Atminimo žvakutės išėjusiai gydytojai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šimtai atminimo žvakučių – Amžinybėn išėjusiai gydytojai pagerbti.
Šiandien, 9 valandą ryto, prie Respublikinės Šiaulių ligoninės sužibo jūra gedulo žvakelių, skirtų iš gyvenimo pasitraukusiai gydytojai anesteziologei reanimatologei. Tai paskutinė įstaigos medikų bendruomenės dovana išėjusiai kolegei. Ligoninės administracija pagerbimo ceremonijoje nepasirodė.

Balti chalatai, tyla, ašaros akyse, nebylūs žodžiai – baimė kalbėti garsiai apie tai, kas vyksta ligoninėje. Tik geriausi prisiminimai apie Amžinybėn išėjusią 36 metų medikę: labai profesionali, principinga, atsakinga, gyvenimą ir žmones mylėjusi.

Kalbinti susirinkusieji prabilo apie Šiaulių ligoninėje patiriamą didžiulį psichologinį spaudimą, kuri patyrė ne tik ši gydytoja, bet patiria ir daugiau personalo. Esą tai tęsiasi jau keletą metų, kuomet įvyko pasikeitimai administracijoje ir gydymo skyriuose. Suklestėjo ydinga sistema. Tie gydytojai, kurie prie tokios sistemos – aklai paklusti, prisitaikyti, nutylėti, daryti, kas liepta, net jei įsakymas neadekvatus ar net nusikalstamas, neprisitaikė, anot šnekintų žmonių, turėjo palikti Respublikinę Šiaulių ligoninę ir pasirinkti darbą kitose gydymo įstaigose. Tokių specialistų per kelerius metus – daugiau nei dešimt.

Tarp uždegusiųjų atminimo žvakutę gydytojai – buvę įstaigos gydytojai, ir tebedirbantys Šiauliuose, kiti dirbantys dabar jau apskrities rajonų ligoninėse – Joniškyje, Kelmėje, kitur. Dauguma vieningai tikina, kad psichologinė atmosfera Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nejauki.

„Ji, kaip žmogus, matyt, tikėjo, kad galima sistemą pakeisti. Bandė ją pradėti keisti nuo savęs – juk sakoma, kad reikia pradėti nuo savęs. Tačiau netrukus suprato, kad nieko daugiau padaryti nepavyks...“, – kalbėjo viena gydytojos kolegė.

„Ji tikrai neturėjo psichikos problemų, kokias dabar kai kas jai bando pripaišyti. Buvo daugybę planų – turėjo draugą Vokietijoje, mokėsi vokiečių kalbos, ketino pas draugą išvažiuoti, ką tik įsigijo automobilį“, – sakė šiuo metu Joniškio ligoninėje dirbanti kardiologė. Ji ligoninėje Šiauliuose 35 metus – prieš pusmetį išėjo, nors ir teigia nepatyrusi tiesioginio spaudimo, bet neapsikentė psichologinio įstaigos klimato.

Kai kurie medikai kolegės pasitraukimą iš gyvenimo prilygino 1972 metų gegužės 14 dieną viešai Kauno Muzikinio teatro sodelyje susideginusio Romo Kalantos poelgiui – iššūkiui prieš sistemą.

„Laura nepalūžo, ji buvo pernelyg stipri. Ji tokiu būdu bando atkreipti dėmesį į tvyrančią problemą, ir padėti kitiems“, – drebančiu balsu kalbėjo viena iš kolegių, jaunų gydytojų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės anesteziologas Kęstutis Stanelis žvakelių jūroje padėjo išėjusios kolegės nuotrauką.

„Mes su ja esame kalbėję įvairiomis temomis apie problemas ligoninėje Šiauliuose. Ne tik dėl mobingo – nieko čia naujo, mes visi čia jį patiriame. Mes kalbėjomės ir kitais dalykais – dėl grafikų klastojimo ir kaip bandyti įrodyti tuos dalykus. Nespėjome...“, – sakė K. Stanelis.

Jo iniciatyva parašytas kreipimasis ir renkami medikų parašai dėl įstaigos administracijos požiūrio į mobingą, raštas bus perduotas Sveikatos apsaugos ministerijai.

Pagerbti kolegės atvykusią buvusią Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologę Loreta Rasutę Rezgienę stebina, kad po žinios apie iš gyvenimo pasitraukusį žmogų, kolektyvo narį, atminimui įstaigoje nebuvo uždegta net žvakelė, nebuvo padėta ir nuotrauka.

„Mes visada darydavome, kad žmogus būtų pagerbtas. Dabar teigiama, kad psichologai patarė visko neaštrinti ir nuotraukos nestatyti. Nemanau, kad paskutinis atsisveikinimas yra aštrinimas, manau, kad aštrinimas yra draudimas pagerbti išėjusįjį, tai solidarumo parodymas“, – sakė medikė.

Jos teigimu, sutikti kolegos apie darbą ligoninėje, apie vidinę atmosferą, spaudimą kalba skaudžiai, dejuoja.

„Kažkas čia tikrai negerai“, – teigė Loreta Rasutė Rezgienė.

Iš gyvenimo pasitraukusi gydytoja praėjusį penktadienį savo namuose Kaune. Išvakarėse ji buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kaip oficialiai teigiama, dėl grubių pažeidimų.

„Šiaulių krašto“ žiniomis, ši medikė vadovybės spaudimą dėl tiesaus požiūrio patiria ne pirmus metus. Paskutinis taškas buvęs incidentas ligoninės reanimacijoje su vienu pacientu, Šiaulių verslininku. Po medikės mirties verslininkas prabilo, jog jam išlikti pavyko tik itin principingo gydytos poelgio ir nepaklusimo skyriaus vadovui dėka.

Viešai žinoma, kad pasitraukusi medikė paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame „perdavė linkėjimus keturiems Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovams.“

Gydytojos bute, neoficialiomis žiniomis, rasta įvairių dokumentų, pacientų kortelių, kurie, kaip teigia neoficialūs šaltiniai, gali būti suklastoti, o gydytoja rinko juos kaip nusikaltimo įrodymus ir greičiausiai ketino perduoti teisėsaugai dėl kai kurių ligoninės personų galimai nusikalstamų veikų.

Vakar pagerbti išėjusios kolegės ligoninės administracija į įstaigos prieigas neišėjo žvakutės neuždegė.

Generalinis direktorius Remigijus Mažeika telefonu redakcijai paaiškino, kad šiuo metu jis ir dar trys (išėjusios medikės raštelyje paviešinti vadovai patiria smarkų spaudimą, grasinimus, gauna daug laiškų ir žinučių). Vadovas pažadėjo po kelių dienų pateikti raštišką paaiškinimą.

Pa­gal­bos te­le­fo­nai
Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos te­le­fo­nai (po­kal­biai 8-800 li­ni­ja yra ne­mo­ka­mi).
Vai­kų li­ni­ja www.vai­ku­li­ni­ja.lt – 116 111.
Jau­ni­mo li­ni­ja www.jau­ni­mo­li­ni­ja.lt – (8 800) 28888.
Vil­ties li­ni­ja, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba suau­gu­siems www.kpsc.lt – 8 800 60700.
Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ja – 8 800 66366.
Li­ni­ja Do­ve­ri­ja (pa­gal­ba tei­kia­ma ru­sų kal­ba) – 8 800 77277.
Din­gu­sių žmo­nių šei­mų pa­ra­mos cent­ras – (8 800) 26161; (8 5) 2773135.
Psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba in­ter­ne­tu: http://www.vai­ku­li­ni­ja.lt http://jppc.lt/draugas 
http://paklausk.kpsc.lt kasnutiko@yahoo.com