Naujausios
Susitikimas skirtas ne tik stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir aptarti regiono plėtros prioritetus, užtikrinti sklandų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų gyvendinimą, baigiantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui ir greitai prasidėsiant naujam 2028–2034 metų etapui.
Iš regionuose išgirstų problemų gimsta reikalingi pokyčiai
Šiaulių miesto savivaldybėje vykusio susitikimo metu buvo kalbėta apie Europos Sąjungos finansavimo tendencijas, ateinančio laikotarpio kryptis bei svarbiausius pokyčius, turinčius įtakos projektams planuoti ir įgyvendinti. Taip pat pristatyta Centrinės projektų valdymo agentūros veikla, Šiaulių regiono situacijos apžvalga bei įgyvendinami pokyčiai, orientuoti į efektyvesnį projektų administravimą, spartesnį lėšų išmokėjimą ir aiškesnius procesus projektų vykdytojams. Ypatingas dėmesys skirtas bendradarbiavimui stiprinti, veiksmingai dalijantis informacija bei įgyvendinant priemones, padedančias užtikrinti sklandų visų suinteresuotų šalių darbą.
Einant į pabaigą 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, projektų vykdytojams kyla daug klausimų, o tokie susitikimai padeda ne tik suteikti daug informacijos, bet ir sudaro galimybę gauti konkrečius atsakymus. Šio susitikimo metu aptartas ir vienas opiausių klausimų – finansinės korekcijos, kurios taikomos projektų vykdytojams dėl įvairių pažeidimų, daugiausia – viešųjų pirkimų srityje. Finansų ministerijos atstovai pripažino, kad dažnu atveju projekto vykdymui žalos nepadaroma, tačiau taikant finansinę išskaitą savivaldybės netenka tam tikros dalies Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo.
Viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pabrėžė, kad Europos Komisijos gairės yra detaliai aprašytos ir privalomos vykdyti. Viceministrė regiono savivaldybių merams žadėjo, kad Lietuvoje bus parengtos naujos vertinimo gairės, kur bus atsižvelgiama į pažeidimo padarytą žalą ir proporcingumą. Skirtumą tarp Europos Komisijos skaičiuojamos išskaitos ir mūsų šalyje nustatytų gairių ketinama dengti iš valstybės biudžeto.
"Išgirdome regionų ir savivaldybių problemas, plačiai aptarėme klausimą dėl finansinių korekcijų. Labai tikiuosi, kad finansinių korekcijų skaičiavimo naujosios gairės priešpriešas tarp savivaldos ir Centrinės projektų valdymo agentūros išspręs, kuomet korekcijos bus taikomos atsižvelgiant į proporcingumą ir žalą, kaip yra išaiškinta Europos Teisingumo Teismo. Taip pat išgirdome problemas dėl terminų: tiek projektų įgyvendinimo planų, tiek dėl pirkimų planų vertinimo. Tikrai suprantame, terminai nėra ir mus tenkinantys. Viską darome, kad tie terminai paspartėtų, lėšos regionus ir savivaldybes pasiektų greičiau. Peržiūrime visus administracinius procesus ir administracinę naštą mažiname, patikrinimus trumpiname. Projektų vykdytojai yra pasiekę tą brandą, kai puikiai vykdo projektus visuose etapuose – nuo planavimo iki įgyvendinimo, to priverstinio tikrinimo ir įsikišimo turėtų būti kuo mažiau", – teigė viceministrė.
Ji paaiškino, kad tokių susitikimų tikslas – girdėti projektų vykdytojų problemas, nes iš pokalbių, iš gautų siūlymų gimsta procedūrų paprastinimai, bendri sprendimai, kaip paspartinti lėšų išmokėjimą, kad projektų vykdytojai galėtų atsiskaityti su rangovais.
Viceministrė kalbėjo, kad pasikeitus CPVA vadovybei, šioje organizacijoje vyksta pokyčiai, ieškoma daugiau bendradarbiavimo su projektų vykdytojais galimybių, o ne kontroliavimo. Žadėta ir daugiau palankių savivaldybėms pokyčių, tačiau tam reikia laiko.
Naujo etapo gairės leis savivaldybėms planuoti darbų tęstinumą
Europos Sąjungos 2021–2027 metų finansavimo laikotarpiu regionai pasinaudos beveik 1,75 milijardo eurų investicijoms įvairiose srityse. Europos Sąjungos finansinė parama šalyje išmokėta vidutiniškai 9 procentams įvykdytų projektų. Šiaulių regionas šį procentą viršija iki 15 procentų.
"Esame susidėlioję projektų įgyvendinimo terminus ir matome, kad rugsėjį pabaigus Ekonomikos gaivinimo priemonės (RRF) projektų įgyvendinimą apie 90 žmonių bus nukreipti dirbti su investicijų programa ir investicinių projektų vykdymą tikrai galėsime suvaldyti. Nebuvo nė vieno periodo, kad Lietuva neinvestuotų visų Europos Sąjungos skirtų lėšų. Regionai visuomet startuodavo vėliau, nes turėjome tokią sistemą, bet regionai visuomet pasiimdavo visas lėšas ir įgyvendindavo projektus", – apibendrino N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, pridurdama, kad pasibaigus finansavimo laikotarpiui, dar treji metai yra skirti projektams įgyvendinti – iki 2030 metų.
Buvo pastebėta, kad savivaldybės, ieškodamos apyvartinių lėšų projektams vykdyti, ima paskolas arba naudoja biudžeto lėšas. Buvo pasiūlyta projektų vykdytojams drąsiau naudotis avanso galimybe.
Finansų viceministrė pristatė ir naujo 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo kryptis. Ji akcentavo, kad kito periodo finansavimas išliks panašios apimties, pagal įstatymą 30 procentų bus skiriama regionams. Naujajame periode atsiranda naujų finansavimo krypčių – gynyba, saugumas, civilinė sauga. Socialiniai tikslai išlieka to paties lygmens – 14 procentų, tačiau iki 45 procentų didėja finansavimas žaliosioms veikloms. Viceministrė aiškino, kad ES šalys narės dar siekia sumažinti šią dalį iki 35 procentų, kaip buvo dabartiniame finansavimo laikotarpyje, nes kitu atveju gali mažėti švietimo, kultūros, kitų sričių projektų finansavimas.
"Pristatėme naujojo finansavimo laikotarpio prioritetus, tad merai gali planuoti savo darbų tęstinumą", – sakė viceministrė.
Merai laukia pokyčių
Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegijos vadovas, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pasidžiaugė, kad ministerijų ir CPVA atstovai nori girdėti projektus įgyvendinančias savivaldybes.
"Pas mus atvyko Finansų ministerijos, kuri formuoja strateginį planavimą, projektų įgyvendinimo politiką, Vidaus reikalų ministerijos, atsakingos už regioninę politiką ir formuojančios atskiras priemones, bei CPVA, kuri vykdo šių priemonių įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą, atstovai. Kiekvienoje srityje yra sava problematika", – sakė meras.
Meras informavo, kad Akmenės rajono savivaldybė įgyvendina 55 investicinius projektus daugiau nei už 33 milijonus eurų, iš kurių 13 milijonų – regioniniams projektams. Savivaldybės biudžetas – per 60 milijonų eurų.
Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis akcentavo, kad Finansų ministerija ir CPVA savivaldybių problemas žino.
"Tikime, kad galime bendradarbiauti, bet pokyčių dar laukiame", – teigė meras, pranešdamas apie neseniai įgyvendintus projektus – įrengtą Pakruojo stadioną, Lygumų pagrindinės mokyklos sporto aikštyną.
Anot mero, ateina geri dalykai – Pakruojo rajone vyks senelių namų statyba, socialinių dirbtuvių projektas, perkamas socialinis būstas.
Užs. Nr. 593105
