Greitosios pagalbos medikai sulaukia padėkų

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Greitosios medicinos pagalbos brigadoms, važiuojančioms pas karščiuojančius ir galbūt infekuotus pacientus,kieme pastatyta palapinė persirengti.
Šiaulietė senjorė Janina Gaidukevičienė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikams yra dėkinga už suteiktą pagalbą karantino metu. Ji kreipėsi į redakciją, pabrėždama, jog ypač senjorams greitosios medikai buvo likę vienintele viltimi sulaukti reikiamos pagalbos, tarpine grandimi tarp negalavimų kamuojamo žmogaus ir ligoninės.
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė džiaugiasi, išgirdusi gerus žodžius, ir patikina, jog pirmieji pagalbą suteikiantys medikai neatsipalaiduoja nė karantinui švelnėjant.

Vėl grįžta infarktai, insultai

„Iš tiesų, žmogui esame tarpininkai, nes pirmieji reaguojame į nelaimes, į skausmą, pagaliau žmogui reikia ir pasitarti, – sako Eugenija Kukaitienė. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja. – Per pandemiją, kai šeimos gydytojai konsultavo tik telefonu, iš tiesų buvome likę vieninteliai, važiuojantys pas ligonius. Mūsų darbuotojai aiškino, ir kaip elgtis, ką daryti, kur kreiptis. Gal todėl ir sulaukiame padėkų.“

Jos žodžiais, niekada nebuvo nutrūkusi medicinos pagalba dėl tokių ligų, kaip infarktas, insultas, ir ne viena gyvybė buvo išgelbėta. Tik šių ligų per pandemijos piką buvo žymiai sumažėję.

„Mes su kolegomis, kitų greitųjų stočių vadovais stebėjomės, kur buvo dingę infarktai, insultai? Ar žmonės laikėsi, kentėjo, ar tiesiog bijojo į ligoninę patekti, – svarsto gydytoja. – O dabar vėl grįžta ir infarktai, ir insultai.“

Jos nuomone, pandemija atsilieps užleistomis ligomis. Daugėja iškvietimų ir dėl psichinių ligų, depresijų. Pastebi, jog poreikis gydytis ligoninėje tik didėja.

„Pasipylė įvairių iškvietimų, nes žmonės vis dar neprieina pas šeimos gydytojus, konsultantus, jie tik pradeda priiminėti pacientus, o ne vienam ir pilvą skauda, ir pykina. Ligoninę iš karto perspėjame, kokį ligonį vežame, mus pasitinka priėmimo skyriaus gydytojai prie vartų, kad infekcijos neįvežtume. Karščiavimo klinika nuo birželio užsidarinėja, bet dar vieną kitą pacientą priima.“

„Daug norinčių dabar yra papulti į ligoninę, o kovo viduryje paskelbus karantiną, kokias dvi-tris savaites buvo štilis, – palygina. – Žmonės iš pradžių iš viso nelabai suprato, kas bus, kai nuvešime į ligoninę, važiuodavome daugiausia pas karščiuojančius ir sunkesnių būklių.“

Pirmoji banga atlaikyta

„Pirmąją COVID-19 bangą atlaikėme, nė vienas iš mūsų stoties darbuotojų nesusirgo, nors izoliuotis teko ne vienam,“ – sako vyriausioji gydytoja.

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba 170 darbuotojų, yra 13 brigadų. Du greitosios automobiliai specialiai izoliuoti ir parengti vežti karščiuojančius pacientus, kurie gali būti užsikrėtę, ar infekuotus COVID-19. Kariškiai medikams paskolino palapinę kieme pasistatyti, kad ten jie galėtų persirengti grįžę iš iškvietimų.

Stotis aptarnauja ne tik Šiaulių miestą, Šiaulių rajoną (Kuršėnuose nuolat budi brigados). Važiuoja, jeigu reikia, ir į kitus Šiaulių apskrities rajonus bei Telšių apskritį – Mažeikius, Plungę, Rietavą, Telšius

E. Kukaitienė neskaičiavo, kiek kartų važiuota pas įtariamus koronaviruso infekcija, bet sako, jog tokių atvejų būta daug.

„Mums teko važiuoti pas pirmąją šalyje užsikrėtusią šiaulietę, žinojome, jog gali būti infekuota, važiavome su visą reikiama apsauga, vežėme ir jos kontaktinius asmenis“, – prisiminė vyriausioji gydytoja.

Kuršėnuose budinti medikų brigada vežė infekuotą gruzdiškį, kuris vėliau mirė nuo koronaviruso ligoninėje. Bet šiuo atveju medikai nebuvo perspėti apie galimą pavojų.

„Mūsų darbuotojai buvo tik su apsauginiai skydeliais, kaukėmis, bet nevilkėjo apsauginių kombinezonų, nes buvo patikinta, jog pacientas kontaktų su infekuotais neturėjo. Kai paaiškėjo, kad žmogus buvo užsikrėtęs, teko izoliuoti visą brigadą 14 dienų, bet viskas laimingai baigėsi, niekas neužsikrėtė,“ – pasidžiaugia E. Kukaitienė.

„Visą laiką ir dabar esame pasitempę, – pabrėžia ji. – Grįžta sukarščiavę žmonės tai iš Norvegijos, tai iš Švedijos, nežinome, ar jie nėra infekuoti. Vežame juos į karščiavimo kliniką. Į infekcinį skyrių vežame tuos, kurių tyrimas teigiamas. Kitus iš ligoninės vežame atgal į namus, kad izoliuotųsi, kol bus gautas tyrimų atsakymas. Informuojame Visuomenės sveikatos centrą. Jeigu nustatoma, jog to, kurį vežėme tyrimas teigiamas, mus ligoninė ir telefonu, ir raštu informuoja, kad atkreiptume dėmesį, kas važiavo, ar buvo su visa apsaugine apranga.“

Kas kaukės nenori, kas gatvėje šūkauja

Medikams teko patirti įvairių reakcijų dėl koronaviruso.

„Reikia vežti į ligoninę bobutę, jai uždėti apsauginę kaukę, nes anūkas, sugrįžęs iš užsienio, buvo užsukęs, bet neleidžia, meta kaukę šalin, girdi, koks čia kovidas, kur jis vaikšto – parodykit, – pasakoja E. Kukaitienė. – Bendrijos pirmininkas patikina, kad tikrai anūkas buvo užsukęs, ir visi laksto, ieško to anūko. Bobutei paima tyrimą nuo kovido ir visi nerimauja, nes ją dėl širdies ligų reikia guldyti į bendrą skyrių. Kol paaiškėja tyrimai, visi guldomi į atskiras palatas.“

Buvo sulaukta iškvietimo ir dėl gatvėje neblaivaus vyro, kuris šaukė: „Aš turėjau kontaktą su COVID!“ .

„Nuvažiuojame, o jis jau pabėgęs, – pasakoja E. Kukaitienė. – Buvo atvejų, ir kai žmogus slepia, nesako, jog turėjo kontaktų su infekuotais, arba nesako, jog yra grįžęs iš užsienio. Buvo tokių ir iš Rusijos, iš Sankt Peterburgo atvykusių.“

„Po truputį jau lengviau dirbti, žada karantiną atšaukti, bet ekstremali situacija nebus atšaukta, turėsime ir toliau dezinfekuotis, dirbti su kaukėmis, respiratoriais, skydeliais, chalatais, kombinezonais, pirštinėmis ir batų apvalkalais“, – išvardija E. Kukaitienė.

E. Kukaitienė teigia, jog Šiauliai gerai atlaikė pirmąją koronaviruso bangą. Apskrityje Joniškyje buvo didžiausias židinys, koronavirusas pražudė vieno joniškiečio, šiauliečio ir gruzdiškio gyvybes.

„Šiauliečių didžioji dalis buvo susitelkę ir supratingi, – pabrėžia ji. – Žmonės klausė ir medikų, ir ligoninės administracijos, ir Savivaldybės nurodymų. Gerai, kad benamius Nakvynės namuose karantinavo, nors jie ir pyko. Mes iš karto pajutom, kad jų gatvėse mažiau. Būdavo, kad pas kokį benamį nuo gatvės po du tris kartus kviesdavo važiuoti, o tas tik į ligoninę nori važiuoti, o ne į Nakvynės namus. Džiaugėmės, kad juos suvaldė, nes nežinia su kuo jie susitikinėja, elgetauja, po konteinerius knisasi ir ligą gali platinti.“

Žadėtų pinigų dar laukia

Medikams visi sakė: „Ačiū“. Bet valdžios pažadėtų pinigų „kovidiniams“ priedams prie algų medikai tebelaukia.

„Atlyginimai, kaip žadėta, nuo balandžio mėnesio pakelti, bet ne 18 procentų, – sako E. Kukaitienė. – Mes pasitarėme su profesinėmis sąjungomis ir visiems darbuotojams pakėlėme atlyginimą 11 procentų, tik administracijai mažiau. Bet pinigų „kovidiniams“ priedams, kuriuos žadėjo didinti nuo 60 procentų iki 100 procentų, nėra. Neteina dar tie pinigėliai.“

„Mes patys už kovą ir balandį iš savo rezervo išmokėjome 100 procentų priedus tiems, kurie dirbo su infekuotais ar kontaktą turėjusiais pacientais, tarp jų – ir vairuotojams, ir sanitarams, – pabrėžia vyriausioji gydytoja. – Kitiems – 80 procentų, dar kitiems – 60 procentų. Bet už gegužę mokame tik atlyginimą, laukiame, kol Ligonių kasos perves lėšas, skirtas priedams už kovą, balandį, tada mokėsime priedus už gegužę. Tikimės šiomis dienoms gauti, žadėjo. Jeigu nebūtume turėję rezervo, tai būtume iki šiol laukę ir jokių priedų niekam nemokėję.“

Nepaisant švelninamo karantino ir ketinimų iš viso jį atšaukti, gydytoja pataria ir toliau saugotis, neužmiršti, kad virusas cirkuliuoja, ir būti budriems.