Naujausios
Imunitetas – 3 mėnesiams
Centralizuotai vakcinas perkanti Europos Komisija, nors ir sudarė sutartis su daugeliu gamintojų, jų jau sukurtų vakcinų dar nepripažino. Europos vaistų agentūra (EVA) žada vėliausiai iki gruodžio 29 dienos nuspręsti, ar įregistruos pirmąją šių vakcinų – bendrai pagamintą JAV kompanijos „Pfizer“ ir Vokietijos kompanijos „BioNTech“. Šios vakcinos veiksmingumas – 95 proc.
Vėliau EVA žada tikrinti ir JAV kompanijos „Moderna“ siūlomą vakciną, kurios veiksmingumas – 94 proc.
Įdomu tai, kad JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto mokslininkai nustatė, jog ši vakcina priverčia organizmą gaminti mažiausiai tris mėnesius išsilaikančius koronaviruso antikūnus.
Straipsnyje, paskelbtame „New England Journal of Medicine“, jie teigė, kad SARS-CoV-2 koronavirusui į žmogaus ląsteles įsibrauti neleidžiančių antikūnų „su laiku mažėjo, kaip ir buvo tikėtasi, tačiau visų dalyvių organizmuose 3 mėn. po vakcinacijos jų lygis išliko padidėjęs“.
„mRNA-1273“ vadinama vakcina yra skiriama dviem dozėmis su 4 savaičių pertrauka.
Nors, bėgant laikui, antikūnų kiekis tiriamųjų organizmuose mažėjo, tai esą nebūtinai yra nerimą keliantis veiksnys.
„Šiame tyrime pateikta įrodymų, kad palyginti stipri antikūnų reakcija išlieka praėjus 90 dienų po antrosios vakcinos dozės. Vakcinos sukuriamų antikūnų kiekis buvo didesnis jaunesnių pacientų organizmuose nei vyresnių, tačiau pakankamai stipri imuninė reakcija buvo užfiksuota net iki 70 metų pacientų organizmuose“, – komentavo Teksaso universiteto virusologas Bendžaminas Niumenas (Benjamin Neuman).
Perkame 2 mln. dozių
Mūsų Sveikatos apsaugos ministerija yra susitarusi pirkti vakcinas iš šių farmacijos kompanijų – Belgijos „Janssen Pharmaceutica NV“, iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrą vakciną, iš Vokietijos „CuraVac“, iš Jungtinės Karalystės „AstraZeneca“ , „Sanofi Pasteur“ ir GSK ir iš JAV „Modernos“. Pastarasis sprendimas priimtas praėjusį trečiadienį per Vyriausybės posėdį.
Tad tuo atveju, jei Europos vaistų agentūrai „Pfizer“ ir „BioNTech“ bendras produktas tiks, Lietuva pagal sutartį gaus iš pastarųjų dviejų gamintojų 1,24 mln. vakcinos dozių. Jei Agentūrai įtiks „Modernos“ vakcina, Lietuva ir iš šios gamintojos gaus 496 tūkst. vakcinų. O iš viso Lietuva iš skirtingų gamintojų tikisi 2 mln. dozių.
Viena aišku, kad šiemet vakcinos nesulauksime. Tikimasi gauti sausį. Tačiau šalies gyventojai nerimauja, ar skubiai pagaminta vakcina yra saugi. Juk anksčiau mums teigta, kad vakcinos gamyba trunka kelerius metus, gali trukti net dešimtmetį, o dabar štai – užteko metų visiems procesams pabaigti. Dabar gi ekspertai jau tikina, jog ir anksčiau vakcinai sukurti užtekdavo kelių mėnesių, o kelerių metų prireikdavo biurokratiniams dalykams.
Nauda neabejoja, bet nežinomųjų daug
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis sakė neabejojantis, jog piliečiai bus skiepijami visiškai patikima vakcina, o tai, jog ši vakcina buvo pagaminta per rekordiškai trumpą laiką, profesoriaus irgi nestebino:
„Matote, vakcinų gamybos technologijos nestovi šimtą metų vienoje vietoje. Jei pradėta masinė šių vakcinų gamyba, vadinasi, jos yra patikimos. Niekas nepatikimų vakcinų neleidžia į gamybą.“
O ar verta skiepyti vaikus? Anot A. Laiškonio, tai priklauso nuo tėvų noro. Be to, gavę naująją vakciną, kartu gausime ir jos gamintojų instrukciją, kurioje bus nurodyta, nuo kokio amžiaus galima skiepyti. Kokie šalutiniai vakcinos požymiai, kokia vakcinos sudėtis ir t.t. Viskas bus išdėstyta, kaip vaistų naudojimo instrukcijoje. Kad COVID-19 infekcija toliau neplistų, turėtų pasiskiepyti 60-70 proc. šalies gyventojų.
Tiesa, A. Laiškonis pripažino, kad pasitaiko žmonių, kurie nuo kokios nors vakcinos numiršta:
„Visko gyvenime būna. Žmonės skirtingi. Yra tokių žmonių, kurie negali skiepytis. Kas negalės skiepytis nuo koronaviruso, nežinome. Žinosime, kai gausime gamintojo instrukciją.
Kol kas gamintojai savo vakcinų sudėčių neatskleidžia, kad konkurentai nesužinotų. Tai firmų paslaptis. Kiekvienas nori savo prekę brangiau parduoti.
Pirmiausiai skiepytųsi medikai, globos, slaugos namų personalas ir gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės ar dėl savo ligų priklausantys rizikos grupei. Galbūt nuo koronaviruso teks skiepytis kasmet kaip nuo sezoninio gripo. Bet kol kas daug nežinomųjų.“
Šalutinis poveikis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius turi savo nuomonę, kokia vakcina patikimiausia.
„Visi gamintojai dirba labai intensyviai, bet galima išskirti geriausias vakcinas, kurios jau registracijos fazėje ar jau gamyboje, – paaiškino V. Kasiulevičius. – Iš tokių pirmiausiai išskirčiau amerikiečių „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ bendrai pagamintą labai efektyvią vakciną, turinčią labai mažai šalutinių poveikių. Ši vakcina sukurta pavasarį, jos bandymai baigti spalį. Šia vakcina dabar skiepijami Jungtinės Karalystės medikai.
Antroje vietoje būtų amerikiečių farmacijos kompanija „Moderna“. Taip pat pažymėčiau Jungtinės Karalystės kompaniją „AstraZeneca“. Vakcinų yra skirtingų tipų, sukurtų ant skirtingo pagrindo. (SAM skelbia, kad Lietuva įsigis vakcinų, kurių specifinis komponentas yra informacinė Ribonukleino (RNR) rūgštis – aut. past.).
Ar vakcinos nėra pavojingos? Pagamintų vakcinų šalutinis poveikis jau žinomas. Nuo gegužės mėnesio paskiepyta dešimt tūkstančių žmonių. Šalutinis poveikis – karščiavimas, sąnarių, raumenų skausmas. Jis nepalyginamai lengvesni už tuos, kuriuos patiria COVID-19 infekcija užsikrėtę sunkūs ligoniai.“
Profesorius V.Kasiulevičius patikino, kad niekas prievarta Lietuvos piliečių neskiepys. Pagrindinis tikslas – paskiepyti medikus, kad neužkrėstų savo pacientų. Taip pat – vyresnio amžiaus žmones.
Kiek laiko skiepas apsaugos žmogaus organizmą nuo koronaviruso? Anot prof. V. Kasiulevičiaus, dėl trukmės dar diskutuojama:
„Aišku, prie vakcinos bus pateiktos ir gamintojų rekomendacijos. Reikia tiesiog palaukti. Kitą savaitę ir JAV pradedama skiepyti. Bus vis daugiau informacijos. Siekiama šį sezoną apsaugoti bent medikus.“
Dabar svarbiausia – ar gyventojai norės skiepytis? Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, rugsėjį skiepytis nuo koronaviruso norėjo tik 36 proc. apklaustųjų. Pastaruoju metu skiepytis jau ketina daugiau gyventojų. Pripažįstančių skiepijimosi naudą ir ją neigiančių yra beveik vienodai. Apie 43 proc. – „už“ ir apie 43 proc. – „prieš“.