Naujausios
Šiaulių apylinkės teismas 2024 metų spalio 8 dieną I. Gajauskaitės socialiniame tinkle paviešintą maždaug pusvalandžio trukmės vaizdo ir garso įrašo turinį, kuriuo ji atvirai kvietė visus prisijungti, atvykti, atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius, ragino susitikti, įvertino kaip pasikėsinimą išprovokuoti riaušes. I. Gajauskaitė kalta buvo pripažinta ir dėl viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės – 2024-ųjų metų lapkričio 10 dieną ji socialiniame tinkle nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakė apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą. Moteris kalta pripažinta ir dėl smurto prieš savo brolį. Su tokiu teismo sprendimu nuteistoji nesutiko, todėl su apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir paprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Bylą išnagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistosios skundą tenkino iš dalies. Už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes pirmosios instancijos Šiaulių apylinkės teismo paskirtas 40 parų areštas paliktas galioti ir nutarta šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad skirdamas I. Gajauskaitei bausmę už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėdamas ne tik I. Gajauskaitės atliktus neteisėtus veiksmus, bet ir vertindamas visą susidariusią situaciją.
Skirdamas bausmę už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui, anot teisėjų kolegijos, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų duomenų, todėl netiksliai nurodė apeliantės padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp kurių ir apeliantės mamos parodymus – tai buvo įvertinta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija nusprendė I. Gajauskaitę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Paskirta bausmės už viešą žmonių grupės niekinimą dėl jų tautybės, anot teismo, taipogi be pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo. Anot teisėjų kolegijos, byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad I. Gajauskaitė padarė šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl ją išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
