Dėl šimtamečių pušų kilusį gyventojų nerimą miškininkai „gesina“ argumentais

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Dabartinis Pabalių draustinio pušyno amžius siekia iki 130 metų, jį bus siekiama „atnaujinti“.
Pabalių botaniniame draustinyje (Joniškio rajonas), valstybiniame miške, netrukus numatyta kirsti dalį šimtamečių pušų. Daukšių ir apylinkių gyventojai, sužinoję apie tokius planus, sujudo: kodėl reikia liesti bene vienintelį apylinkėse išlikusį ilgaamžį, vertingą miško plotą, nes kitų jau miškais nebepavadinsi – iš krašto dar auga medžiai, o įėjus toliau – vien iškirstos biržės.
Vasario 18 dieną, Valstybinių miškų urėdijos atstovai numatytame plote, kuriam išduotas leidimas kirsti Pabalių mišką, susitiko su vietos gyventojais, Žagarės seniūnijos atstovais ir pasistengė išsklaidyti niūrius ateities debesis.

Prabilo gyventojų pilietiškumas

Pabalių botaninis draustinis – saugoma gamtos teritorija, valstybinis draustinis, esantis Joniškio rajone, maždaug už keturių kilometrų į šiaurės rytus nuo Žagarės. Dar prieš aštuonerius metus čia buvo išpjautas dviejų hektarų plotas. Dabar laukia nauja intervencija. Apylinkių gyventojai, neabejingi gamtai, sunerimo: koks likimas laukia draustinio?

„Jau Žagarės miesto parkas, mano nuomone, buvo nuniokotas, išpjauti medžiai, kurie galėjo augti daugybę metų. Paskui atsodino medelius, kurių dalis neprigijo. Dabar užsimota prieš draustinį, prieš Pabalių šimtametes pušis. Kam prireikė tos medienos? Pramonei, iš to gyvuojančiai? Miškovežiais išmakojo regioninį parką. Ar čia irgi taip bus? O kai žmogui, regioninio parko teritorijoje gyvenančiam, reikia atlikti namo remontą, tada galioja įvairūs apribojimai, turi sudėti langus, suskaidytus į kelias dalis juostelėmis, išvien negalima. Kodėl miško kirtimams nėra tokių ribojimų? – klausė į redakciją kreipęsis Romualdas Dunauskas, turintis nekilnojamojo turto šiose apylinkėse. – Kiekvienam normaliam žmogui Pabalių miškas šildo širdį. Nejau leisime jį naikinti? Juk Joniškio rajonas ir taip nepasižymi miškingumu, jis jau tampa plyne, panašia į vieno politiko plikę.“

Pilietiškas žmogus kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą, miškininkus.

Tikslinis, moksliškai pagrįstas kirtimas

Valstybinių miškų urėdija atsakė raštu ir į redakcijos užduotus klausimus.

Redakcija: – Gyventojai piktinasi, kad išduotas leidimas kirsti mišką Pabalių botaniniame draustinyje. Kodėl leidžiami kirtimai „Natura 2000“ saugomoje teritorijoje?

Valstybinė miškų urėdija: – Leidimo specialiesiems miško kirtimams buvo prašoma ir jis išduotas, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos (VMT) 2023 m. vasario 21 d. Miško genetinių išteklių skyriaus pažyma, kuri yra pagrindas planuojant ir vykdant veiklą VMU prižiūrimuose miško sėklinės bazės objektuose – vienas iš jų ir yra pušies genetinis draustinis, esantis Pabalių miške.

Genetiniuose draustiniuose vykdomi tik tiksliniai, moksliškai pagrįsti ir griežtai reglamentuoti specialieji kirtimai, kurių tikslas – išsaugoti genetinę įvairovę, suformuoti įvairaus amžiaus ir struktūros produktyvius, geros kokybės medynus, skatinti medynų derėjimą bei natūralų atžėlimą.

Taip pat kirtimo metu bus surinktos medžių sėklos, tačiau, kaip ir minėjome, miško darbai vykdomi, siekiant atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas ir formuoti skirtingų brandumo grupių medynus.

Kirtimas ne dėl medienos

– Ar tai plynas kirtimas?

– Tai plynas kirtimas, kaip ir yra nurodyta VMT pažymoje dėl genetinio draustinio tvarkymo.

Specialieji kirtimai nėra ūkiniai kirtimai dėl medienos – tai genetinės apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodikoje ir VMT pažymose.

– Ar tiesa, kad kirtimas, kaip teko išgirsti iš gyventojų, bus vykdomas moksliniais tikslais? Jei taip, tai kokiais? O gal medžiai yra ligų ar kenkėjų pažeisti, dėl ko reikia iškirsti tam tikrą plotą?

– Šie kirtimai vykdomi ne moksliniais tikslais. Medžiai ligų ar kenkėjų pažeisti nėra. Kirtimų vieta parinkta atsižvelgiant į medyno būklę – kirtimai planuojami išretėjusiose vietose, išsaugant stabilias medyno vietas.

– Ar tas miško plotas bus atsodintas ir kokiais medžiais?

– Taip, iškirstas plotas bus atkurtas iš to paties medyno išaugintais sodmenimis (tai yra – pušimis).

Tikslas – suformuoti skirtingo amžiaus klasių mišką

Dar iki sulaukiant atsakymų iš Valstybinių miškų urėdijos, vasario 18 dieną, miškininkai pakvietė vietos gyventojus, visus, kam aktuali ši tema, pokalbiui susitikti pačiame Pabalių miške – būtent ten, kur numatytas kirtimas.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Mažeikių regioninio padalinio, kuriam priklauso ir Žagarės girininkija, vadovas Nerijus Lemežis dar sykį patvirtino jau aukščiau atsakymuose į redakcijos raštu siųstus klausimus pateiktą Valstybinių miškų urėdijos informaciją, ją papildydamas kai kuriais paaiškinimais.

Pasak N. Lemežio, bus kertamas 1,30 ha plotas iš esamo 12 hektarų genetinio medyno. Šio pušyno amžius siekia apie 130 metų, o norint jį išsaugoti ateities kartoms, būtina medyną atnaujinti, suformuoti skirtingo amžiaus klasių mišką. Dabar 1,3 ha sklype iškirtus pušis bus pasodinti nauji tos pačios veislės pušų sodinukai, atnaujinant, atjauninant genetinį medyną. Priskaičiuojant jau 2018 metais iškirstus ir atsodintus 2 hektarus, bus suformuotas pakankamas naujas jauno medyno plotas.

Kitas kirtimas galbūt tik po 50 metų

Kodėl reikia medžius kirsti? Galbūt galima kankorėžius ir jų sėklas surinkti kitu būdu?

„Galima surinkti ir kitu būdu. Tačiau pušys yra ypatingai saulę mėgstantys, šviesiamėgiai augalai. Nauji sodinukai po kitomis senomis pušimis neauga, sunyksta, todėl reikia paruošti joms atvirą vietą. Eglės yra kitokios, nauji medeliai auga ir greta senųjų, – aiškino VMU Mažeikių padalinio vadovas N. Lemežis. – Siekis nėra kirsti medžius, siekis yra formuoti stabilų medyną.“

VMU Mažeikių padalinio vadovas sakė, kad prieš 130 metų pušų medyno suformavus naują „grubiai tariant“ dešimties metų sklypą, kitas kirtimas būtų gal tik po 50 metų.

Genetinis medynas yra ne paprasta ūkinė teritorija, o ypatingas miškas, kuriame saugomi genetiškai vertingiausi medžiai ir jų sėklos. Tai tarsi gyvas genų bankas, padedantis išlaikyti stipriausias, sveikiausias medžių rūšis ateities kartoms. Jeigu tokio miško, šiuo atveju – Pabalių pušyno, visiškai neliečiame, pasiekus tam tikrą amžių, pušų augimas sulėtėja, jos tampa mažiau atsparios aplinkos veiksniams, ima nykti, mažėja gyvybingų medžių ir genetinis medynas praranda savo funkciją.