Naujausios
Žada netoleruoti neteisėto žemės naudojimo
Šiaulių mero patarėja V. Dildaitė priminė, kad 2024 metų sausio 1 dieną valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš Nacionalinės žemės tarnybos perėmė Šiaulių miesto savivaldybė.
„Tai reiškia ne tik formalų funkcijų pasikeitimą, bet ir iš esmės pasikeitusį kontrolės lygį. Savivaldybės pozicija aiški: neteisėtas žemės užėmimas Šiaulių mieste nebus toleruojamas, o pažeidimai bus šalinami visais teisėtais būdais, kadangi Savivaldybė taiko mažiau nuosaikią politiką valstybinės žemės užgrobimo, neteisėto naudojimo, nei ankstesnis žemės patikėtinis“, – aiškino patarėja.
Savivaldybė bendradarbiauja su Valstybine statybos inspekcija, kuri ir turi atlikti valstybinės žemės naudojimo priežiūrą.
Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad savininkai privalo savo žemės sklypus naudoti tokiose ribose, kokios yra apibrėžtos teritorijų planavimo dokumentuose ir užregistruotos Registrų centre.
V. Dildaitė pažymėjo, kad daugeliu atvejų sutinkama realybė yra visiškai priešinga. Savivaldybei nagrinėjant prašymus, formuojant žemės sklypus, atliekant patikrinimus dažnai nustatomi pažeidimai. Sklypų savininkai šalia esančią valstybinę žemę aptveria tvoromis, užstato statiniais, žemė naudojama savo reikmėms nuolat, sodinami daržai.
Nustatytas ne vienas atvejis, kai įmonės valstybinėje žemėje neteisėtai sandėliuoja jų veiklai reikalingas priemones, vykdo komercinę veiklą, teritorijas naudoja kaip verslo infrastruktūrą.
„Svarbu tai, kad valstybinė žemė gali būti naudojama tik turint aiškų teisėtą pagrindą. Jokios faktinio naudojimo praktikos nėra teisėtos ir nebebus toleruojamos“, – Savivaldybės atstovė išsakė kategorišką poziciją.
Nustačius valstybinės žemės užėmimo faktą, galimi trys sprendimo būdai. Paprasčiausias – savanoriškas užimtos valstybinės žemės atlaisvinimas. Kitas būdas – asmeniui kreiptis dėl teritorijos įteisinimo pagal galiojančius planavimo dokumentus, jei tokia galimybė yra. Pati griežčiausia išeitis – pradedamos administracinės teisinės procedūros.
Valstybinė žemė – visiems, o ne vieno asmens interesams
Patarėja paminėjo keletą konkrečių pavyzdžių. Net dvejus metus truko situacija su buvusia degaline adresu Vilniaus gatvė 1. Ten veikusi įmonė neteko licencijos veiklai vykdyti dar 2018 metais, o po ketverių metų įmonė buvo likviduota. Valstybinė žemė nebebuvo nuomojama, tačiau statiniai joje buvo palikti. Dar 2024 metais buvo užfiksuotas neteisėtas valstybinės žemės naudojimo faktas, nes joje stovėjo galimai bešeimininkiai statiniai. Atlikus visas procedūras buvo kreiptasi į teismą pripažinti statinius bešeimininkiais. Savivaldybės taryba pripažino, kad tie statiniai netinkami naudoti ir šių metų pavasarį jie buvo nugriauti.
Patarėja tokią situaciją vadina paradoksalia, kai teisinio pagrindo naudoti valstybinę žemę nelieka, tačiau fizinė infrastruktūra lieka, o jos sutvarkymas reikalauja sudėtingų ir ilgų procedūrų.
Dar vienas rezonansinis atvejis – valstybinės žemės sklypas Gamybos g. 9 buvo naudojamas įmonės gamybinėms medžiagoms sandėliuoti, neturint Savivaldybės sutikimo. Iš įmonės buvo išreikalauta per 12 500 eurų už žemės naudojimą tam neturint teisėto pagrindo bei apmokestinta einamuoju laikotarpiu.
„Noriu akcentuoti, kad statybos metu, jei neužtenka vietos savo sklype, galima laikinai pasinaudoti šalia esančia valstybine žeme, tačiau svarbu suprasti, kad ji nėra niekieno. Tai valstybės turtas, todėl privalu gauti žemės patikėtinio (Savivaldybės) leidimą“, – akcentavo V. Dildaitė.
Ji ypač pabrėžė juridinių asmenų atsakomybę, kai verslas neteisėtai naudojasi valstybine žeme, sumažina savo kaštus, išvengia nuomos ir kitų mokesčių, įgyja neteisėtą pranašumą, iškraipo rinkos sąlygas mieste. Savivaldybės pozicija reiškia, kad verslas, kuris veikia neteisėtais būdais, negali turėti pranašumo prieš tuos, kurie laikosi taisyklių.
Dėl tokių situacijų kyla esminės problemos. Pirma – ekonominiai nuostoliai. Žemė negali būti įveiklinta, nes negalima jos panaudoti naujiems projektams ar investicijoms, negaunami mokesčiai. Kita problema – administracinė našta, kaip iliustravo degalinės atvejis, tai dvejus metus trunkantis ir sudėtingas proceso administravimas. Dar vienas rūpestis, kurį kelia neteisėtas valstybinės žemės naudojimas – aplinkos tarša.
„Prašome gyventojų – tiek juridinių, tiek fizinių asmenų – nedelsti ir įsivertinti, ar nenaudojate valstybinės žemės neteisėtai, ar nesate savavališkai užėmę valstybinės teritorijos ir ar visi jūsų statiniai pastatyti laikantis teisės aktų. Pažeidimus raginame geranoriškai šalinti jau dabar. Priešingu atveju bus taikomos atitinkamos teisinės priemonės. Tai nėra vienkartinė iniciatyva. Šiaulių miesto savivaldybė ir toliau nuosekliai vykdys kontrolę ir užtikrins, kad valstybinė žemė mieste būtų naudojama teisėtai ir atsakingai, sieks sąžiningos konkurencijos“, – žadėjo V. Dildaitė.
Tai liečia ne tik juridinius, bet ir privačius asmenis. Individualių namų gyventojai, turintys šalia valstybinės žemės teritorijas, sugeba jas apsitverti, įsirengti teniso aikšteles, poilsio zonas ir panašiai ir aiškina, kad tai jų sutvarkyta teritorija. Taip pat yra ir su gatvėmis. Savivaldybė pradeda gatvės projektavimą ir mato, kad gatvėje yra pristatyta daugybė tvorų už sklypų ribų.
„Tokių atvejų turime kiekvieną savaitę. Esame linkę padėti žmonėms, tačiau valstybinė žemė turi tarnauti visiems, o ne vieno asmens interesams“, – akcentavo patarėja.
