Naujausios
Ką atneš Naujieji, 2014–ieji metai?
Paskutinė metų diena. Llaiko smiltys byra tarp pirštų. Ko tikėtis iš ateinančiųjų metų? Savo mintimis dalijasi kultūros, verslo, švietimo, visuomenės saugumo ir sveikatos specialistai – su viltimi ir palinkėjimais.
Verslas – į kalną
Rytis DIJOKAS, UAB „Rol Statga“ vadovas:
– Manau, kad ateinantys metai turėtų būti investicijų metai ir Šiauliuose, ir Lietuvoje. Šios investicijos buvo planuotos keletą metų. Šiaulių įmonės sėkmingai įsisavina Europos Sąjungos lėšas. Kompanijos automatizuojasi, naudoja vis modernesnę įrangą, o tai reiškia, kad tiki savo plėtra.
Tai tiesiogiai galbūt ir nesisieja su didesniu darbo vietų skaičiumi, bet rodo, kad šioms įmonėms reikia specialistų, o ne eilinės darbo jėgos. Būtent specialistų atlyginimai ateinančiais ar dar kitais metais tikrai augs. Kai verslas, turėdamas daugiau užsakymų, daugiau uždirbs, atitinkamai daugiau pasidalins ir su darbuotojais. Naujosios investicijos ir darbo našumas – galimybė daugiau uždirbti. Manau, kad gamybos kompanijos ateinančiais metais tikrai lips į kalną.
Net ir mažesnės kompanijos, kurios orientuotos tik į vietinę rinką, turėtų turėti daugiau darbo. Juk, pavyzdžiui, Šiauliuose, tiek namų pristatyta, bet didelė jų dalis dar nebaigti įrengti. Tie žmonės, kurie statėsi namus, net jeigu dabar ir gyvena užsienyje, vis tiek norės juos baigti įrengti ir parvažiuoti gyventi.
Šiaulių įmonėms palinkėčiau drąsiau rengti projektus Europos Sąjungos finansavimui gauti. Žinau kelias Šiaulių įmones, kurios nepatingėjo parengti paraiškas Verslo paramos agentūrai ir labai nustebo gavusios lėšų įrangai įsigyti.
Gerovė ir ateitis kuriama protu
Juvitas GINIOTIS, Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius, Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas:
– Reikia, kad Vyriausybė į švietimą pagaliau pažiūrėtų, kaip į prioritetinę sritį, nes su tuo susijusi visa šalies gerovė ir ateitis.
Valstybė turi galvoti, kaip mažinti emigraciją ir didinti gimstamumą. Gerai, kai lietuvių vaikai mokės kuo daugiau kalbų studijuodami Danijoje, Anglijoje, Airijoje ar Norvegijoje. Bet reikia, kad jie gyventų Lietuvoje ir būtų Lietuvos kūrėjai.
Stabilumo pasigendame įvairiose srityse, ypač švietimo sistemoje. Didžioji dalis eksperimentų nepasiteisino. Lietuvoje toks didelis biurokratinis aparatas, kad valdininkams savo buvimą reikia pateisinti kažkokiais pseudo veiksmais. Norėtųsi palinkėti mums visiems, kad nei ateinančiais metais, nei tolimesnėje ateityje šito nebebūtų.
Labai daug tikiuosi iš 2014–ųjų metų.
Šiauliams labai linkiu, kad „Rail Baltica“ eitų pro Šiaulius. Kol Šiauliuose nebuvo geležinkelio, Raseiniai buvo svarbesnis miestas, nei Šiauliai.
Linkiu, kad universiteto bendruomenė būtų verta savo miesto ir savo Alma Mater, kad kuo mažiau darytų žalos savo veikla arba neveikla.
Labai linkiu Šiauliams gerų šeimininkų, kad miesto vadai ir vadovai būtų inteligentiški. Inteligentiškumą aš suvokiu, kaip protą.
Kad ligoninės netaptų viešbučiais
Romaldas STANKEVIČIUS, kardiologas, Respublikinės Šiaulių ligoninės I Kardiologijos skyriaus vedėjas
– Labai linkiu, kad bent kiek sumažėtų ligonių. Kur čia matyta, kad esame atsilikę nuo visos Europos Sąjungos, nes Lietuvoje, taip pat ir Šiauliuose, daugiausia mirštama nuo širdies ligų.
Pasirūpinkime savimi. Bent kartą per metus pasitikrinkime cholesterolio lygį. Judėkime. Mažinkime antsvorį. Žmonės persivalgo. Naudoja papildus, kurie absoliučiai žmogui nereikalingi, nes nėra įrodyta, kad koks nors papildas prailgintų gyvenimą ar sumažintų ligų. Sveikatą prarasti netruksime, o ją atgauti labai sunku.
Sveikatos sistemai linkiu teisingiau panaudoti skiriamus pinigus. 80 procentų sveikatos problemų turėtų išspręsti šeimos gydytojai. O šiauliečiai daugiausia tarp visų šalies miestų gyventojų guli ligoninėse. Supraskime, kad gulėjimas ligoninėje kainuoja daugiau, nei „Kempinski“ viešbutyje.
Tobulinti dvasią, o ne piniginę
Sigitas VAIČIULIONIS, choro dirigentas, pedagogas, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas, kamerinio ansamblio „Ars Vivo“ įkūrėjas ir vadovas:
– Reikia tik pasidžiaugti aiškiai atgijusiu žmonių domėjimusi koncertais, istorinėmis Lietuvos datomis. Žmonės pagaliau suprato, kad pinigų daugiau neturės niekas, išskyrus kelis milijonierius, todėl tobulina savo dvasią, ieško atgaivos kultūros renginiuose.
Pastaruoju metu didžiulės pajėgos mestos išspausti pinigų popso kultūrai. Vieniems patinka kaimo kapelos, kitiems – dūdos, tretiems – opera, popsas ar rokas. Gerai, kai yra įvairovė, bet svarbu, kad pinigai nepersvertų kultūros į vieną pusę.
Atvirai pasakius, nesitikiu, kad kultūrai bus skiriamas didesnis finansavimas nei iš miesto, nei iš šalies valdžios. Kultūros žmonių atlyginimai niekada nebuvo dideli ir nebus. Kultūrininkai prieš sportininkų „vėją“ nepapūs. Sportininkas laimi kažkur kokią trečią vietą – jam ir stipendija, ir garbė. Menininkas laimi tarptautiniame konkurse pirmąją vietą, jam – špyga.
Išgirstos pareigūnų problemos
Egidijus LAPINSKAS, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas:
– 2014–ieji bus pirmieji metai po nemažo laiko tarpo, kai vidaus reikalų sistemai patvirtintas didesnis biudžetas. Tai labai džiugina, nes turėsime daugiau lėšų vykdyti ir savo kasdienes funkcijas, ir pakelti algas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams.
Nusikalstamumas ir gyventojų saugumas – ne tik policijos problema. Tai socialinis, ekonominis reiškinys, kuris priklauso nuo daugelio institucijų darbo.
Tikėtis, kad ateinančiais metais ženkliai sumažės nusikalstamumas, dar anksti.
Linkiu, kad žmonės savo turto saugumui skirtų daugiau dėmesio.
Linkiu, kad vis daugiau žmonių suprastų, jog kelių eismo kultūra, Kelių eismo taisyklės sukurtos ne policijai, o visiems. Jų nesilaikymas atneša labai skaudžių, kartais nepataisomų pasekmių. 2013-aisiais žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo, tačiau sužeistųjų – nemažėja. Norisi, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog girtam už vairo – ne vieta.
Kalbino Rita ŽADEIKYTĖ
Redakcijos archyvo nuotr.
