Naujausios
Latviai vėl pralenkė
Per metus iki euro įvedimo Latvijoje pastebimai ūgtelėjo duonos, pieno ir kitų būtiniausių maisto produktų kainos. Latviai įspėja – tas pats gresia ir Lietuvai, eurą ketinančiai įsivesti jau ateinančių metų pradžioje.
Kodėl euras išties toks baisus broliukams latviams, „Respublika“ šįkart domėjosi atokiau nuo Latvijos sostinės Rygos esančiuose miesteliuose ir miestuose, tarp jų – ir Jelgavoje, kur sutikti žmonės atvirai keikė eurą ir Latvijos politikus, aklai vykdančius Briuselio užgaidas. Ir tik retas praeivis prisipažino dar ir šiandien sugebantis į ateitį žvelgti optimistiškai.
 |
| Pavydi Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui Lietuvos vadovai, kad nespėjo pirmiau už kaimynus atsisakyti nacionalinės valiutos. Eltos nuotr. |
Kainos išaugo kelis kartus
„Tegul būna prakeikti ir tie eurai, ir juos įvedę politikai, – „Respublikai“ rėžė Jelgavoje ketvirtadienio rytą sutikta ponia Larisa. – Savos valiutos atsisakymas ir prisijungimas prie euro zonos yra eilinis vargingiau gyvenančių žmonių apmulkinimas. Anksčiau mes dirbdavome po dvi pamainas, kad galėtume išgyventi, o kas dabar vyksta? Pensininkai priversti ne tik sukti galvą, kaip išgyventi patiems, bet ir kaip išlaikyti darbo nerandančius vaikus. Dabar dar eurą įvedė! Kainos jau ir taip per pastaruosius metus šoktelėjo ir nėra prošvaisčių, kad jos nustotų augusios. Greitai didžioji dalis Latvijos gyventojų bus paversti „bomžais“. Tas pats gresia ir man, po keturių dešimtmečių darbo neseniai išėjusiai į pensiją. Iki šiol pensijos gaudavau 170 latų, tačiau ir tuomet neišgalėdavau sumokėti mokesčių už komunalines paslaugas. Turėdavau ir turiu kasdien skaičiuoti – galiu sau leisti nusipirkti pieno ar ne. Kepalas mano mėgstamiausios duonos per metus palaipsniui pabrango beveik vienu JAV doleriu. Baisu ir pagalvoti, kas bus toliau“.
Kai kurių pieno produktų kainos, pasak ponios Larisos, išaugo kone 2-3 kartus. Anksčiau pakelis varškės kainavo 2 latus, o metų pabaigoje jo kaina jau viršijo 3,80 lato. Tiek kainuojančios varškės ponia Larisa prisipažino nebeįperkanti. Pabrango makaronai, kruopos, miltai, dešra. Ponia Larisa teigė mananti, jog kainos buvo keliamos palaipsniui dėl to, kad žmonių neištiktų šokas ir šalyje neprasidėtų neramumai. O Latvijoje šiandien kandžiojasi jau ne tik maisto kainos. „Respublikos“ pašnekovei trūksta lėšų ir vaistams, o apie gydymąsi ligoninėje sakė galinti tik pasvajoti.
Vergauti niekam nevalia
„Dabar, kai parduotuvėse dar galima atsiskaityti latais, pagyvenusiems žmonėms labai sunku susikoncentruoti, nes pardavėja grąžą jau atiduoda eurais, – sakė ponia Larisa. – Sunku susigaudyti, ar grąža suskaičiuota teisingai – stovėjau parduotuvėje gavusi euro centus ir bandžiau susivokti... Tai – stresas žmonėms. Valdžios atstovai perkasi sau po keletą tūkstančių kainuojančius paveikslus, jie poilsiauja užsieniuose, vežasi atostogauti ten giminaičius. Jie gyvena pensininkų ir kitų paprastų Latvijos žmonių sąskaita. Jaunimo Latvijoje nelikę – visi išvažiavę, nes nėra darbo. Bedarbis ir mano sūnus, nors jis – specialistas, aukščiausios kategorijos elektrikas. O darbo negauna“.
Ponia Larisa teigė anksčiau galėjusi save priskirti viduriniam sluoksniui. „O dabar aš – niekas, žmogus be vardo ir be pavardės, – guodėsi moteris. – Pensijos man užteks dviem savaitėms, o paskui kišenėse vėl švilpaus vėjai, teks, kaip ir kiekvieną mėnesį, vėl lįsti į skolas. O perku tik tai, kas būtiniausia ir kam taikomos akcijos. Tačiau ir visos prekių kainų akcijos tėra akių dūmimas“.
Ponia Larisa teigė per radiją girdėjusi, kad net 60 proc. Latvijos gyventojų yra prieš eurą. Tačiau žmonių nuomonė valdžiai neįdomi. O ką daryti lietuviams, kurių irgi laukia euro perspektyva? „Jūs turite daryti viską, kad išsaugotumėte savo nacionalinę valiutą, – teigė ponia Larisa. – Lietuva turi likti Lietuva, o ne vykdyti amerikiečių ar Briuselio nurodymus. Tokia turėjo likti ir Latvija: su savo pinigais, Vyriausybe, gamyklomis. Deja... Mes jau greitai grindis plausime čia atvykstantiems ir namus supirkinėjantiems kinams. „Respublikos“ skaitytojams norėčiau palinkėti, kad jie kovotų už savo šalį, teisybę ir nacionalinę valiutą. Negalima niekam vergauti“.
Tauta savęs apginti nepajėgė
Jelgavoje „Respublikos“ užkalbintas ponas Ivaras dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Vyras teigė, kad asmeniškai jam euras bus patogesnė valiuta – nebereiks prarasti lėšų konvertuojant pinigus. Po Europą darbo reikalais važinėjantis ponas Ivaras teigė galėsiantis pigiau nei Latvijoje nusipirkti įvairių produktų Vokietijoje, Olandijoje ar kitoje užsienio valstybėje. Tačiau, pasak vairuotojo, latas vienareikšmiškai buvo arčiau širdies.
„Kita vertus, nors latas ir buvo vertingesnis už eurą, pragyvenimo lygis šalyje nuo to nepadidėjo, – sakė ponas Ivaras. – Net Lietuvoje prekių kainos yra mažesnės nei pas mus. O įvedus eurą pragyvenimo lygis Latvijoje, manau, dar labiau smuks. Ypač sunku bus pensinio amžiaus žmonėms – pensijos taip greitai neauga kaip produktų kainos. Ir Lietuvos laukia tas pats – prieš eurą pasisakančių gyventojų nuomonė valdžiai neįdomi. Paprasti žmonės valdžiai reikalingi tik per rinkimus. Mus dar neseniai ramino, kad kainos Latvijoje nedidės, bet dabar tokios kalbos pritilo. O kainos ir toliau kils, nes einame į Europą. Ką reikia daryti, kad situacija pasikeistų į gera? Manau, latviams reikia imti pavyzdį iš Ukrainos ar Graikijos žmonių, kurie nebijo ginti savo teisių. Bėda ta, kad mes esame pernelyg rami tauta, nesusivienijame, kai privalome protestuoti prieš neteisybes. Mes kenčiame, kenčiame, bet naudos iš to – jokios. Kodėl Danija, kuri taip pat yra nedidelė ES šalis, atsilaikė prieš Briuselio spaudimą ir išsaugojo savo valiutą, o mes to nepajėgėme padaryti?! Euras naudingas Latvijos Vyriausybei, bet ne liaudžiai. 1990-aisiais, kai reikėjo apginti laisvą Latviją, kiek žmonių už savo šalį stovėjo! O dabar, kai tautai reikia apginti save pačią, nėra kam“.
Eilinių nuomonė valdžiai nerūpi
Jelgavoje gyvenanti ponia Jelena „Respublikai“ teigė dar nespėjusi išleisti ar į eurus iškeisti latų. Moteris neabejoja, kad euro įvedimas tik pablogins situaciją Latvijoje. Pirmiausia – vien dėl kainų šuolio.
„Jau pabrango visi būtiniausi produktai, – teigė ponia Jelena. – Didžioji dalis Latvijos gyventojų nepritaria euro atėjimui, bet ką mes galime padaryti? Niekas mūsų nesiklauso. Mes – eiliniai, niekas mūsų nuomonės ir neklausia. Manau, kad euras yra naudingas valdžiai. Gal bendrąją ES valiutą Latvija įvedė bijodama sulaukti ES sankcijų, bet juk kai kurios kitos ES valstybės sugebėjo apginti savo valiutą. Tai, ar apsaugojama nacionalinė valiuta, priklauso nuo valdžioje esančių žmonių mentaliteto. Tarp valdžios ir eilinių gyventojų yra siena, kuri vis storėja. Ir pramušti šią sieną neįmanoma“.
O nejaugi valdžią renkantys eiliniai žmonės nieko negali padaryti? Ponios Jelenos manymu, latviai nėra tokia drąsi tauta, kuri ryžtųsi auklėti valdžią. Žmonės mano, kad pakeitus šią valdžią jos vietą užims kita. Nebūtinai geresnė už buvusiąją.
Pašnekovės motina ponia Svetlana euru sakė nesidžiaugianti. Anot ponios Svetlanos, gyventi taps sunkiau visiems, ypač pensininkams. „Pensijos gaudavau 200 latų, dabar turėčiau gauti apie 237 eurus, – sakė ponia Svetlana. – Bet kas iš tos pensijos, kai parduotuvėse kainos kyla kaip ant mielių?“
Prekybininkai viešumo nenori
Nedidelis Latvijos miestelis netoli Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos. Užsukame į čia veikiančią vieno prekybos tinklo parduotuvę. Parduotuvės vedėja prisistačiusi moteris paaiškina – fotografuoti parduotuvės viduje negalima. Minėti prekybos tinklo pavadinimą – taip pat. Kodėl prekybininkai bijo viešumo? Tokios prekybos tinklo vidaus taisyklės – sulaukiame paaiškinimo. Esą kitu atveju visus klausimus iš anksto reikia derinti su tinklo vadovybe.
Kainos čia ketvirtadienį buvo nurodytos eurais ir latais. Už sveriamų ispaniškų mandarinų kilogramą pirkėjai turėjo pakloti 1,12 euro arba 0,79 lato (3,87 lito). Lygiai tiek pat buvo įkainota ir 10 vienetų didelių rudų kiaušinių. Pusė kilogramo morkų kainavo 0,68 euro arba 0,48 lato (2,35 lito). Kilogramas cukraus – už 0,92 euro arba 0,65 lato (3,18 lito). Litras „Valmieros“ pieno, parduodamas pagal akciją, buvo įkainotas 0,98 euro arba 0,69 lato (3,38 lito). Už kepalą ruginės duonos, taip pat parduodamos pagal akciją, prašyta 0,78 euro arba 0,55 lato (2,69 lito).
Parduotuvės vedėja sako, kad pirmąją darbo dieną po Naujųjų, kai prasidėjo prekyba už eurus, didelių problemų neiškilo. Pirkėjui sumokėjus latais, pardavėjai nereikia skaičiuoti su kalkuliatoriumi, kiek grąžos eurais jam atiduoti, – viską apskaičiuoja kompiuteris. Pirkėjų, atsiskaitančių eurais ir latais, buvo panašiai tiek pat.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
