„Chevron“ ateina pas mus „Williams“ pramintu keliu

„Chevron“ ateina pas mus „Williams“ pramintu keliu

„Chevron“ ateina pas mus „Williams“ pramintu keliu

Amerikiečių kompanija „Chevron“ Vyriausybei pranešė, kad traukiasi iš konkurso dėl angliavandenilių išteklių naudojimo, tačiau lieka Lietuvoje ir tęs iki šiol vykdytą veiklą. Vakar paaiškėjo, kodėl amerikiečiai ėmė grasinti pasitraukimu. Pasirodo, jie norėjo pasigerinti jau laimėto konkurso sąlygas, bet Lietuvos pusė su tuo nesutiko. Tačiau atrodo, kad vis dėlto mūsų politikai ims pataikauti „Chevron“ vadovybei, kaip kadaise pataikavo kitai amerikiečių kompanijai – „Williams“. Premjeras Algirdas Butkevičius netgi pažadėjo, kad bus keičiami įstatymai, o juos rengiant dalyvaus ir amerikiečiai. Įstatymai buvo keičiami ir „Williams“ naudai. Netgi pažeidžiant Konstituciją.

Amerikiečių verslą – ir 1999-aisiais, kompanijai „Williams“ privatizuojant „Mažeikių naftą“, ir dabar, ieškant skalūnų, – proteguoja konservatorių viršūnės. Ypač A.Kubilius, pritraukęs „investuotojus“ – „Williams International“ bei „Chevron“ "Respublika" nuotr.

Valdžios gedulas dėl amerikiečių

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius vakar apkaltino Vyriausybę, kad ji, anot jo, „savo neveiklumu ir politinės valios visišku nebuvimu išvarė „Chevron": „Iš tiesų tai, ką matome, yra ne tik vienos kompanijos išėjimas, bet tai yra tiesiog dar vienas įrodymas, kaip sparčiai Lietuva provincialėja ir kaip atitolsta tos modernios investicijos“.

Beje, tas pats A.Kubilius 1998-aisiais labai stengėsi į Lietuvą pritraukti ir kitą „modernią investiciją“ – JAV kompaniją „Williams“. Nors paskui visi matė, kas iš to išėjo, tiek jis, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė 2002-aisiais (tada ji buvo finansų ministrė), kai „Williams“ „Mažeikių naftos“ akcijas perleido kompanijai „Yukos“, išreiškė didžiulį apgailestavimą, kad amerikiečių „strateginis investuotojas“ traukiasi iš Lietuvos. Vakar D.Grybauskaitė liejo apmaudą ir dėl „Chevron“ pasitraukimo.

„Yra išties strateginiai energetiniai projektai, kurie yra labai svarbūs Lietuvai, siekiant energetinės nepriklausomybės, deja, vienas iš jų komplikavosi“, – vakar sakė D.Grybauskaitė.

Pataikaus naudingais įstatymais

Tačiau viskas krypsta link to, kad kompanijai „Chevron“ dabartinė valdžia suteiks įvairiausių privilegijų, kaip kadaise suteikė kompanijai „Williams“. Premjeras A.Butkevičius netgi prakalbo, kad gali būti pakeisti įstatymai, kurie būtų daug palankesni amerikiečiams.

„Chevron“ atstovai irgi turi norą, jau esame gavę signalą patarti, kokie įstatymų projektai ir galiojantys įstatymai galimi Lietuvoje, kad investicijos būtų pritrauktos“, – sakė A.Butkevičius.

Tačiau „Chevron“ gi iš Lietuvos nepasitraukė, niekas nedraudžia amerikiečiams investuoti. Seimo narys Linas Balsys vakar priminė, kad „Chevron“ gali ir toliau žvalgyti ir net išgauti skalūninius angliavandenilius per susijusias su šia kompanija „LL investicijas“ ir „Minijos naftą“. Šioms ir kitoms Lietuvoje įregistruotoms naftos bendrovėms anksčiau buvo išduotos bendros licencijos žvalgyti ir išgauti angliavandenilius, į kurių sąvoką pagal galiojusius iki šiol įstatymus įeina ne tik paprasta, bet ir skalūninė nafta bei dujos.

Todėl „LL investicijos“, „Minijos nafta“ ir kitos naftos bendrovės, turinčios bendras licencijas, gali žvalgyti bei išgauti ir skalūninę naftą, ir dujas. Joms net nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas, nes jos leidimus vykdyti savo veiklą gavo gerokai prieš naujų įstatymų priėmimą.

„Chevron“ pageidavo dar geresnių sąlygų

Vakar paaiškėjo, kad kompanija „Chevron“ norėjo pasigerinti ir jau laimėto konkurso sąlygas, tačiau Lietuvos derybininkai su tuo nesutiko, todėl amerikiečiai pareiškė pasitraukiantys iš konkurso.

„Chevron“ pageidavo, kad į sutartį būtų įtrauktos nuostatos, sudarančios palankesnes sąlygas, negu buvo konkurse. Tai reiškia, kad bet kuri kita įmonė galėtų pasakyti: palaukite, jeigu būtų buvusios tokios sąlygos, ir mes būtume atėję. Todėl, mūsų nuomone, pagerinimas po konkurso tikrai buvo negalimas“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.

Tai, pasak R.Klovo, būtų pažeidę lygiateisiškumo principus ir „Chevron“ buvo pasakyta „ne“.

Primena „Williams“ istoriją

„Mažeikių naftos“ akcijų dovanojimo kompanijai „Williams“ amžininkai puikiai prisimena, kad tada, kaip ir dabar, buvo manipuliuojama energetinės nepriklausomybės siekio argumentais. Tiesa, sąsajų tarp „Chevron“ ir „Williams“ „investavimo“ Lietuvoje istorijų jie įžvelgia daug daugiau.

Ypač aštri „Williams“ atėjimo į Lietuvą kritikė 1998-aisiais buvo tuometė Seimo narė, dabar Seimo Socialdemokratų frakcijos referentė Sigita Burbienė. Ji tada net neabejojo, kad amerikiečiai ateis, nustekens „Mažeikių naftą“, pasiims pinigus ir išeis.

„Šitą firmą remia JAV ambasada. Ar, kolegų nuomone, tai yra pliusas? Mano supratimu, užsienio diplomatų tiesioginė įtaka Lietuvos privatizavimo procesams yra tiesiog neleistina, ne tik netoleruojama“, – 1998-aisiais Seimui svarstant „strateginio investuotojo“ pritraukimą į Lietuvą kalbėjo S.Burbienė ir pridūrė, kad bet kuris investuotojas turi turėti tam tikrą finansinę riziką, o už „Williams“ visą riziką prisiima Lietuva.

Dabar eksparlamentarė sako, kad ir „Chevron“ atveju investuotojai, galima sakyti, buvo atleisti nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, nuo atsakomybės už galimą neigiamą poveikį aplinkai.

„Po „Chevron“ vadovų pareiškimo apie pasitraukimą iš Lietuvos aš iškart prisiminiau „Williams“ istoriją. Tos kompanijos vadovai irgi dėl akių „laužėsi“, kol iš konservatorių gavo įvairiausių nuolaidų, kad tik nesitrauktų. Be to, abiejų JAV kompanijų labai panašus požiūris į mus: į parlamentarus ir į Lietuvą apskritai. Požiūris toks: mes jus pamokysime, mes jums pasakysime. „Chevron“ atvirai pareiškė pasiūlysiantis, kokius įstatymus reikia pakeisti. Lygiai taip pat elgėsi „Williams“. Antras dalykas – abi kompanijos neprisiėmė jokios rizikos, o tik reikalavo, kad riziką prisiimtume mes. O amerikiečiai tik ateis ir mes tuo džiaugsimės. Kai atėjo „Williams“, tai nuo pat pirmos Seime 1998 m. kovą priimtos rezoliucijos buvo aišku, kad mes viską, ko prašo, jiems atiduosime. „Chevron“ atveju Lietuva jiems tik kaip bandymų poligonas: rasime dujų ir kas nors pavyks – gerai, nerasime – išeisime. Išėjo ir „Williams“, – priminė S.Burbienė.

Versle filantropų nėra

Buvusios parlamentarės teigimu, Lietuvai gal ir būtų naudinga išžvalgyti, kiek ji turi skalūninių dujų, tačiau tik ne tokiomis sąlygomis, kokių reikalauja amerikiečiai.

„Net ir mūsų partijoje yra įvairiai manančių, tačiau aš, atvirai pasakius, apsidžiaugiau, kad „Chevron“ traukiasi. Nors, kita vertus, tai gali būti tik tam tikra spaudimo priemonė laukiant nuolaidų, kaip buvo „Williams“ atveju. Tačiau labai tikiuosi, kad niekas grasinimų trauktis neišsigąs. Aišku, yra sakančių, kad „amerikiečių verslas skaidrus, todėl gaila, kad jie neinvestuos“. Tačiau „Williams“ istorija parodė, kad amerikiečių verslas ne visada toks jau ir skaidrus. Verslas yra verslas. Esu įsitikinusi, kad „Chevron“ pas mus dujų ieškotų ne todėl, kad Lietuvai būtų naudos, kad mes galėtume naudoti pigias dujas. Kur jūs matėte filantropus versle?“ – retoriškai klausė S.Burbienė.

Grasinimas išeiti – šantažas

Panašios nuomonės laikosi ir kitas buvęs parlamentaras, dabar – „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius Jonas Jurkus. Beje, jis buvo Seimo laikinosios komisijos, 2004-aisiais baigusios tirti „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes, narys.

„Aišku, dviejų amerikiečių kompanijų atėjimas į Lietuvą kiek skyrėsi. „Williams“ atėjo į garantuotą verslą pasipelnyti, nes nafta – garantuotas pelnas, o „Chevron“ veikla susijusi su daugiau rizikų, nes net neaišku, ar mes turime skalūninių dujų. Tačiau gali būti, jog grasinimas neinvestuoti Lietuvoje yra susijęs su noru, kad Vyriausybė pasiūlytų dalį tų rizikų prisiimti sau. Koks verslas to nenori? Visai gali būti, kad buvusi konservatorių Vyriausybė buvo daug ko prisiūliusi „Chevron“, kaip ir kadaise „Williams“, o dabartinė tų pažadų nenori patvirtinti. Bet čia lieka tik spėlioti, nes visuomenei dokumentai nėra prieinami. Tačiau tikriausiai taip ir yra, nes verslas visada nori geresnių sąlygų, nenori prisiimti atsakomybės už ekologiją, todėl ir šantažuoja“, – svarstė J.Jurkus.

Aukojo net Konstituciją

J.Jurkaus atstovaujama komisija 2004-aisiais paskelbė krūvą sensacingų nustatytų dalykų apie „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją.

Pavyzdžiui, laikinąja „Mažeikių naftos“ valdymo sutartimi konservatorių Vyriausybė įsipareigojo apmokėti visas amerikiečių kelionių lėktuvais, maisto, būsto nuomos, telefoninių pokalbių ir kitas išlaidas, siekusias milijonus litų. Be to, numatyta, kad kiekvienas amerikietis, dirbantis Lietuvos įmonėje, privalo gauti ne mažiau nei 1 tūkst. dolerių (tuomet – 4 tūkst. litų) atlygį per dieną.

Dokumentu „Susitarimas dėl principų“ Lietuva, jei nevykdys visų įsipareigojimų, pasižadėjo kompensuoti visas be išimties amerikiečių išlaidas, pažadėjo, kad Seimas pašalins visas kliūtis „Williams“ atėjimui į Lietuvą. Ir pašalino. Netgi buvo priimtas vėliau antikonstituciniu pripažintas įstatymas, numatęs, kad, „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijus strateginiam investuotojui, valstybės ir savivaldybių institucijos negalės kelti papildomų reikalavimų dėl įmonės veiklos ar neveikimo laikotarpiu iki investuotojo atėjimo.

Suktos schemos

Taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl mažesnių tarifų amerikiečiams. Šių susitarimų pagrindu kai kurios Lietuvos bendrovės, pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos geležinkeliai“, krovos ir krovinių gabenimo darbus amerikiečiams atliko pusvelčiui, dėl ko neteko milijonų litų pajamų.

Įdomi buvo ir dvigubo apmokėjimo už akcijas schema. Pagal šią schemą amerikiečiai 75 mln. dolerių (tuomet – 300 mln. litų) turėjo papildyti „Mažeikių naftos“ biudžetą, o dėl tokios pat sumos buvo surašytas vekselis, kurį „Williams“ turėjo padengti tik tuo atveju, jei gaus pigesnės žaliavos ir dirbs pelningai. Vekselis liko nepadengtas.

Reveransų nebebus?

1999-aisiais Vyriausybei vadovavęs, bet iš premjero posto nesutikdamas pasirašyti sutarties su „Williams“ pasitraukęs dabartinis europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtina, kad „Chevron“ investavimo Lietuvoje istorija labai primena „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją.

„Abi kompanijos galingos, panašus spaudimas iš jų pusės buvo ir tada, ir dabar, viešosios nuomonės formavimas vyko panašiai. Ar iš valdžios pusės bus kažkokie reveransai trauktis ketinančiai kompanijai „Chevron“, kaip buvo „Williams“ atveju – ateitis parodys. Tačiau kai paskutinį kartą prieš maždaug 4 savaites rinkosi Politinė taryba ir man teko pirmininkauti, iškėliau „Chevron“ temą. Pasakiau savo asmeninę politinę nuomonę, kad esu prieš „Chevron“ dalyvavimą, tačiau taryba priėjo prie išvados, kad tai yra tęstinis projektas, dėl kurio sprendimą turi priimti Vyriausybė ir ministras pirmininkas. Kad kažkas ypatingai dėl „Chevron“ išėjimo „žudytųsi“ – nemačiau. Tikrai tokios psichozės, kokia buvo iš konservatorių pusės „Williams“ atžvilgiu, nėra, todėl gal ir reveransų nebus“, – vylėsi R.Paksas.

Ko siekė konservatoriai?

Politikas informavo, kad vakar Europos Parlamente kaip tik buvo diskutuojama apie tai, ar turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ieškant ir išgaunant skalūnines dujas. Europarlamentarų nuomonės išsiskyrė, tačiau R.Paksas tvirtino, kad jautėsi milžiniškas lobistų spaudimas. Tokį patį spaudimą jis juto ir „Williams“ ateinant į Lietuvą. Tačiau nors 1999-aisiais į premjero postą R.Paksą delegavo konservatoriai, jis nesiėmė įvardyti, dėl kokių priežasčių pastarieji taip protegavo vienus amerikiečius ir kodėl dabar taip proteguoja kitus.

„1999-aisiais man teko derėtis ir kautis ne tik su „Williams“, bet ir su Prezidentūra, kuri buvo amerikiečių pusėje, su konservatorių elitu. Nežinau, kodėl buvo tokia konservatorių pozicija amerikiečių atžvilgiu: ar tai susiję su kokiu nors finansavimu, ar su požiūriu, ar su kažkokiais įsipareigojimais, kad „Williams“ būtinai būtų Lietuvoje“, – spėliojo R.Paksas.

„Mažeikių naftos“ valdymo sutartis numatė, kad amerikiečiams už įmonės valdymą Vyriausybė mokės ne pagal darbo kokybę, pelną, o pagal naftos perdirbimo ir pardavimo kiekį. Nors „Mažeikių naftos“ nuostoliai nuolat augo, vidutinis amerikiečių uždarbis siekė 61 tūkst. litų per mėnesį. Iš viso valstybė amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo beveik 200 mln. litų.

O valdymo rezultatai buvo baisūs. 1999 m. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. – 147,6 mln. litų, 2001 m. – 287,7 mln. litų, 2002 m. – 185,2 mln. litų. Įmonę pradėjus valdyti „Yukos“, „Mažeikių nafta“ jau pirmaisiais metais gavo 275,2 mln. litų pelną.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“