Naujausios
Europos pinigus prarijo miškas
Ar daugelis žino, kad Šiauliuose, šalia Žaliūkių malūno, yra Žaliūkių miško parkas su laipynėmis, suoleliais ir pavėsinėmis? Šiam parkui įrengti Europos Sąjunga suteikė beveik 300 tūkstančių litų paramą.
Šiandien visuomenei skirtas objektas, vargiai prieinamas, o mediniai statiniai užžėlę žole. Europinės paramos gavėjas ir šio miško parko savininkas verslininkas Pranas Čepulis sako, kad kol kas „taip turi būti“.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pasigesta tvarkos
Į Žaliūkių miško parko paieškas pakvietė „Šiaulių krašto“ skaitytoja. Anot jos, puiki idėja įrengti šiauliečiams poilsio zoną subliuško, o apleistą teritoriją su čia įrengtomis medinėmis laipynėmis, karstynėmis, liepteliu ir nuo saulės pasislėpti skirtomis stoginėmis dabar okupavęs per naktis orgijas čia keliantis jaunimas.
Greta parko gyvenanti moteris baiminasi, kad nesiliaujantis jaunimo šėliojimas kada nors nesibaigtų didžiuliu miško gaisru, esą nedidelio kadais jau būta.
Gyventoja pikta ant šio parko savininko, kuris jos žodžiais, nepasirūpino teritorijos priežiūra ir saugumu.
Pasipiktinimas skaitytojai kilęs ir dėl to, kad parama miško parkui įrengti yra suteikta iš Europos Sąjungos investicinio fondo, todėl parkas esą turėtų tarnauti visuomenei. Apleistas parkas dabar esą ne tarnauja žmonėms, bet dar ir kenkia, o europiniai pinigai išmesti pavėjui.
Kelionė į parką
Sužinoję, kad ir Šiauliai turi miško parką, žurnalistai suskubo jo apžiūrėti.
Pasirodo, tai nelengva užduotis. Parko nuo Architektų gatvės nematyti, o rodyklių nėra. Sukame į atsitiktinį duobėtą keliuką, riedame kilometrą kitą laukais – parko nė ženklo.
Praeivis tik pečiais gūžteli paklaustas, kur čia galėtume pasisupti.
Tik dar už gero puskilometrio, plytomis ir kitomis statybinėmis medžiagomis užversto kelio gale, baltuoja Europos Sąjungos lenta, informuojanti apie 2011 metų gegužės mėnesį įvykdytą Prano Čepulio miško Žaliūkių kaime rekreacinės viešojo naudojimo infrastruktūros įrengimo projektą.
Įžengus į parko teritoriją į akis pirmiausia krenta tvarkingai žvyruoti pasivaikščiojimo takai – tik vaikščiok, kvėpuok miško oru ir ilsėkis.
Tačiau poilsio nuotaiką užgožia parko pakelės – žolė sulig žmogaus ūgiu. Tad norėdami prieiti prie laipynių, kurių čia pristatyta dešimtys, parko lankytojai pirmiausia turėtų pasirūpinti ilgaauliais batais ir apsauga nuo erkių.
Suoleliai taip pat apaugę žole. Poilsiavietės stalai su suolais išdeginti.
Prie tvenkinio lieptelio per aukštaūges žoles ir užvirtusias medžių šakas apskritai nelemta prieiti. Tvenkinio šlaitai išardyti keturračių motociklų.
Parko teritorijoje – gausu „krūvelių“, nors čia, skirtingai nei mieste, esama tualetų.
Greta miško parko gyvenanti garbaus amžiaus moteris sako kartais eidavusi ten pasivaikščioti, tačiau paskutiniu metu to nebedaro – netvarka jai bado akis.
Tvarkytis draudžianti Europos Sąjunga
4,15 hektaro ploto Žaliūkių miškas priklauso verslininkui Pranui Čepuliui. Vyras, sugalvojęs savo teritorijoje įrengti visuomenės poilsiui ir pramogoms skirtą parką, per Kaimo plėtros fondą gavo europinę 282 tūkstančių 847 litų paramą. Tai yra 90 procentų sumos, kurios reikėjo originaliai idėjai įgyvendinti. Likusius pinigus investavo pats verslininkas.
Projektas baigtas 2011 metų gegužės 5 dieną, vadinasi, jau keleri metai turėtų tarnauti visuomenei.
Miško parko savininkas P. Čepulis sako, kad šiai dienai yra padaryta viskas, kas įmanoma – Europos investicija padaryta, idėja įgyvendinta.
„Projektas įvykdytas, teritorija nėra apleista. Prie laipynių neprieisi, bet taip ir turi būti, nes čia yra miškas, – sakė europinės paramos gavėjas. – Nieko šiai dienai daugiau padaryti negaliu, negaliu tvarkos daryti ar kažką keisti, negaliu uždrausti jaunimui būti parke. Paramos teikėjas įpareigojo, kad viskas būtų būtent taip, kaip yra“.
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai neleidžia savoje teritorijoje nupjauti žolės ir užtikrinti tvarkos?
P. Čepulis pakartojo: jis įpareigotas absoliučiai nieko nekeisti.
„Dabar tęsiasi priežiūros laikotarpis. Jis greitai baigsis, tada nebebūsiu niekaip įpareigotas ir galėsiu pats nusistatyti, ką įleisti, o ko neleisti į teritoriją, gal net įdarbinti sargą, o dabar negaliu“, – sakė 283 tūkstančių litų europinę paramą visuomenei tarnausiančiam miško parkui įrengti gavęs verslininkas.
Vis dėlto P. Čepulis neslepia nusivylęs idėja įrengti žmonėms miško parką.
„Drausti negaliu čia eiti ir važiuoti, baldai, laipynės sudegintos, viskas želia, reikia viską iš naujo tvarkyti“, – sakė verslininkas.
Jis ateityje ketina mišką pertvarkyti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Užžėlę priėjimai prie laipynių, esą taip pat ateities reikalas.
P. Čepulis neatmeta, kad kada nors (pasibaigus Europos paramos teikėjo penkerius metus vykdomos priežiūros laikotarpiui) jo miške bus įrengtas pramogų parkas arba klubas.
Pradės tyrimą
Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė patvirtino, kad paramos gavėjas yra kontroliuojamas penkerius metus po paramos sutarties pasirašymo.
Anot specialistės, Prano Čepulio įgyvendinto miško parko kontrolės laikotarpis dar nėra pasibaigęs, taigi Nacionalinė mokėjimo agentūra, gavusi informaciją apie netvarką, nedelsiant imsis atitinkamų veiksmų, padėsiančių įsitikinti, ar paramos gavėjas tinkamai laikosi prisiimtų įsipareigojimų.
„Jeigu bus nustatyta, kad paramos gavėjas pažeidė paramos sutarties sąlygas, bus sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų sankcijų taikymo, – informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė. – Jeigu būtų priimtas sprendimas taikyti pačią griežčiausią – paramos susigrąžinimo – sankciją, gautas paramos lėšas tektų grąžinti paramos gavėjui.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIĖJIMAS: Pinigai įsisavinti, laipynės pastatytos, tik sunkiai prieinamos.
ĮTARIMAI: Jei ne lenta, informuojanti apie Europos Sąjungos investicijas, greičiausiai nekiltų įtarimų dėl galimai iššvaistytų europinių pinigų.
PARKAS: Į miško parką – nei kelio, nei takelio.
NMA nuotr.
TYRIMAS: Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė informavo, kad netrukus bus pradėtas tyrimas, ar Europos kaimo plėtrai skirtos lėšos buvo panaudotos tinkamai.
