Mi­rė žo­lę de­gi­nęs žmo­gus

Ra­do be gy­vy­bės ženk­lų

Po­li­ci­ja vien­kie­mio so­dy­bos šei­mi­nin­ko mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Lau­kia­ma eks­per­tų iš­va­dų, ku­rios tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti, ar tik­rai ne­lai­mė­lio mir­tį su­kė­lė gais­ro dū­mai, o gal­būt jis mi­rė pa­ty­ręs stre­są, kai su­pra­to, jog spar­čiai plin­tan­ti ug­nis ta­po tie­siog ne­val­do­ma.

Pra­ne­ši­mą apie pie­vos gais­rą Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Sklio­riš­kių kai­me (Šiau­lė­nų se­niū­ni­ja) ug­nia­ge­siai ga­vo ba­lan­džio 17-ąją, šiek tiek po vi­dur­die­nio. Skam­bi­nu­si vie­tos gy­ven­to­ja sa­kė ma­tan­ti, jog to­lė­liau nuo kai­mo esan­čią so­dy­bą ap­su­pę juo­di dū­mai.

Ats­ku­bė­jus Šiau­lė­nų ug­nia­ge­siams, 69-erių so­dy­bos šei­mi­nin­kas blaš­kė­si su ša­ke ran­ko­se – grei­čiau­siai dar mė­gi­no plin­tan­čią ug­nį su­val­dy­ti. Ap­lin­kui bu­vo ma­ty­ti de­gu­sios ir už­slo­pin­tos ug­nies ruo­že­liai. Anot gel­bė­to­jų, vy­ras at­ro­dė esan­tis ar­ba ne­blai­vus, ar­ba blo­gai jau­tė­si, svir­du­lia­vo.

Sklio­riš­kį gel­bė­to­jai nu­ve­dė ir pa­so­di­no pie­vo­je, prie ar­ti­miau­sio me­džio, o pa­tys sto­jo į ko­vą su į me­di­nį ūkio pa­sta­tą jau įki­bu­sia lieps­na. Gais­ras di­džiu­liu grei­čiu pli­to ir į maž­daug už pus­ki­lo­met­rio esan­čio miš­ko pu­sėn.

Iš Rad­vi­liš­kio prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos at­vy­kę ug­nia­ge­siai šei­mi­nin­ką jau ra­do po me­džiu su­kniu­bu­sį. Išk­vies­ti grei­to­sios me­di­kai jam pa­dė­ti ne­be­ga­lė­jo, tik kons­ta­ta­vo mir­tį.

Tuo tar­pu ug­nis tie­siog šė­lo, mil­ži­niš­ku grei­čiu apim­da­ma vis di­des­nį pie­vos plo­tą ir be gai­les­čio nio­ko­da­ma ūkio pa­sta­tą.

Ūkio sta­ti­nys, ku­ria­me bu­vo su­krau­tas šie­nas, su­de­gė vi­siš­kai. Ug­nia­ge­siams pa­vy­ko ap­sau­go­ti tik gre­ta sto­vė­ju­sį gy­ve­na­mą­jį na­mą ir ne­to­lie­se esan­čią lau­ko vir­tu­vę.

Ats­ki­rais ži­di­niais iš­de­gė apie du hek­ta­rus žo­lės ir krū­my­nų.

Gais­rų ty­rė­jai sa­ko, kad rea­liau­sia gais­ro prie­žas­tis – neat­sar­gus el­ge­sys su ug­ni­mi.

De­gin­da­vo žo­lę ir šiukš­les

Be­veik nea­be­jo­ja­ma, kad pie­vą ap­link so­dy­bą šei­mi­nin­kas pa­de­gė, no­rė­da­mas nu­de­gin­ti per­nykš­tę žo­lę. Kad to­kį įpro­tį jis tu­rė­jo, pa­tvir­ti­no at­vy­kęs ir ne­to­lie­se esan­čios šiuo me­tu ne­gy­ve­na­mos so­dy­bos sa­vi­nin­kas.

Ki­ta Sklio­riš­kių kai­mo gy­ven­to­ja pa­tvir­ti­no, kad vie­nas so­dy­bo­je gy­ve­nęs li­go­tas vy­ras mėg­da­vo de­gin­ti ne tik per­nykš­tę žo­lę, bet ir šiukš­les.

Sklio­riš­kis, anot liu­dy­to­jų, gy­ve­no la­bai var­gin­gai: jo na­me sti­go ne­tgi ele­men­ta­riau­sių bal­dų – sta­lo, lo­vos. Nė­ra ir grin­dų.

Vy­ras ma­žai su kuo bend­rau­da­vo.

Sklio­riš­kių kai­me dau­gu­ma so­dy­bų sto­vi tuš­čios. "Nyks­tan­tis", – taip kai­mą api­bū­di­no at­si­tik­ti­nai su­tik­tas žmo­gus.

Anot ug­nia­ge­sių, jei­gu ne gy­ven­to­jos, ku­ri apie vien­kie­mio gais­rą pra­ne­šė ug­nia­ge­siams, bud­ru­mas, grei­čiau­siai bū­tų su­pleš­kė­jęs ir so­dy­bos gy­ve­na­ma­sis na­mas, ir ki­ti sta­ti­niai.

Be to, ga­lė­jo kil­ti ir miš­ko gais­ras, mat ug­nį pa­vy­ko lo­ka­li­zuo­ti jau pa­miš­kė­je.

Su­val­dy­ti su­dė­tin­ga

Pa­sak Vir­gi­ni­jaus Ivoš­kos, Rad­vi­liš­kio prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to, per­nykš­tė žo­lė, šį pa­va­sa­rį smar­kiai stin­gant drėg­mės, tar­si pa­ra­kas: už­ten­ka ki­birkš­ties, kad ug­nis šok­tų ne­val­do­ma ir iš­plis­tų aki­mirks­niu.

"Žmo­nėms daž­nai at­ro­do, kad, aky­lai pri­žiū­rė­da­mi de­gan­čią pie­vą, jie su­ge­bės vis­ką kont­ro­liuo­ti. Klai­din­gas po­žiū­ris – lieps­nos, kai de­ga per­džiū­vu­si žo­lė, už­ge­sin­ti pa­pras­to­mis prie­mo­nė­mis ne­re­tai tam­pa tie­siog neį­ma­no­ma: ga­li su­deg­ti iš­ti­si kai­mai", – sa­kė gais­rų ty­rė­jas.

Šie­met tai pir­mas gais­ras, ku­rio "dė­ka" nuo že­mės pa­vir­šiaus nu­šluo­tas sta­ti­nys. Šiau­lių ap­skri­ty­je šiais me­tais pir­mą­syk pie­vos gais­re ap­tik­tas ir žmo­gaus kū­nas.

Gais­rų – apie 1 500

Kiek­vie­ną die­ną ša­lies ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai vyks­ta ge­sin­ti po 70 ar net 100 žo­lės gais­rų. Nuo me­tų pra­džios jie už­ge­si­no 1344 to­kius gais­rus. Jų me­tu iš­de­gė 2246 hek­ta­rai at­vi­rų te­ri­to­ri­jų.

Nuo lieps­no­jan­čios žo­lės ug­nis daž­nai per­si­me­ta į miš­kus, dur­py­nus, gy­ven­to­jų so­dy­bas, ūki­nius pa­sta­tus. Šie­met to­kių gais­rų me­tu lieps­nos su­nai­ki­no jau 5 pa­sta­tus. Ug­nia­ge­sių pro­fe­sio­na­lu­mo dė­ka bu­vo iš­sau­go­ta 112 pa­sta­tų, tarp jų ir gy­ve­na­mų­jų na­mų.

Per­nai ša­ly­je de­gin­da­mi žo­lę nu­ken­tė­jo trys žmo­nės, su­de­gė tiek pat pa­sta­tų, o dar 96 sta­ti­nius lieps­na smar­kiai ap­ga­di­no.

Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros pa­rei­gū­nai nuo­lat ren­gia rei­dus at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se, fik­suo­ja in­for­ma­ci­ją apie iš­de­gin­tus plo­tus, ieš­ko pa­de­gė­jų, in­for­muo­ja gy­ven­to­jus apie gre­sian­čią ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę. Tam pa­rei­gū­nai pa­si­tel­kia ir be­pi­lo­čius or­lai­vius – dro­nus, ku­riuos įsi­gi­jo Vals­ty­bi­nė prieš­gais­ri­nė gel­bė­ji­mo tar­ny­ba.

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas pra­šo gy­ven­to­jų pa­ste­bė­jus žo­lės gais­rą, ne­praei­ti pro ša­lį, bet pa­si­steng­ti pa­tiems ją už­ge­sin­ti, ne­lau­kiant kol lieps­na iš­plis į di­des­nius plo­tus. Lieps­no­jan­čią žo­lę ne­di­de­lia­me plo­te leng­vai ga­li­ma už­ge­sin­ti už­pla­kant lieps­ną me­džių ša­ko­mis, už­pi­lant ją van­de­niu ar­ba smė­liu. Jei­gu ma­to­te, kad su ug­ni­mi ne­pa­vyks leng­vai su­si­do­ro­ti, ne­dels­da­mi kvies­ki­te ug­nia­ge­sius sku­bios pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.