Naujausios
Padėka už tarnybą
N. Valteris žuvo balandžio 1996 metų balandžio 17 dieną patruliavimo metu, vykdydamas NATO vadovaujamos IFOR misijos užduotis.
Visureigis, kuriuo vyko Lietuvos ir Danijos kariai, užvažiavo ant prieštankinės minos netoli Maglajaus miesto. Sprogimas nusinešė N. Valterio ir Danijos kario Arne Ib Andersen gyvybes, dar du kariai buvo sužeisti.
2021 metais, minint 25-ąsias žuvimo metines, netoli tragedijos vietos buvo pastatytas paminklinis akmuo. Idėją įgyvendino N. Valterio bendražygiai, prisidėjo Lietuvos karininkų korpusas, Krašto apsaugos ministerija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Paminklas buvo pastatytas maždaug už 700 metrų nuo nelaimės vietos, nes pati teritorija iki šiol nėra visiškai išminuota. Šioje vietoje, likus 3 minutėms iki mirties, N. Valteris paskutinį kartą nusifotografavo.
Prieš penkerius metus į kelionę vyko vadinamasis „Bosnijos septynetukas“ – studijų, misijų ir laiko patikrinti draugai, N. Valterio bičiuliai.
Šiemet keliavo penkiese – Nerijus Kundrotas, misijose Balkanuose dalyvavęs du kartus, Gediminas Antanaitis, Nerijus Šileika, Vitalijus Kuznecovas, Algis Ramanauskas.
Ypatingos karių bendruomenės nariai kasmet balandžio 17 dieną 14 valandą susitinka Ginkūnų kapinėse. Šiemet, sako N. Kundrotas, rinkosi anksčiau, nes prieš akis laukė ilga kelionė į Balkanus.
Pirmasis susitikimas Kroatijoje vyko Sisako savivaldybėje – už pagalbą Kroatijai itin sudėtingu metu atvykusiems dėkojo miesto meras.
Sisako-Moslavinos apskrities Kultūros-istorijos centre lietuviai, dalyvavę Kroatijos Tėvynės kare (taip šį karą vadina kroatai), buvo pakviesti į pagerbimo renginį.
Renginyje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Edvardas Borisovas su padėjėja Renata Pelenokaite, Sisako apskrities ir miesto atstovai, Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministro patarėjas istorijos klausimais, Kroatijos karo veteranai.
Padėkos už Kroatijos gynimą buvo įteiktos D. Vaicikauskui (padėką jam parvežė bendražygiai), N. Kundrotui ir A. Ramanauskui.
N. Kundrotas atverčia raštą: jame dėkojama „už ypatingą indėlį ir nesavanaudišką pagalbą, suteiktą Kroatijos žmonėms sunkiausios kovos už Kroatijos laisvės ir nepriklausomybės įgyvendinimą metu“.
G. Antanaičiui ir N. Šileikai padėkota už draugystės tarp Lietuvos ir Kroatijos stiprinimą.
N. Kundrotas kvietimą atvykti iš Siseko mero buvo gavęs kovo 20 dieną, o po keturių dienų sulaukė dar vienos žinios – Kroatijos Mate Lovraka Petrinja pagrindinės mokyklos direktorė pasiūlė atvykti pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Tai ir buvo padaryta.
Mate Lovraka Petrinja mokykloje, kaip ir Rėkyvos progimnazijoje, mokosi mokiniai iki 8 klasės, abi mokyklos panašaus dydžio, abi gamtosauginės. Pasak Rėkyvos progimnazijos direktoriaus, apsikeisti būsimais planais sutarta jau gegužės mėnesį.
Kroatijoje lietuviai, kaip ir prieš penkerius metus, aplankė Lietuvoje tarnavusio ir 2017 metais staiga mirusio kario tėvus, ant kapo uždegė žvakių. Šviesaus atminimo kroato šeima gyvena šalia Bosnijos ir Hercegovinos sienos.
Lietuviai visur buvo sutikti itin šiltai – kaip ilgai laukti svečiai.
Pagerbė atminimą
Atvykęs į Bosniją ir Hercegoviną, „Bosnijos septynetukas“ dalyvavo susitikime Maglajaus miesto merijoje.
N. Kundrotas sako, kad Maglajus per 30 metų beveik nepasikeitė – pastatytas tik vienas naujas viešbutis ir pakeisti keli šimtai metrų pėsčiųjų tako. Iki karo Maglajuje gyveno 44 tūkstančiai gyventojų, dabar likę 22 tūkstančiai.
Prieš akis laukė svarbiausia kelionės dalis – N. Valterio žūties vietos lankymas.
„Dieną, kai turėjome važiuoti į kalnus, lijo lietus, mums davė džipus, lydėjo ir patys merijos atstovai. Kai prieš 5-erius metus pastatėme paminklą, kalbėjome su meru, išgirdome pažadą prižiūrėti. Nuvažiavę radome padėtų gėlių, nušienauta, sutvarkyta“, – pasakoja N. Kundrotas.
Lietuviai išskleidė Lietuvos trispalvę, uždegė žvakių – pagerbė N. Valterio atminimą.
Šalia paminklo N. Valteriui stovi ir dar vienas paminklas – jo likimo broliui, Danijos kariui.
Grįždami namo „Bosnijos septynetuko“ nariai, sulaukę kvietimo, užsuko į Lietuvos ambasadą Zagrebe, susitiko su ambasadoriumi. Supažindino su situacija, paaiškino, kodėl vyko į šią kelionę – per 30 metų laikas užmaršties dulkėmis užklojo įvykius.
Siejo draugystė
N. Valteris buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karys, žuvęs tarptautinėje misijoje. Po mirties už pasiaukojimą ir narsą karininkas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu ir NATO medaliu už tarnybą.
N. Valterio biografija tampriai susijusi su Šiaulių kraštu – 1991 metais baigė Baisogalos (Radviliškio r.) vidurinę mokyklą, o amžinojo poilsio atgulė Ginkūnų kapinėse.
1991 metais N. Valteris pradėjo tarnybą Krašto apsaugos Vilniaus motodesantiniame batalione. Tarnavo „Geležinio vilko“ Vilniaus batalione. Nuo 1992 metų mokėsi Lietuvos karo akademijoje ir buvo vienas pirmųjų ją baigusių šalies karininkų.
N. Kundrotas su N. Valteriu susipažino 1994 metais per pratybas Pabradėje, kuriose dalyvavo kelių valstybių kariai. Kartu išvyko į pirmąją misiją.
Išliko 1994 metų rudenį fotografo Tado Dambrausko daryta nuotrauka Kroatijoje, prie kontrolės posto pasienio zonoje, kurioje stovi trise: N. Valteris, N. Kundrotas ir Vidas Zabiela.
1994 metais buvo pirmoji Lietuvos tarptautinė misija Jungtinių Tautų pajėgose (UNPROFOR), Danijos kontingento sudėtyje, Kroatijoje. Antroji misija 1996 metais buvo jau NATO vadovaujama IFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pirmoji misija buvo taikos palaikymo, antroji – taikos įgyvendinimo.
Pirmą kartą po daugelio metų N. Kundrotas su bendražygiais į misijų vietas buvo sugrįžęs 2019 metais.
Nors laikas bėga, šiaulietis nepamiršta žuvusio draugo – draugiško, optimistiško, meniškos sielos žmogaus.
Kai N. Kundrotas Šiauliuose vadovavo Jaunimo mokyklai, pasiekė, kad jai būtų suteiktas Normundo Valterio vardas. Mokyklos muziejuje veikė N. Valteriui skirta ekspozicija, kaupta, pildyta informacija apie žuvusį karį.
Dabar eksponatai perkelti į Rėkyvos progimnaziją, didžioji dalis asmeninių daiktų perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Prieš penkerius metus N. Valterio žūties 25-metis buvo paminėtas medaliu. Medalio averse įamžintas kario atvaizdas, vardas, pavardė, gimimo, žuvimo metai, Vyčio kryžius ir vėliava, reverse – žemėlapis su žūties vieta.
N. Kundrotas sako, kad į Bosniją ir Hercegoviną pagerbti draugo važiuos ir toliau – kol leis sveikata.
