Naujausios
Istorinę atmintį apie Kužių partizanus grąžino 1919 metų Nepriklausomybės kovų dalyvio Alekso Šemetos (1903–1968) knyga „Eilinio partizano atsiminimai“, parengta žurnalistės, Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavusi J. Mažylė kruopščiai rinko duomenis apie Kužių partizanus, ieškojo informacijos apie žmones, minimus A. Šemetos knygoje. Knygos parengėjai talkino kuršėniškis istorikas Jonas Kiriliauskas, Kužių gimnazijos mokytoja ekspertė, kraštotyrininkė Violeta Laurutienė. Pavyko identifikuoti vietoves, asmenybes, kai kurių kovotojų gimines.
2019 metais išleista knyga buvo įvardyta paminklu Kužių partizanams – dabar miestelyje partizanų atminimas išties įamžintas paminkliniu akmeniu. Jo plokštėje – 28 Kužių krašto partizanų vardai ir pavardės.
1919 metais Kužių apylinkes nuo bermontininkų gynė partizanų būrys, vadovaujamas Felikso Šemetos. Paminklo lentoje iškalti ir F. Šemetos žodžiai: „Tai mūsų kova, ryžtinga ir pasiaukojanti iki tikros pergalės, kuri atstatys laisvą ir nepriklausomą Lietuvą!“ F. Šemetos būryje kovėsi ir broliai Aleksas bei Ipolitas.
Į paminklo iškilmes negalėjo atvykti knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ iniciatorė ir sumanytoja – Alekso Šemetos jauniausioji dukra Audronė Šemetaitė-Murtaugh, ji atsiuntė sveikinimo laišką.
J. Mažylė su Audrone Šemetaite-Murtaugh susipažino JAV, kur stažavosi Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centre.
„Eilinio partizano atsiminimus“ A. Šemeta rašė 1957 metais Klivlande, atskirais skyriais 1960 metais jie buvo publikuoti „Naujienų“ laikraštyje. Perskaičiusi publikacijas, J. Mažylė iškart suprato, kad tekstus būtina išleisti Lietuvoje – jie yra svarbus istorinis liudijimas, dokumentas.
Pernai knyga pristatyta Kužiuose, Šiauliuose, Vilniuje, į knygos pristatymą buvo atvykusi ir A. Šemetaitė-Murtaugh, „Šiaulių krašte“ buvo publikuotas jos interviu.
„Kodėl aš turėjau išleisti Tėvelio knygą dabar, kai šie įvykiai įvyko prieš šimtą metų? Pirmiausia, suteikti garbę, pagarbą ir pripažinimą, už kurį yra atsakingi Kužių partizanai. Paaiškinti, kaip jie padėjo pasiekti nepriklausomybę 1919 metais. Pasinaudoti proga paminėti jų didvyriškų darbų šimtmetį ir grąžinti mano Tėvelio sielą į laisvą Lietuvą, kurios jis nesulaukė pamatyti“, – apie knygos prasmę sakė duktė.
Kužių partizanų atminimas saugomas bei populiarinamas ir kitais būdais – pernai Šiaulių rajono Kužių gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojų Violetos Laurutienės, Daivos Virkutienės, Ilonos Kazlauskienės, įgyvendino tarpdisciplininį projektą „Nepriklausomybės kovų partizanų takais“.
Vienas iš projekto tikslų buvo sudaryti 1919 metų nepriklausomybės kovų partizanų kelių maršrutą žemėlapyje.
Paminklo palaiminimas Kužiuose buvo Šilinių atlaidų ir Kužių miestelio šventės, vykusios rugsėjo 10–12 dienomis, dalis. Kužių gimnazijoje gimusią idėją įprasminti krašto partizanų atminimą įgyvendino Kužių seniūnija.
