Naujausios
Balandžio 29 dieną Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje vyko „Teatro klubo“ paskaita-diskusija „Šiuolaikinis teatras: tarp scenos ir viešosios erdvės“ su teatrologais prof. dr. Jurgita Staniškyte ir doc. dr. Edgaru Kliviu.
VDU Menų fakulteto dekanė J. Staniškytė akcentavo, kad šiandieninė visuomenė vis labiau teatrališkėja – tampa performatyvi. Teatro elementų stebime politikoje, viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Reaguodamas į tai, teatras ieško naujų formų: plečiasi į įvairias socialines erdves, tampa gyvo, autentiško veiksmo vieta, kurioje svarbu čia ir dabar.
E. Klivis priminė I. Kanto mintį apie estetikos ir politikos priešpriešą – menas yra autonomiškas, o pernelyg stipri politizacija gali silpninti jo estetinę vertę. Kaip pavyzdį jis minėjo Roberto Wilsono spektaklius, kuriuose dominuoja vientisas estetinis pojūtis. Pasak docento, estetiniais dalyviais tampame tada, kai bent trumpam paliekame savo socialinius kontekstus už scenos ribų.
Diskusijoje daugiausia klausimų kilo apie šiuolaikines teatro formas: ar spektakliai-ekskursijos, paskaitos-spektakliai, patyriminiai projektai ar net realių žmonių istorijų perkėlimas į sceną vis dar yra teatras? O gal tai – performansas, pilietinė akcija ar visai nauja meno forma?
Pasak J. Staniškytės, teatras per visą savo istoriją buvo labai įvairus, todėl natūraliai kyla klausimas – ar išvis egzistuoja vienas „tradicinis“ teatras?
Galiausiai prieita prie minties, kad kūrėjai neišvengiamai kalba apie dabartį ir kuria šiuolaikiniam žmogui, o žiūrovai tampa savotišku filtru – renkasi tai, kas jiems aktualu. Tačiau kartu sutarta, kad teatras neišnyks – keisis jo formos, bet ne esmė.
Diskusiją moderavusi teatro meno vadovė dr. Nomeda Šatkauskienė apibendrino: teatras yra įvairus – ir ši įvairovė yra jo stiprybė. Ji taip pat palinkėjo žiūrovams neiti į teatrą kaip į aklą pasimatymą – verta pasidomėti, pasiruošti, atsirinkti. Ir svarbiausia – nenustoti „vartoti“ teatro.