Naujausios
Kada vėluojančia kalba laikoma normos ribose?
Pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikų kalbos raida labai skiriasi, todėl vėluojanti kalba neretai tėra laikinas raidos etapas. Tėvai dažnai svarsto, ar jau reikalinga kalbos terapija, ar dar galima palaukti. Jei vaikas supranta kalbą, reaguoja į paprastus prašymus ir rodo norą bendrauti, net jei jo žodynas dar ribotas, toks vėlavimas dažniausiai laikomas normos ribose. Tokiu atveju kalbos raida paprastai juda lėtai, bet nuosekliai.
Kokie požymiai rodo galimą kalbos sutrikimą?
Kalbos sutrikimas nėra „tiesiog vėlavimas“. Jis pasižymi gilesniais sunkumais, kurie nepraeina savaime. Dažniausi požymiai – kalbos nesupratimas, ribotas žodynas po trečiųjų metų, garsų painiojimas, sunkumai jungiant žodžius į sakinį, neaiški kalba, menkas dėmesys kalbiniams signalams. Vaikas gali nesistengti mėgdžioti garsų, vartoti labai mažai žodžių, nepradėti plėsti sakinių struktūrų net sulaukęs ketverių metų. Šie ženklai rodo, kad reikalinga išsamesnė logopedo konsultacija.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Jeigu tėvai pastebi, kad kalbos raida stovi vietoje, regresuoja arba vaikas net bendrauti vengia, delsti nereikėtų. Even iš pažiūros nedidelis sutrikimas laikui bėgant gali paveikti socialinį pasitikėjimą, mokymosi gebėjimus ir emocinę savijautą. Į specialistą rekomenduojama kreiptis, jei dvejų metų vaikas nesako žodžių, trejų – nevartoja dviejų žodžių junginių, o ketverių – sunkiai suprantamas pašaliniams. Ankstyvas įsikišimas visada užtikrina geresnius rezultatus.
Vaiko kalba – tai ne tik žodžiai, bet ir jo ryšys su aplinka, pasaulio pažinimas ir savivertė. Kai suaugusieji įsiklauso į vaiko kalbos raidą laiku, jie padeda formuoti ne tik kalbinius įgūdžius, bet ir emocinius pagrindus visam gyvenimui. Kartais svarbiausia ne laukti, ar vaikas „išaugs“, o nuspręsti, kad jam verta padėti jau dabar.
Užs. Nr 584878