Naujausios
Galima įsigyti ir mokytis
Ukrainos tautodailininkų ir amatininkų mugė įsikūrė P. Višinskio gatvėje, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos pastato fojė.
Mugę atidarė ukrainiečių pasirodymas: merginos šokdamas demonstravo įvairiaspalves vyšyvankas, jose tarsi užšifruotas tautos genomas. Čerkasų Ševčenkos muzikinio teatro aktorė Olena Lastivka pasveikino ukrainietiškomis dainomis.
Rankdarbių kūrėjus į mugę subūrė VšĮ ukrainiečių integracijos centras „Malva“.
„Klausinėjome mergaičių, kuo užsiiminėja, ką moka, ir supratome, kad reikia ir kitiems talentus parodyti, kad ir lietuviai pamatytų, kokį grožį jos daro, kad susipažintų su ukrainiečių tradicijomis ir išmoktų kažko naujo“, – sako viena iš „Malvos“ steigėjų, vadovo pavaduotoja Regyna Stulginskienė.
Mugėje galima ne tik įsigyti rankdarbių, suvenyrų, bet ir pasimokyti siuvinėti vyšyvankas, daryti lankelius, sapnų gaudykles ar šviestuvus-gėles.
Su atvykusiais dažnai bendraujanti R. Stulginskienė sako, kad daug ukrainiečių jau dirba ir ruošiasi Lietuvoje likti ilgam: „Jiems čia jauku, kalbos barjero nėra, suteikiame visą pagalbą.“
„Malva“ stengiasi padėti, kad integracija būtų kuo sklandesnė ir lengvesnė, supažindina su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis – savaitgaliais organizuoja ekskursijas.
Liepos 4 dieną Šiauliuose bus atidarytas dienos centras, jame dirbančios mamos galės palikti vaikus nuo 8 iki 17 valandos.
R. Stulginskienė sako, kad ukrainiečiai ir toliau atvyksta į Šiaulius, dabar dažnai – per Rusiją, tie, kurie buvo išvežti iš Mariupolio.
„Malva“ kuria filmą apie skaudžias atvykusių moterų istorijas, nufilmavo du siužetus.
„Kai jos pasakoja, eina šiurpas ir norisi verkti, – sako R. Stulginskienė. – Bet moterys jau pradeda kalbėti. Iš pradžių buvo labai užsidariusios. Pas mus dirba psichologės ukrainietės – moterys labiau pasitiki saviškiais.“
Kiekvienas kraštas – savitas
Oksana Stasiuk parduoda rankomis ir mašina siuvinėtas vyšyvankas bei išsamiai papasakoja apie kone visame pasaulyje išgarsintą ukrainiečių rūbą.
Pagal tradiciją, sako O. Stasiuk, mama vyšyvanką siuvinėdavo savo kūdikiui – puošdavo per krikštynas. Jaunamartė siuvinėdavo dovaną savo išrinktajam.
Siuvinėjimo raštuose užkoduota daugybė simbolių. Čia slypi ir žemės, saulės ženklai, jaunikiams merginos siuvinėdavo medžius, paukščius. Su tokiu rūbu tuokdavosi. Vyšyvanka būdavo perduodama iš kartos į kartą.
Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai ir jų draugai visame pasaulyje puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais ir mini Vyšyvankos dieną. Siuvinėtais rūbais ukrainiečiai puošiasi ir per kitas šventes – Kalėdas, Velykas, Nepriklausomybės dieną.
Pagal Vyšyvankos spalvas galima pasakyti, kokio regiono tai marškiniai. „Pavyzdžiui, Vakaruose, kur Černivciai, Bukovina, siuvinėja biseriu, siuviniai labai spalvingi. Ternopilio regiono vyšyvanka siuvinėta juoda spalva. Pagal legendą, kai totoriai užpuolė ir išžudė visus vyrus, likusios moterys pasakė, kad visą gyvenimą nešios gedulą – šis simbolis likęs iki šių dienų“, – sako O. Stasiuk. Oksana – iš Volynės, čia dominuoja raudona vyšyvankos spalva.
Moteris rodo ir ukrainietiškus papuošalus – itin puošnius gerdanus, suvertus rankomis iš smulkučių karoliukų. Jais puošiamasi kartu su vyšyvanka.
Ant stalo išdėlioti ir O. Stasiuk dukters Olenos kruopščiai sukurti papuošalai – apyrankės, karoliai. Visas uždirbtas lėšas mergaitė perveda Ukrainos kariuomenei.
Į Lietuvą O. Stasiuk su dviem dukromis atvyko kovo 5 dieną, įsikūrė Naujojoje Akmenėje.
„Čia gerai, bet vis tiek ne namai“, – sako Oksana.
Vyšyvankas turi visa šeima
Marijana Stasyšin vyšyvanką melsvais siūlais siuvinėjo pati. „Šitas raštas labai senas, jam šimtas metų“, – rodo kruopštų darbą.
Moteris ne tik išsiuvinėjo tradicinius simbolius, bet dar ir peltakiavo.
Kiek laiko užtrunka išsiuvinėti vyšyvanką? Ir Oksana, ir Marijana šypsosi: viskas priklauso nuo nuotaikos, galima net visą naktį įsijautus prasėdėti prie siuvinio.
Marijana suskaičiuoja – ko gero, turi net 15 vyšyvankų. Papuošta visa šeima: ir vaikai, ir vyras: „Visuomet apsivelkame didžiuodamiesi, mes – ukrainiečiai, tai mūsų siela!“
M. Stasyšin kuria įvairiausius rankdarbius, dekoracijas. Čia – ir velykinės puošmenos – siūti zuikučiai, jie į pintinę dedami kartu su įvairiausiomis gėrybėmis.
M. Stasyšin į Šiaulius kovo 7 dieną atvyko iš Lvovo. Jos vyras, veterinaras, į Lietuvoje jau dirbo iki karo. Karui prasidėjus, pasikvietė šeimą pas save.
Apsigyvenusi Šiauliuose, moteris sutuoktiniui iškart pasakė, kad namuose nesėdės ir įsidarbino viename iš prekybos centrų. Džiaugiasi, kad labai pasisekė: balandžio 11 dieną padirbėjo mokine, o jau kitą dieną buvo patikėta dirbti kasoje.
Ukrainietei malonu, kad lietuviai nustemba, jog ji jau kažkiek kalba lietuviškai ir supranta, ko žmonės prašo. O jei kalba rusiškai, pirkėjai iš akcento suvokia, kad ji – ukrainietė. Moteris dažnai sulaukia palaikymo žodžių: „Mes kartu su jumis, mes už Ukrainą!“ „Kai kažkas su tavimi pakalba apie Ukrainą, jau, atrodo, ir lengviau ant širdies.“
Nors Šiauliuose moteris jaučiasi kaip namuose, bet vis tiek trūksta savų namų, likusių Ukrainoje.
Pritaikė dizainerės talentą
Liubov Jarmošenko rankdarbius pamėgo vaikystėje: darydavo lėles, siūdavo iš mamos suknelių ir už tai kartais gaudavo barti.
Paskui rankdarbius buvo atidėjusi į šoną, o vėl prisiminė, kai laukėsi kūdikio. Pradėjo nuo nedidelių darbų, o paskui susidomėjo tutu suknelėmis. Ukrainoje labai populiaru švęsti vienerių metų vaiko gimtadienį, o pūstos suknytės labai tinka iškilmingai progai.
Lankelis su gėlėmis – nacionalinė ukrainiečių puošmena. Į vainikėlį sudedami Ukrainoje augančių gėlių žiedai: aguonos, ramunės, putinai, rugiagėlės...
Liubov į Šiaulius su devynerių metų sūnumi prieš tris mėnesius atvyko iš Kryvyj Riho. Jei ne sūnus, būtų likusi Ukrainoje.
„Situacija kaista, raketos lekia vis arčiau, žinoma, baisu, ten liko brolis ir mama. Brolį pakvietė tarnauti, mama nenorėjo išvykti – vyresnio amžiaus žmonėms sunku kažką keisti, sunku įkalbėti. Duok Dieve, kad Dievas globotų mūsų šalį, kad viskas greičiau baigtųsi, kad grįžtume namo. Atvykome, parodėme, kokie mes, ukrainiečiai, kaip galime gyventi, kokie mūsų talentai. Mes gyvi ir norime toliau gyventi.“
Šiaulius ukrainietė įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Džiaugiasi, kad supa geri žmonės, dievina dizainerio ir fotografo padėjėjos darbą Šiaulių kultūros centre.
Ukrainoje L. Jarmošenko dirbo dizainere, tad savo gebėjimus pritaikė ir Šiauliuose. Moteris rodo ukrainiečių integracijos centro „Malva“ ženklą, tai – jos kūrinys.
Ukrainos tautodailininkų ir amatininkų mugė Šiauliuose vyks iki liepos 1 dienos.
