Naujausios
„Snoro“ aukos ketino gėdinti Anglijos teismą
Užvakar netikėtai paaiškėjo, kad neįvyks keletą savaičių rengta nuo „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ griūties nukentėjusių Lietuvos ir Latvijos piliečių kelionė į Londoną sausio 20 d., kai Londono Vestminsterio magistrato teismas skelbs sprendimą dėl eksbankininkų Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko išdavimo Lietuvai. Žmonės ketino prie teismo surengti piketą, reikalaujantį nevilkinti šios svarbios bylos.
 |
| Sunku suprasti, kam lėkti į Londoną protestuoti, jei ten nebėra jokio nuotėkio iš "Snoro" sąskaitų. Gal protestai Vilniuje prie "Snoro" labiau padėtų išgelbėti indėlininkų ir kitų nukentėjusiųjų lėšas? Stasio Žumbio nuotr. |
Vienijosi su latviais
Vienas iš piketo organizatorių, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovas Alvydas Aleksa „Respublikai“ sakė, kad vykti į Londoną buvo pasirengę 8 protestuotojai. Skristi planuota iš Rygos kartu su analogiškos Latvijoje sukurtos nuo „Latvijas Krajbanka“ nukentėjusių piliečių organizacijos atstovais. Buvo ruošiami plakatai anglų kalba, kuriuose Vestminsterio magistrato teismas raginamas greičiau perduoti V.Antonovą ir R.Baranauską Lietuvos teisėsaugos globon.
„Teismas vis atidėlioja sprendimą, o juk jis garantuotai dar bus skundžiamas aukštesniam ir aukščiausiajam teismui, ir šita byla tęsis kaip pasaka be galo. Todėl mūsų asociacija ir nutarė nors truputį pakutenti jiems padus iš apačios“, – sakė A.Aleksa, apgailestaudamas, kad broliams latviams nepavyko susiorganizuoti.
Praėjusią savaitę Latvijoje buvo paskelbti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad 64 proc. gyventojų norėtų, jog V.Antonovas, vienas buvusio banko „Snoras“ ir netrukus po jo žlugusio „Latvijas Krajbanka“ savininkų, būtų išduotas Lietuvos teisėsaugai ir teisiamas mūsų šalyje.
Protestuotojai vylėsi, kad jų akciją pastebės ne tik Londono, bet ir visos Europos spauda, parodys televizijos kanalai.
„Manau, Anglijos teismui, kuris gerbiamas visame pasaulyje, nelabai patiktų tokia reklama, kad jis užsiima bylų vilkinimu“, – sakė A.Aleksa.
„Zolfo Cooper“ negėdins
Gal per „Snoro“ bankrotą pinigus praradę žmonės ketino piketuoti ir prie milijonus litų išleidžiančio bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) kontoros „Zolfo Cooper“?
Pasak A.Aleksos, asociacija to neplanavo. Tačiau, jo manymu, N.Kuperis nedrįstų taip išlaidauti, jei atsakingai dirbtų lietuviškas „Snoro“ banko kreditorių komitetas. Mat šis esą visiškai nepaiso kreditorių interesų atgauti prarastus pinigus.
„Ką jau ką, o tuos N.Kuperio konsultantus kreditorių komitetas turėtų išnarstyti po kauliuką, ką jie tokio padarė už dešimtis milijonų litų, – įsitikinęs A.Aleksa. – Komitete reikalingi veiklūs žmonės ir sąžiningi. O jeigu jie leidžia bankroto administratoriui daryti, ką nori, tai ką mums galvoti? Gal ir jie procentus nuo tų milijonų gauna?“
Anksčiau buvo pigiau
Prieš keliolika metų per didžiąją šalies komercinių bankų griūtį jam ir pačiam teko vadovauti bankrutavusio banko UAB „Fidus“ kreditorių komitetui.
„Tada mes taip spirginome bankroto administratorių, kad nepalyginsi su „Snoru“. Komiteto posėdžiai vykdavo kas mėnesį, reikalavome pagrįsti kiekvieną išleistą litą. Jokių konsultantų samdyti tada nė mados nebuvo – bankroto administratorius dirbo su savo žmonėmis, ir jų algas kreditorių komitetas griežtai prižiūrėjo“, – prisiminė A.Aleksa.
Jo teigimu, 20 proc. prarastų pinigų tuomet žmonėms buvo sugrąžinti mažiausiomis sąnaudomis.
Maratonas įsisuka
V.Antonovo ir R.Baranausko išdavimo Lietuvos teisėsaugai klausimas Londono Vestminsterio magistrato teisme nagrinėjamas jau beveik dvejus metus. Lietuvos prokurorai reiškia jiems įtarimus pasisavinus iš „Snoro“ apie 1,7 mlrd. litų.
Eksbankininkai neigia kaltinimus finansinėmis machinacijomis ir įrodinėja esantys politinio susidorojimo aukos.
Praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje priteisė R.Baranauskui grąžinti „Snorui“ 1,35 mln. eurų (apie 4,66 mln.litų), kuriuos jis spėjo pervesti į savo sąskaitą užsienyje prieš pat sustabdant „Snoro“ veiklą.
Latvija iš V.Antonovo siekia prisiteisti 150 mln. latų (maždaug 740 mln. litų).
Reikalauja grąžinti paskolą
Šią savaitę V.Antonovui iškelta civilinė byla buvo atversta ir Lietuvoje, Vilniaus apygardos teisme. Bankrutuojantis „Snoro“ bankas iš buvusio savininko ir jo žmonos Olgos Jampolskajos siekia prisiteisti daugiau kaip 3,4 mln. eurų (beveik 12 mln. litų). Šią sumą sudaro negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai.
Tačiau pasirengimas bylos svarstymui iš esmės buvo atidėtas beveik dviem mėnesiams, mat V.Antonovo advokatė Aušra Ižičkienė pareiškė, kad jos klientas teigia, jog jo žmona negalėjo vieno dokumento kopijoje nurodyta data pasirašyti paties dokumento.
„Snoro“ atstovų buvo paprašyta pateikti šio dokumento originalą. Ar galima pradėti banko ieškinį nagrinėti iš esmės, bus sprendžiama tik įvertinus O.Jampolskajos parašo tikrumą.
Iš „Snoro“ – riestainio skylė
Vakar Finansų ministerija, remdamasi audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, pasiūlė Vyriausybei patvirtinti visuomenės poreikiams paimtų banko „Snoras“ visų rūšių akcijų kainą – 0,00 lito už vieną akciją.
Tai reiškia, kad valstybė, mokesčių mokėtojai, kurių naudai esą buvo nacionalizuotas „Snoras“, neteko maždaug 4 mlrd. litų, kuriais teko uždengti banke atrastą skylę, o mainais negavo nieko.
Be to, už tai, kad iš „Deloitte Lietuva“ sužinojome nieko nepešę iš valstybės naudai perimtų banko akcijų, Finansų ministerija šiai audito bendrovei atseikėjo dar 1,3 mln. litų.
- Kodėl žlugo planai vykti piketuoti prie Londono Vestminsterio teismo? – klausė „Respublika“ „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano ARLAUSKO.
- Iš pradžių ir mes, ir latviai buvome nusiteikę entuziastingai, bet kol kas atidėjome tuos planus. Dar žiūrėsim, bet, neslėpsiu, problema susijusi su pinigais...
- O mūsų piketuotojai už kokius pinigus ketino skristi?
- Iš bendrų mūsų asociacijos narių surinktų pinigų.
- Kodėl nesumąstėte tuo pačiu ir prie N.Kuperio rezidencijos pareikalauti, kad jis nevilkintų „Snoro“ bankroto?
- Mūsų akcija Londone nukreipta ne prieš „Snorą“, o prieš Vestminsterio teismo sprendimo vilkinimą. Suprantu, jeigu tai vyktų Rusijoje ar JAV, bet čia gi ta pati ES, tai iš kur toks nepasitikėjimas? Jeigu koks eilinis emigrantas būtų ten sulaikytas ir prašoma grąžinti, tai nebūtų jokio vilkinimo, o šiuo atveju galima vertinti ir taip, kad turtingi žmonės sugeba investuoti pinigus į savo neliečiamybę.
- Bet ir prie N.Kuperio kontoros Vilniuje plakatai nepakenktų...
- Mūsų manymu, Londone bus tiesioginis spaudimas teismui ir bus geresnis rezultatas negu čia.
- Ar tiesa, kad nepatenkintiems indėlių sertifikatų ir obligacijų savininkams pažadėta išmokėti draudimus, 200-250 mln. litų, kad jie nusiramintų ir nekeltų triukšmo bei protestų?
- Ne, ne, čia kažkas paleido gandą, o realiai tokio klausimo nebuvo ir neįmanoma, kad kažkas tokias sumas rezervuotų.
- Apie tai girdėjęs dar prieš keletą mėnesių pripažino jūsų asociacijos vykdomasis direktorius Aras Petrauskas.
- Na, tai girdėjo... Bet tokio susitarimo nebuvo ir nebus, niekas to nedarys.
- Tačiau jeigu teismas, galutinė instancija, pripažintų, kad reikia kompensuoti, Indėlių draudimo fondui tektų pasipurtyti?
- Čia labai ilgas procesas. Nemanau, kad visi nukentėję įrodys, jog jie finansiškai neišprusę ir buvo apgauti. Negalėčiau prognozuoti, kiek žmonių sulauks sąžiningų teismų sprendimų. Manau, kad jeigu teigiami sprendimai vis dėlto taps masiniu reiškiniu, teismai gali sulaukti spaudimo iš valdžios, kad baigtų tokius išdykavimus. Juk tos išlaidos turi reikšmės biudžeto deficitui, euro įvedimui ir t.t.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
