Naujausios
2025 metų kovo pabaigoje Vilijus Žagrakalys fotoekspoziciją „L+L“ pristatė Latvijos žiūrovams leidykloje – galerijoje AMINORI (Rygoje). Parodos kuratorė Elga Grinvalde dviejų atidarymų ( vienas – lietuvių bendruomenei Latvijoje, antras – miestiečiams ir fotomeno žinovams bei foto kūrėjams) metu teigė, jog susidomėjimas ekonominiais, kultūriniais, socialiniais procesais, vykusiais tiek Latvijoje, tiek visoje Europoje prieš pusantro šimto metų išgyvena atgimimą.
Istorinių faktų analizė populiari latvių įvairiuose amžiaus sluoksniuose. Analize užsiima jauni Latvijos gyventojai, profesionalūs menininkai ir entuziastingi mėgėjai, įvairių sričių kūrėjai. Ypač populiarus modernizmo laikotarpis ir tuo laikotarpiu „viręs“ gyvenimas Rygoje.
Būtent Rygoje susidomėjimas fotografija buvo didžiulis. Steigėsi fotoateljė ir gausėjo fotografuojančių gretos. Šiandien visuomenė prisimena ir atkartoja užmirštą istorijos laikotarpį. Todėl atidaroma alternatyvios fotografijos atstovo iš Lietuvos Vilijaus Žagrakalio fotoparoda „L+L” tapo intriga rygiečiams.
Meno savaitėje, kuri Rygoje buvo organizuota birželio pradžioje, Vilijaus Žagrakalio paroda „L+L” vienintelė atstovavo Lietuvai. Po šio renginio Lietuvos ambasada Latvijoje pakvietė Vilijų išeksponuoti fotolakštus Lietuvos atstovybėje ir reprezentuoti savo šalį ir jos kaimynę ambasados erdvėse. Ekspozicijos autorius Vilijus Žagrakalys buvo pagerbtas, pakviečiant jį pristatyti fotoekspoziciją „L+L“ Lietuvos ambasadoje prieš tautinės giesmės giedojimą Mindaugo karūnavimo dieną.
XIX a., naudojant skirtingas chemines medžiagas, buvo atrastos įvairios fototechnologijos, tobulėjo vaizdo perkėlimo ant plokštumos metodai. Dėl tauriųjų metalų naudojimo karo pramonėje Pirmojo pasaulinio karo metu Europoje dalis fotospausdinimo būdų išnyko. Nepriklausomybę atgavusioje jaunoje Lietuvos Respublikoje dalis prabanga pulsuojančių fotobūdų net nebuvo pradėti naudoti, tačiau praktinis fotometodų pažinimas plėtėsi. Lietuvos miestuose ir net mažuose miesteliuose tarpukariu sparčiai steigėsi fotoateljė, gausėjo besidominčiųjų fotografija gretos. Jei finansinės galimybės leido, fotografiją kaip buities, švenčių ir įvykių fiksavimo būdą naudojo inteligentai, pažangūs ūkininkai, smalsūs jaunuoliai.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu įvairiomis technologijomis turtingas fotografijos pradžiamokslis buvo pamirštas. Tačiau XX amžiaus viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose išplito domėjimasis senąja fotografija. JAV kūrėsi alternatyvios fotografijos asociacijos, jų nariai bandė prikelti primirštą tauriųjų metalų naudojimą nuotraukų atspaudams ant medvilninio popieriaus.
JAV alternatyviosios fotografijos judėjimas plito lyg epidemija. Kiek vėliau foto alternatyva išpopuliarėjo ir Europoje. Kaip Renesanso epochoje dailininkai jungėsi į dirbtuves, gildijas, studijas, taip ir fotoatgimimo laikotarpiu buvo bandyta burtis į bendraminčių sekcijas.
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje atsirado alternatyvios fotografijos grupės, „plėšriųjų“ sekcija, lėtosios fotografijos neformali grupė ir kt.
Vilijus Žagrakalys senąja fotografija susidomėjo prieš du dešimtmečius. Jis išbandė įvairius senuosius spausdinimo būdus. Tačiau kūrėją patraukė prabangus, per du šimtus metų nepakitęs platinotipijos metodas. Lietuvoje ši fototechnologija nebuvo naudota nei carinės okupacijos laikotarpiu, nei tarpukario Lietuvoje. Tad surinkta informacija apie tauriųjų metalų taikymą fotografijoje paskatino Vilijų susipažinti su „seniai užmiršta“ fototechnologija pasaulyje.
Ilgas, atkaklus ir nuoseklus Vilijaus Žagrakalio paieškų ir eksperimentavimų laikotarpis davė rezultatą – daugiaplanės perspektyvos, nuotaiką perteikiančios panoramos, mikrofragmentai architektūroje, realizmu pulsuojančios detalės pateikia ypatingą raišką.
Kiekvienas darbas demonstruoja ne tik fiksuotą vaizdą, bet ir teptuko potėpį, kuris rodo cheminės medžiagos užtepimą ir jos skleidimąsi plokštumoje. Nelygus nuotraukos kraštas palieka meistro prisilietimo bei įsiamžinimo momentą.
Vilijaus Žagrakalio darbai – tai užfiksuotas įvairių laikotarpių, skirtingos vertės kultūros paveldas Lietuvoje ir Latvijoje. Didžiąja dalimi tai – architektūra, objektų aplinka bei išskirtiniai fragmentai.
Autorius pateikia istorine atmintimi pulsuojančius objektus įvairiuose formatuose – stačiakampyje, kvadrato formos, horizontalėje bei vertikalėje. Stengiasi fiksuoti gamtos sezoninį kitimą ir stebimą apšvietimą bet kuriuo paros metu.
„Šiaulių krašto“ redakcijos erdvėse Vilijus Žagrakalys pristato Lietuvos ir Latvijos vaizdus. Tai – kelionė po įžymias ir istorinę praeitį menančias vietas. Tai apleistų griuvėsių ir (ar) išpuoselėtų architektūros ansamblių bei jų fragmentų stebėjimas. Turtingų detalėmis interjerų fragmentai leidžia žiūrovui suprasti platinotipijos galimybes perteikti ypatingą raišką fotolakštuose tiek atviroje erdvėje, tiek uždarose patalpose.
Praėjusių metų pabaigoje išeksponuota Napoleono Ordos akvarelių paroda Valdovų rūmuose leido pakeliauti per Abiejų Tautų Respublikos dvarus bei bažnyčias ir pajusti valstybės didybę, turtingumą, nors jau carinės Rusijos okupuotoje, niokojamoje valstybėje. Mūsų atkurtos Lietuvos Respublikos teritorija sumažėjo. Tačiau išlikusių, atkuriamų dvarų, bažnyčių, kitokių ekonominių objektų sumažėjusioje šalies teritorijoje yra per šešis šimtus. Vilijaus Žagrakalio tikslas yra įamžinti kiek galima daugiau Lietuvoje išlikusių kultūros paveldo objektų platinotipijos atspauduose.
–
Kūrėjas kviečia pasivaikščioti po „Šiaulių krašto“ erdvėse pristatomą ekspoziciją „L+L“, stebint lankytas ar dar nežinomas vietas, analizuojant fotografijos technologijomis užfiksuotą paslaptingumu spinduliuojančią istoriją. Sėkmės!
