Naujausios
Rado be gyvybės ženklų
Policija vienkiemio sodybos šeimininko mirties priežasčiai nustatyti pradėjo ikiteisminį tyrimą. Laukiama ekspertų išvadų, kurios turėtų patvirtinti, ar tikrai nelaimėlio mirtį sukėlė gaisro dūmai, o galbūt jis mirė patyręs stresą, kai suprato, jog sparčiai plintanti ugnis tapo tiesiog nevaldoma.
Pranešimą apie pievos gaisrą Radviliškio rajone, Sklioriškių kaime (Šiaulėnų seniūnija) ugniagesiai gavo balandžio 17-ąją, šiek tiek po vidurdienio. Skambinusi vietos gyventoja sakė matanti, jog tolėliau nuo kaimo esančią sodybą apsupę juodi dūmai.
Atskubėjus Šiaulėnų ugniagesiams, 69-erių sodybos šeimininkas blaškėsi su šake rankose – greičiausiai dar mėgino plintančią ugnį suvaldyti. Aplinkui buvo matyti degusios ir užslopintos ugnies ruoželiai. Anot gelbėtojų, vyras atrodė esantis arba neblaivus, arba blogai jautėsi, svirduliavo.
Liepsnos, kai dega perdžiūvusi žolė, užgesinti paprastomis priemonėmis neretai tampa tiesiog neįmanoma: gali sudegti ištisi kaimai.
Sklioriškį gelbėtojai nuvedė ir pasodino pievoje, prie artimiausio medžio, o patys stojo į kovą su į medinį ūkio pastatą jau įkibusia liepsna. Gaisras didžiuliu greičiu plito ir į maždaug už puskilometrio esančio miško pusėn.
Iš Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atvykę ugniagesiai šeimininką jau rado po medžiu sukniubusį. Iškviesti greitosios medikai jam padėti nebegalėjo, tik konstatavo mirtį.
Tuo tarpu ugnis tiesiog šėlo, milžinišku greičiu apimdama vis didesnį pievos plotą ir be gailesčio niokodama ūkio pastatą.
Ūkio statinys, kuriame buvo sukrautas šienas, sudegė visiškai. Ugniagesiams pavyko apsaugoti tik greta stovėjusį gyvenamąjį namą ir netoliese esančią lauko virtuvę.
Atskirais židiniais išdegė apie du hektarus žolės ir krūmynų.
Gaisrų tyrėjai sako, kad realiausia gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi.
Degindavo žolę ir šiukšles
Beveik neabejojama, kad pievą aplink sodybą šeimininkas padegė, norėdamas nudeginti pernykštę žolę. Kad tokį įprotį jis turėjo, patvirtino atvykęs ir netoliese esančios šiuo metu negyvenamos sodybos savininkas.
Kita Sklioriškių kaimo gyventoja patvirtino, kad vienas sodyboje gyvenęs ligotas vyras mėgdavo deginti ne tik pernykštę žolę, bet ir šiukšles.
Sklioriškis, anot liudytojų, gyveno labai vargingai: jo name stigo netgi elementariausių baldų – stalo, lovos. Nėra ir grindų.
Vyras mažai su kuo bendraudavo.
Sklioriškių kaime dauguma sodybų stovi tuščios. "Nykstantis", – taip kaimą apibūdino atsitiktinai sutiktas žmogus.
Anot ugniagesių, jeigu ne gyventojos, kuri apie vienkiemio gaisrą pranešė ugniagesiams, budrumas, greičiausiai būtų supleškėjęs ir sodybos gyvenamasis namas, ir kiti statiniai.
Be to, galėjo kilti ir miško gaisras, mat ugnį pavyko lokalizuoti jau pamiškėje.
Suvaldyti sudėtinga
Pasak Virginijaus Ivoškos, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto, pernykštė žolė, šį pavasarį smarkiai stingant drėgmės, tarsi parakas: užtenka kibirkšties, kad ugnis šoktų nevaldoma ir išplistų akimirksniu.
"Žmonėms dažnai atrodo, kad, akylai prižiūrėdami degančią pievą, jie sugebės viską kontroliuoti. Klaidingas požiūris – liepsnos, kai dega perdžiūvusi žolė, užgesinti paprastomis priemonėmis neretai tampa tiesiog neįmanoma: gali sudegti ištisi kaimai", – sakė gaisrų tyrėjas.
Šiemet tai pirmas gaisras, kurio "dėka" nuo žemės paviršiaus nušluotas statinys. Šiaulių apskrityje šiais metais pirmąsyk pievos gaisre aptiktas ir žmogaus kūnas.
Gaisrų – apie 1 500
Kiekvieną dieną šalies ugniagesiai gelbėtojai vyksta gesinti po 70 ar net 100 žolės gaisrų. Nuo metų pradžios jie užgesino 1344 tokius gaisrus. Jų metu išdegė 2246 hektarai atvirų teritorijų.
Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Šiemet tokių gaisrų metu liepsnos sunaikino jau 5 pastatus. Ugniagesių profesionalumo dėka buvo išsaugota 112 pastatų, tarp jų ir gyvenamųjų namų.
Pernai šalyje degindami žolę nukentėjo trys žmonės, sudegė tiek pat pastatų, o dar 96 statinius liepsna smarkiai apgadino.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nuolat rengia reidus atvirose teritorijose, fiksuoja informaciją apie išdegintus plotus, ieško padegėjų, informuoja gyventojus apie gresiančią administracinę atsakomybę. Tam pareigūnai pasitelkia ir bepiločius orlaivius – dronus, kuriuos įsigijo Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pastebėjus žolės gaisrą, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patiems ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubios pagalbos telefonu 112.