Naujausios
Šiemet šalyje gaisruose jau žuvo aštuoni žmonės, liepsnojo 212 individualių gyvenamųjų namų. Beveik pusė jų sudegė dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių. Tačiau, pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, tiriančio gaisrų priežastis ir prevencinių akcijų metu lankančio gyventojus, tokių tragiškų gaisrų priežastys slypi daug giliau.
„Tai gyventojų neatsakingumas, apsileidimas ir ne tik savo, bet ir artimųjų gyvybių nevertinimas, – sako pareigūnas. – Ką galiu patarti? Ogi kad nebegertų „po pilną“, nerūkytų lovose ir susitvarkytų kietojo kuro krosnis.“
Anot pareigūno, viena pagrindinių gaisrų gyvenamuosiuose namuose priežasčių – gyventojai nevalo dūmtraukių. Paklausus, kada žmogus valė dūmtraukį, dažniausiai išgirsti atsakymą, kad prieš metus ar dvejus.
Gyventojams, G. Zonio teigimu, reikėtų įsidėmėti, jog dūmtraukį būtina valyti kas tris mėnesius. Jeigu žmonės gyvena seniai statytuose namuose, kuriuose krosnys buvo įrengtos pagal kažkieno supratimą, ir nieko netvarko, nenuostabu, kad sulaukia didelės nelaimės. Paprastai užsidega ne dūmtraukio viršus, o jo sienelės, kur daug kanalų. Juose prisirenka daug suodžių, prie vadinamųjų liuftų prieiti sudėtinga, ardyti jų niekas nenori, nes paskui reikia sudėti, tad taip ir lieka, kol kyla gaisras.
Kai kamine pradeda degti suodžiai, pradeda drebėti ir ūžti visas namas: „Išgirdus šį garsą, kuo skubiau reikia kviesti ugniagesius gelbėtojus, kad ugnis neišplistų. Vidaus patalpos netrukus prisipildo baltų tirštų dūmų. Tačiau geriau nelaukti, kol taip atsitiks, o nepagailėti kelių eurų ir pasamdyti žmogų, kuris išvalytų dūmtraukį.“
G. Zonio teigimu, prevencinių akcijų metu aplankyti žmonės dažniausiai tvirtina, jog pas juos niekas niekada nedegė ir nedegs. Padovanojus dūmų detektorių, žmonės juos supakuotus pasideda į stalčių, o jeigu ir įsirengia, tai kai baterija nusėda, jos jau nebepakeičia – nemato reikalo.
Spaudžiant šalčiams, žmonės intensyviai kūrena krosnis. Tačiau kad nekiltų gaisras, pareigūnas pataria jų neperkūrenti, nes įvykus nelaimei ugniagesiai gali nesugebėti operatyviai atvykti dėl užpustytų kelių.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šildymo sezono metu krosnis rekomenduojama kūrenti 2–3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip pusantros valandos. O išeinant iš namų privalu ją baigti kūrenti prieš 2 valandas. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti uždarytos, o prie pakuros įrengtas nedegus pagrindas. Taip pat ant krosnies ar prie jos negalima džiovinti malkų ar laikyti kitų degių daiktų.
