Gyvulių transportavimas kelia nerimą

VMVT Šiaulių depart. nuotr.
Atvejų, kuomet gyvuliai buvo pervežami pažeidžiant taisykles, veterinarijos specialistai fiksuoja ne vieną.
Šiaulių veterinarijos specialistai pastaruoju metu vis užfiksuoja grubių ūkinių gyvulių skerdimo ir pervežimo į skerdyklas bei kitus ūkius pažeidimų. Kokias klaidas daro augintojai, komentuoja Daiva KAZLAUSKIENĖ, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patarėja.
VMVT Šiaulių depart. nuotr.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patarėja Daiva Kazlauskienė akcentuoja, kad naminių gyvulių augintojai ir gabentojai turi laikytis itin griežtų gyvulių gerovės reikalavimų.

– Kokius pažeidimus dažniausiai daro augintojai, transportuodami savo gyvulius į kitus ūkius ar skerdyklas?

– Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus leidžiama vežti tik tuos ūkinius gyvūnus, kurie yra tinkami planuojamai kelionei. Ūkininkai, kurių laikomi galvijai, kiaulės ar kiti yra sužaloti, negali be skausmo ar pagalbos savarankiškai judėti, turi atvirų žaizdų, tokie negali būti gabenami į skerdyklą ar į kitą ūkį.

Taip pat draudžiama vežti besilaukiančias pateles, pasibaigus ne mažiau kaip 90 procentų nėštumo, arba pateles, kurios atsivedė jauniklių praeitą savaitę.

Norėčiau paminėti vieną atvejį, kai ūkininkei karvė apsirgo, nesikėlė. Tad augintoja, radusi skelbimą laikraštyje, kad brangiai perkamos karvės ir kiti galvijai, išsikvietė gyvūnų supirkėją laikraštyje nurodytu telefonu. Atvykęs supirkėjas nevaikštantį gyvulį įtempė į mašiną ir vežė gerą pusšimtį kilometrų iki skerdyklos.

Paskui ūkininkė teisinosi nežinojusi reikalavimo, jog negalima vežti sergančių gyvūnų. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės juk neatleidžia.

Neseniai buvo nustatytas atvejis, kada į skerdyklą iš gyvūnų laikytojo buvo vežama karvė lūžusiu stuburu. Nesunku įsivaizduoti, kokias kančias kelionės metu ji patyrė.

Kartais patiems ūkininkams išties sudėtinga įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Todėl abejotinais atvejais visada reikėtų kviesti privatų veterinarijos gydytoją, kuris ir padėtų priimti sprendimą, ar gyvūno vežimas nesukels jam papildomų kančių ir skausmo.

Jei gydytojas nustatys, kad gyvūnas tinkamas transportavimui, išrašys specialios formos gyvūnų vežimo važtaraštį, kuriame bus nurodyta, kuo jis sirgo, kokiais vaistais gydytas. Beje, jei vaistai naudoti neseniai ir, kaip sakoma, jie dar nepasišalino iš organizmo, gydyto gyvulio maistui naudoti negalima.

Primenu, kad tiek ūkininkai, tiek vežėjai yra atsakingi už vežamų gyvūnų gerovę, todėl su piktnaudžiavimu ir aplaidumu nebus taikstomasi.

Vežėjams nesilaikantiems vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų, vežant sužalotus ar sergančius gyvūnus, gresia kompetencijos pažymėjimo panaikinimas, vežėjo leidimo galiojimo panaikinimas ir nemažos piniginės nuobaudos.

– Ką daryti, jei veterinarijos gydytojas priima sprendimą negydyti ūkinio gyvūno, kurio mėsa gali būti naudojama maistui, nes ligos baigtis numatoma bloga arba labai dideli gydymo kaštai?

– Tuo atveju, jei veterinarijos gydytojas nusprendžia, jog gydymas yra netikslingas, galima atlikti ūkinio gyvūno priverstinį skerdimą ir per dvi valandas, iš anksto susitarus su vežėju, skerdeną pristatyti į artimiausią skerdyklą. Išvežamam gyvuliui privatus veterinarijos gydytojas išrašo laikymo vietoje priverstinai paskersto ar priverstiniam skerdimui vežamo gyvūno važtaraštį.

– Kokie reikalavimai gyvūnų transportavimui šiltuoju metų laiku?

– Prasidėjo vasara ir, šylant orams, norime priminti visiems pervežimų organizatoriams ir vežėjams, kad jie privalo transporto priemonėse, kuriomis vežami gyvūnai, užtikrinti reikiamą temperatūrą, pasirūpinti vandens atsargomis, pakratais, vežėjams rekomenduojama vienam gyvūnui skirtą plotą padidinti 20 procentų.

Esant 30 laipsnių oro temperatūrai ir didesnei, draudžiama vežti gyvūnus į ilgas keliones.