje, ir mažuose miestuose, nes taip verslas niekada nesirinks provincijos“.
Jam pritarė ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. „Man atrodo, kad viena iš priežasčių, skatinančių vidinę migraciją, – vienoda verslo paramos sistema. Verslas kuriasi ten, kur jiems tiesiausias kelias į pelną. O Lietuvoje yra dvi pagrindinės vietos – Vilnius ir Klaipėda. Ten iškeliauja pagrindiniai paramos pinigai, ten statomos gamyklos, ten suvažiuoja specialistai, o visa kita Lietuvos dalis lieka tuščia. Reikia pradėti decentralizuoti valstybę, nes valdant ją vienodais principais atsiranda milžiniški regioniniai skirtumai“, – sakė meras.
Jis priminė, kad sovietmečiu vidinė migracija buvo reguliuojama paskyrimais. Laikai pasikeitė, tačiau, B.Ropės nuomone, dalis specialistų vis vien turi būti rengiama pagal valstybės užsakymą: „Ten, kur žmogus pats moka už mokslą, viskas gerai, jis gali važiuoti kur tik nori, Ameriką ar Skandinaviją. Bet jei tu imi valstybės finansavimą, turi kažkokią prievolę valstybei atlikti. Manau, tai būtų priemonė regionams specialistų pritraukti, o kol kas tas pritraukimas vyksta tik geranoriškomis sąlygomis“.
B.Ropė sako, kad Ignalinos savivaldybė savomis pastangomis yra susigrąžinusi daugiau nei 10 jaunų, gabių specialistų. Ne tik medikų, bet ir inžinierių, pedagogų. Savivaldybė jiems skyrė finansinę paramą studijoms, suteikė butą.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
