Naujausios
„Vakaro žinių“ žurnalistė
Paskaičiuokim litais
Portalo Pricer.lt duomenimis, litras saulėgrąžų aliejaus „Natura“ dabar kainuoja 4,29 Eur (14,81 LT), kilogramas kiaulienos sprandinės be kaulo – 3,35 Eur (11,57 Eur), dešimt kiaušinių – 1,39 Eur (4,80 Lt), litras „Dvaro“ pieno – 1,15 Eur (3,97 Lt), 700 gr juodos duonos – 1,69 Eur (5,84 Lt).
Argi kada nors prieš 2015-uosius mokėjome už duonos kepaliuką 6 Lt ir 4 Lt už litrą pieno? Nebent Lietuvoje ėmė augti kažkokie kitokie rugiai ir ganyklose mykia iki šiol neregėtos, pagerintos karvės. Ar prieš euro įvedimą tikėjomės, kad vištos ims dėti vos ne trigubai brangesnius kiaušinius, o dėl kainų sustreikavus širdžiai, lašiukai „Valentis“ pabrangs daugiau nei trigubai. Kad piliečio širdis dar labiau sustreikuotų. Net aspirino 20 tablečių, už kurias mokame 2,8 Eur, perskaičiavus į litus, jau kainuoja 9,67 Eur. Tad viena aspirino tabletė dabar kainuoja tiek pat, kiek ir vienas vištos kiaušinis – 0,14 Eur. Visiška laisvė, ką pasirinkti.
Litas – vis dar paklausi prekė
Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Šalavėjienė informavo, jog per šių metų 9 mėnesius Lietuvos gyventojai banknotais ir monetomis dar išsikeitė 5,8 mln Lt (1,7 mln Eur). Šių metų gruodžio duomenimis, apyvartoje dar likę 400 mln. Lt – 290 mln. Lt banknotais ir 110 mln. Lt monetomis.
Euro įvedimo dieną, 2015 m. sausio 1-ąją apyvartoje buvo 5,8 mlrd. Lt (1,7 mlrd. Eur), iš jų – 0,2 mlrd. Lt (0,06 mlrd. Eur) monetomis. Per daugiau nei 7 metus gyventojai LB jau iškeitė 5,4 mlrd.. Lt (1,6 mlrd. Eur). Iš jų – 5,3 mlrd. Lt (1,5 mlrd. Eur) banknotais ir 82,6 mln. Lt (23,9 mln. Eur) monetomis.
Nors dalis litų kupiurų ir monetų niekaip nepasiekia LB, tačiau, sprendžiant iš skelbimų, gyventojai, aplenkdami bankininkų paslaugas, patys tarpusavyje pardavinėja mūsų lietuviškąją valiutą. Ir toli gražu ne tik „smetoninius“ litus, išleistus tarpukariu.
Sprendžiant iš skelbimų, ypač aktyviai litais prekiaujama Vakarų Lietuvoje ir Vilniuje. Ar žemaičiai bei vilniečiai aptiko užkastus lobius? Turbūt ne. Pinigai pardavinėjami po vieną vienetą ar kelis. Jais domisi numizmatai. Pavyzdžiui, vilnietis pranešė jau pardavęs 1997 m. leidimo 200 Lt banknotą ir 50 Lt banknotą, išleistą 1998 m. Tačiau pardavime dar turintis 100 Lt banknotą, išleistą 2000 m. Už jį nori gauti 38 eurus. O 50 Lt banknotą, išleistą 2003 m., parduotų už 25 Eur.
Panašių skelbimų gausu. Priklausomai nuo išleidimo metų, 100 Lt kupiūra įvertinama 38–40 Eur, 50 Lt – 25–30 Eur, 20 Lt (2007 m. laidos) – 15 Eur, o 1993 metais išleista pavyzdinė, tai yra aukščiausios kokybės, niekada nenaudota, tik nukalta 10 Lt moneta gali kainuoti ir 585 Eur. Be to, litai pardavinėjami ir kartu su tarybiniais rubliais. Kainos nevisada nurodytos. Siūloma derėtis.
Pinigų kainos priklauso ir nuo jų kokybės. UAB „Monetų namai“ duomenimis, monetų kokybė, taip vadinami greidai, nuo 1949 m. apskaičiuojami pagal amerikiečio dr. Viljamo Herberto Šeltono sugalvotą 70 balų skalę. Aukščiausia kokybė BU (Brilliant Uncirculated). Tokia moneta visiškai nauja, nenutrinta, nesutepta. Prasčiausios kokybės P (Poor) monetos yra labiausiai sudilusios, aprūdijusios, nešvarios, reikalinga jų restauracija ir t.t.
Lito vertė auga
Ar šiuo metu pardavinėjamų litų kainos sutampa su LB oficialiai nustatytu lito ir euro santykiu: 1 Eur – 3,4528 Lt?
Toli gražu. Remiantis šiuo santykiu, 100 Lt banknotas turėtų būti pardavinėjamas ne už 40 Eur, bet tik už 28,96 Eur. Tačiau kolekcininkai supranta, kad bėgant metams mūsų panaikintoji valiuta bus vis retesnė. Juolab kad cirkuliavo nedidelėje valstybėje. Todėl vis labiau domins pasaulio numizmatus.
Vienas brangiausių litų – 2010 m. Lietuvos banko išleista 500 Lt auksinė moneta, skirta Žalgirio mūšio 600-mečiui. Iš viso išleista 2500 aukso ir 7000 sidabro monetų. Auksinė kainavo 3600 Eur, o dabar kolekcininkai mokėtų daugiau.
Pirmoji proginė moneta, kurią, įvedus litą, išleido LB, buvo 1993 m išleista 10 Lt moneta, skirta paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-ąsias metines. Moneta išleista 10 tūkst. tiražu. Dar didesniu, 100 tūkst. tiražu buvo išleista 2 Lt moneta, skirta pagerbti Stelmužės ąžuolą, Puntuką, verpstę ir kurėną. Bet, numizmatų džiaugsmui, dauguma proginių litų buvo išleisti tik 3–4 tūkst. tiražais. Paskutinis proginis litas – 50 Lt nominalo sidabrinė moneta „Forma“ – išleista 2014 metais 3 tūkst. tiražu. Pirkėjai internete vis dar jos ieško, o dabar LB jau turi kitokią „formą“: džiugina kolekcininkus proginiais eurais.
Specialisto komentaras
Komentuoja diplomatas, matematikos habil. dr, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis GERALAVIČIUS:
Kokie euro įvedimo pliusai ir minusai išryškėjo per 8-erius metus? Euro įvedimo pliusas pirmiausiai yra tas, kad mes apgynėme savo dabartinę valiutą eurą nuo tokių „šposų“, kokie buvo 2009 m., kai didėjo paskolų palūkanos, buvo didžiulės tarpbankinės palūkanos, teko labai brangiai skolintis.
Antras pliusas – kainos eurais yra aiškiai matomos visose euro zonos valstybėse, jas galima palyginti, nereikia nieko vartyti iš lito į eurus ir atvirkščiai. Tai didelis pliusas žmonėms, o verslas, manau, irgi iš to turi tam tikros naudos: žymiai geriau yra vykdyti atsiskaitymus, nereikia konvertuoti valiutos, nereikia tam skirti didelius pinigus.
Manau, kad suma sumarum Lietuvos ekonomika dėl euro įvedimo išlošė, nes šalies Bendras vidaus produktas (BVP) dėl euro įvedimo padidėjo 0,2–0,3 proc. per metus. Be to, skirtingų šalių rinkos tapo vienodesnės. Tuo metu, kai Lietuva įsivedė eurą, ekonominiai ciklai Europos Sąjungos valstybėse stipriai nesutapo. Kaip ir dabar ne visada sutampa. Čia gali padėti Europos centrinis bankas, keisdamas bazines palūkanas, bet jis gana lėtas. Centrinis Bankas dabar susizgribo, bet galbūt šiek tiek pavėlavo. Lietuvos bankas, kai dar buvo savarankiškas galėjo tai padaryti operatyviau.
Skirtingų valstybių ekonominių ciklų nesutapimas bei negalėjimas valdyti savo valiutos – didžiausias euro įvedimo minusas. O dėl dabar kylančių kainų – čia yra skirtingi dalykai, tai yra ne dėl euro įvedimo. Žiūrėkime, kokia infliacija yra užsienyje, ir kokia pas mus. Lietuvoje infliacija dvigubai didesnė. Maisto, paslaugų kainos kyla, nes pas mus paslaugų, maisto kainos yra apskritai mažesnės nei ES vidurkis, todėl jos turi su ES vidurkiu suvienodėti.
Manau, kad dėl didžiulės infliacijos kalta ir dabartinė Vyriausybė. Ji per ilgai švaistėsi su įvairiomis dotacijomis, išmetė į rinką daug pinigų, mūsų atlyginimai kilo daugiau, nei kitose ES šalyse. Šitie pinigai sukėlė papildomą paklausą, visi viską griebė, pirko. Namai buvo ilgą laiką, o ir dabar dar perkami atidarant lagaminą ar portfelį ir ištraukiant grynuosius. Perkamoji galia žymiai padidėjo.
Antra, Lietuva beveik negamina savo energijos, ją importuoja. Tai irgi kelia kainas. Maisto produktų kainų infliacija irgi didžiausia ES, bet kokius didžiulius pelnus gauna mūsiškės maisto perdirbimo įmonės! Jos gauna rekordinius pelnus, nes pakilusios žaliavų, energetikos ir t.t. kainos, visos produkto pagaminimo sąnaudos yra „nuvalcuojamos“ ant vartotojų. Vartotojai dar turi pinigų – ir griebia viską. Juk pinigai, kurie pateko į rinką, turi kažkaip išsisklaidyti.
Dar čia ne viskas. Aš manau, kad dar bus daugiau „šposų“.
