Butkiškėje gyvuoja privatus vaikų darželis ir mokykla

Asmeninė nuotr.
„Vedikos“ ugdymo centro įkūrėja Elena Radzevičienė savo šeimos ir kitų Butkiškės bendruomenės bei kitų vietovių vaikams sukūrė sąlygas sėkmingai ir laimingai mokytis.
Kelmės rajone, Butkiškės kaime, kuriame jau prieš daugelį metų uždaryta pagrindinė mokykla, įsikūrė privatus vaikų darželis ir privati mokykla. Tai pirmosios privačios ugdymo įstaigos rajone. Jos finansuojamos iš mokinio krepšelio, rėmėjų bei pačių tėvų lėšų.

Bendruomenėje laikytis tradicijų – lengviau

Prieš aštuoniolika metų Butkiškės kaimo pakraštyje, gražiame gamtos prieglobstyje, pradėjo kurtis pirmieji vaišnavų bendruomenės atstovai. Pastatytas gyvenamasis namas, salė, šventykla. Vėliau – dar keli gyvenamieji namai, pavėsinė šventėms. Kūrėsi vis daugiau vaišnavų kultūrai prijaučiančių ir jos vertybes išpažįstančių žmonių. Šiuo metu jų gyvena apie dvidešimt. Tai įvairių profesijų atstovai: architektas, verslininkai, virėjai, bibliotekininkė, pedagogai, kurie važinėja į darbą miestuose arba dirba iš namų.

„Gyvename bendruomenėje ir esame daugiau nei kaimynai – mus vienija tikslas siekti dvasingumo, asmeninės ūgties. Kartu studijuojame vedų literatūrą, meldžiamės, organizuojame renginius, priimame svečius, tvarkome aplinką, auginame daržoves ir vaisius. Šiais metais net pasėjome grūdų ir pradėjome įgyvendinti karvių globos misiją. Tačiau ir privatumo netrūksta. Kiekviena šeima gyvename atskirame name, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo trijų vaikų mama Elena Radzevičienė. – Mes su vyru gyvenome Kaune. Tačiau, kai pradėjome lauktis pirmojo vaikelio, nusprendėme kraustytis į kaimą. Norėjosi sveikesnės aplinkos, būti arčiau gamtos, gyventi tarp bendraminčių. Todėl atskraustėme į Butkiškę, kur jau gyveno mūsų šeimos draugai.“

Pašnekovė neslepia, jog gyvenimas bendruomenėje turi ir savų sunkumų. Su kiekvienu bendruomenės nariu reikia palaikyti gerus santykius. O su visais gerai sutarti yra didelis menas. Tačiau gyvenimas bendruomenėje turi daugiau pliusų nei minusų. „Jei ne palaikantys draugai, nebūčiau įkūrusi nei darželio, nei mokyklos“, – tvirtina Elena.

Vaikai turi savo darželį ir mokyklą

VšĮ Vaikų ugdymo centrą „Vedika“ įkūrusi E. Radzevičienė pasakoja, jog šalyje daugėja šeimų, kurios ieško alternatyvaus ugdymo įstaigų savo vaikams. Vis garsiau kalbama apie švietimo sistemos pokyčius ir kiekvienais metais atsidaro naujų mokyklų ar darželių, kuriuos įkuria patys tėvai savo vaikams. Tai paskatino ir ją imtis panašaus projekto. „Vedika“ – pirmoji privati ugdymo įstaiga Kelmės rajone. Ji auga kartu su joje besimokančiais vaikais.

2020 metais atidarytas lauko darželis „Gopalas“, po metų susibūrė pradinukų grupelė ir startavo pradinė mokykla „Govinda“.

Įkūrėja tikina, jog tiek darželis, tiek mokykla – tinkami lankyti ir šeimų, neinančių vaišnavišku keliu, vaikams. „Į ugdymo įstaigą priimame visus, siekiančius sąmoningo gyvenimo ir kokybiško vaikų lavinimo, – sako E. Radzevičienė. – Religiniai įsitikinimai – kiekvieno žmogaus – laisvas pasirinkimas. Mūsų pačių vaikai su vaišnaviška kultūra susipažįsta laisvalaikiu. Nei mokykloje, nei darželyje jos nebrukame. Atvirkščiai – mokomės sutarti ir bendradarbiauti. Jau dabar mūsų ugdymo įstaigą lanko skirtingų tikėjimų mokiniai ir auklėtiniai.“

Tiek mokykla, tiek darželis dirba pagal valstybės nustatytas bendrąsias programas. Mokymosi aplinkos atitinka higienos normas.

Vaikus moko du pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją turintys specialistai Jurgita ir Dalius Valančiauskai, gyvenantys Užvenčio seniūnijoje. Jurgita dar ir jogos mokytoja, Dalius – aikido treneris. Abu pedagogai jau 20 metų domisi vaikų švietimu ir dalyvauja alternatyvaus ugdymo projektuose. Septynerius metus aktyviai dalyvavo kuriant Tautinę mokyklą, kasmet organizavo vaikų vasaros stovyklas.

Lauko darželyje dirba pati „Vedikos“ įkūrėja, šiuo metu studijuojanti pedagogiką Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje.

„Visi kartu mes siekiame kurti saugią ir skatinančią aplinką, kur kiekvienas vaikas galėtų vystytis ir skleistis tik jam vienam būdingu tempu, mokytis per patirtį ir bendradarbiavimą, tyrinėdamas ir pats atrasdamas atsakymus“, – mintimis dalijasi E. Radzevičienė.

Mažoms mokykloms – ne pačios geriausios sąlygos

Kaip informavo Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, privačios ugdymo įstaigos finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų. Kadangi mokinių ir darželinukų – nedaug, trūkstamų lėšų privati ugdymo įstaiga turi ieškoti pati, prašyti paramos iš verslininkų, jų veiklai prijaučiančių žmonių. Mokymosi aplinka taip pat nefinansuojama.

Privati ugdymo įstaiga privalo įvykdyti vaikų amžių atitinkančią ugdymo programą, o mokymosi aplinka turi atitikti higienos normas.

„Vedika“ nuomoja patalpas seniai uždarytoje Butkiškės mokykloje.

„Kol kas mums užtenka poros klasių, – pasakoja E. Radzevičienė. – Esame dėkingi Kelmės rajono savivaldybei ir Kražių seniūnijai už šiais metais atliktą remontą mūsų patalpose. Jaučiame palaikymą, kuris skatina entuziazmą tęsti pradėtą veiklą.“

Tačiau „Vedikos“ įkūrėja pasigenda daugiau palaikymo iš valstybės. Mat, pastaruoju metu svarstoma nefinansuoti iš mokinio krepšelio lėšų mokyklų, kuriose mokosi mažiau negu penki mokiniai. O tai grėsmė mažoms mokykloms, kurios ir taip vos suduria galą su galu.

Dar 2015 metais Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministras patvirtino „Geros mokyklos koncepciją“, kuri labai gyva būtent mažose mokyklose. Todėl norėdamos palaikymo mažos bendruomeninės mokyklos Seime surengė konferenciją „Nevalstybinių mažųjų mokyklų kuriama vertė“. Teigiama politikų reakcija suteikė vilties, kad pastangos nenueis veltui.

Būti laimingu ir dalytis laime

Pagrindinis „Vedikos“ tikslas – padėti vaikams užaugti sveikais ir laimingais, gebančiais savo laime dalytis su kitais.

Vaikai mokomi ne tik privalomųjų dalykų, bet ir medituoti, užsiimti joga, reflektuoti, bendrauti bei praktinių įgūdžių.

Pavyzdžiui, penktadienis yra švaros diena. Mokiniai patys tvarko mokyklos patalpas. Vaikai mokomi gaminti valgį, sveikos gyvensenos pagrindų, emocijų valdymo, finansinio raštingumo ir daug kitų gyvenime praversiančių dalykų.

„Labai svarbu tenkinti ne tik vaiko pažinimo poreikius, bet ir išmokyti jį orientuotis dinamiškoje mūsų visuomenėje, gebėti kritiškai mąstyti, mokėti atsirinkti prioritetus, tobulinti komunikacinius bei socialinius – emocinius gebėjimus, nustatyti jo kūrybinius polinkius, pastebėti talentus ir suteikti reikiamų kompetencijų jų tobulinimui“, – apie svarbiausius centro uždavinius kalba direktorė E. Radzevičienė.

„Vedikos“ centro direktorė sako, jog svarbus uždavinys skatinti gyvąjį, per bendravimą suvokiamą tautiškumą ir puoselėti etnokultūrą. Vedų kultūra artima senajai baltiškajai lietuvių etnokultūrai. Todėl vaišnavų bendruomenė dalyvauja pagoniškose šventėse. O muzikos ir šokių pamokas „Vedikos“ mokykloje veda kelmiškis baltiškosios kultūros puoselėtojas Valdas Rutkūnas.

Kodėl vaišnavų bendruomenės nariai nenori leisti savo vaikų į bendrojo lavinimo mokyklą? Juk į gyvenvietę atvyktų autobusėlis, nuvežtų vaikus į Kražių Žygimanto Liauksmino gimnaziją ar kurią nors Kelmės mokyklą?

„Ne paslaptis, kad valstybinės mokyklos susiduria su vis daugiau problemų, kurios nepadeda vaikams laimingai mokytis, – paaiškino E. Radzevičienė. – Patyčios, smurtas, ekranų kultūra, menka motyvacija mokytis, rūkymas ir net narkotinės medžiagos. Tai dalykai, kuriems sunkiau įsigalėti mažose bendruomenių mokyklose. Čia lengviau užtikrinti palankesnes sąlygas per glaudų mokinių, mokytojų ir tėvų ryšį. Nedidelės klasės, individualizuotas ugdymas, laimingi mokytojai, ugdymosi aplinkų įvairovė. Patiems kurti mokyklą – didžiulė atsakomybė. Tačiau, kai per atostogas vaikai sako: „Kaip norėčiau šiandien eiti į mokyklą“, supranti, jog verta stengtis.

Gali būti aktualus lauko darželis