Naujausios
Pavojingų atliekų utilizavimas yra saugus
Bendrovės „Toksika“ Šiaulių filiale antra savaitė vykdomi pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymai. Darbai vyksta sklandžiai, o į aplinką išmetamų teršalų kiekis mažesnis už leistiną ribą.
Heinrich Hafner, atliekų deginimo projekto įgyvendintojas iš Italijos, pasakoja apie naująjį įrenginį.
Justė BILIŪNAITĖ
Elektros energija – iš atliekų
Hafner įmonių grupę, įsikūrusią Bolcane mieste Italijoje, H. Hafner įkūrė 1979 metais. Bendrovė specializuojasi „Energija iš atliekų“ tipo įrenginių, skirtų tvarkyti pavojingas buitines, gamybos, medicinines, skystąsias atliekas, dumblą ir biomasę, projektavimo, statybos srityse. Iš pagal H. Hafner technologiją sutvarkytų atliekų gaminama elektros energija.
Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, pavojingų atliekų tvarkymo įrenginys pastatytas griežtai laikantis Europos Sąjungos standartų ir normų. Kaip Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt., čia iš atliekų bus gaminama elektros energija.
„Deginamos atliekos gamina garą, jis patenka į turbiną. Taip iš atliekų išgaunama elektros energija – apie 1000 kilovatų. Šia sistema sumažinamas į atmosferą išmetamas CO2 kiekis“, – pavojingų atliekų tvarkymo naudą pristato H. Hafner.
Vienoje (Austrija) deginimo įrenginys, anot verslininko, yra miesto centre ir jis miestui užtikrina šildymą bei elektros energiją. Centre tokie įrenginiai – ir dar keliose valstybėse.
„Dėl pažangios filtravimo ir dūmų valymo sistemos į atmosferą išmetamo CO2 kiekis itin mažas, – įrenginį, pastatytą UAB „Toksika“, pristato H. Hafner. – Taip Šiaulių regionas apsaugomas nuo 7920000 kilogramų CO2.“
Įrenginys, H. Hafner teigimu, be sustojimo gali veikti 7200 valandų. Paskui stabdomas planinei apžiūrai, išvalomas.
Deginimo procesas
Į „Toksiką“ atgabentos atliekos – kietos ir skystos – suverčiamos į deginimo įrenginio duobes. Sumaišius į vienalytę masę, jos mechanizuotai keliauja į rotacinę krosnį, kurioje temperatūra siekia 1100–1200 laipsnių, ir deginamos.
Sudegusių atliekų šlakai atvėsinami vandenyje ir automatizuota linija kraunami į didmaišius, kuriais gabenami į sąvartyną. Iš 100 kilogramų pavojingų atliekų po jų deginimo lieka apie penkis kilogramus šlakų, kurie kai kuriose valstybėse naudojami keliams tiesti.
Įrenginys sukonstruotas taip, kad proceso metu iš degimo kameros, į ją purškiant šlapalą, nusodinantį kenksmingas medžiagas, ištraukiami dūmai. Taip sumažinamas kenksmingų dalelių kiekis.
Iš kameros dūmai patenka į garo katilą, kuriame gaminamas sotusis garas. Jis iš katilo būgno patenka į perkaitintuvus ir toliau keliauja į turbiną elektros energijai gaminti.
Dūmų valymas
Ne mažiau už deginimo procesą, anot pavojingų atliekų deginimo įrenginio statytojo H. Hafner, sudėtinga į atmosferą išmetamų dūmų valymo sistema.
Dūmai iš garo katilo patenka paeiliui į pirmąjį ir antrąjį reaktorius. Juose dūmų valymui naudojamas natrio bikarbonatas ir aktyvioji anglis. Rūgštinis komponentas nusodina reaktoriuje chlorą, o aktyvioji anglis sugeria dūmuose esančius sunkiuosius metalus ir apsaugo nuo galimo dioksino ir furanų susidarymo.
Dar vienas dūmų valymo įrenginys – rankovinis filtras. Čia dūmai filtruojami cheminiu būdu – rankovėse nusėda dūmų dulkės.
„Po šio filtro dūmai išvalyti. Vis dėlto jie dar pereina katalizatorius, kurie iki minimumo sumažina dioksino ir furano susidarymo galimybę“, – pasakoja ponas H. Hafner.
Po kaminu įrengtame šlapiojo valymo bokšte esantis vanduo per kaminą išmetamus dūmus dar ir išplauna.
„Jei sudeginama atlieka, kurios užterštumas – šimtas procentų, tai visa valymo sistema išmetamus dūmus išvalo 99,9 procento, o dulkės, šlakai ir metalai surenkami“, – teigia pavojingų atliekų deginimo įrenginio įrengėjas.
Atliekų sudeginimo mastai
Pasak H. Hafner, 2010 metais Šiaulių rajone pastatytas įrenginys per metus pajėgus sudeginti apie 8000 tonų pavojingų atliekų – 26,4 tonos per dieną.
Deginimo procesas vyksta pagal griežtus ES numatytus atliekų deginimo limitus. ŠRAAD nurodymu, įdiegta on-line prieiga, kad aplinkosaugininkai bet kuriuo paros metu galėtų kontroliuoti ir deginimo procesą, ir išmetimo parametrus.
Įrenginio darbą visą parą stebi operatorius, kontroliuoja procesą, daugiausiai dėmesio skirdamas teršalų išmetimo į aplinką rodikliams.
Įmonėje veikia laboratorija, kurioje atliekami atliekų tyrimai. Svarbiausi parametrai – chloro, sieros kiekiai bei deginti ruošiamo mišinio kaloringumas.
„Tie duomenys yra bazė deginimo atliekų mišinio sudarymui, nes čia kaip virtuvėje – mišinys sudaromas iš atskirų komponentų, – sako H. Hafner. – Kuo geriau paruošiamas atliekų mišinys, tuo švaresni dūmai.“
Saugumas
Įrenginys, užtikrina H. Hafner, yra saugus, ir žmonėms nereikėtų nuogąstauti dėl oro bei aplinkos teršimo.
„Prieš kelis dešimtmečius Vokietijoje statant panašų įrenginį daug kas baiminosi, – sako H. Hafner. – Tačiau pagal dabartines technologijas teršalų išmetimai į aplinką yra net mažesni negu namuose kaitinamo katilo.“
Kad žmonės pamatytų įrenginį ir įsitikintų jo saugumu, bendrovėje „Toksika“ ketinama rengti atvirų durų dienas.
„Esame atviri ir laukiame svečiuose. Taip pat yra internetinis puslapis, kurio adresas www.lituaniawaste.com. Jis tam, kad gyventojai kuo išsamiau susipažintų su deginimo įrenginio darbu“, – sako projekto įgyvendintojas iš Italijos.
Hafner įmonė tikisi baigti šiuo metu vykstančius bandymus iki 2014 metų sausio 11 dienos ir perduoti įrenginį užsakovui – UAB „Toksika“.
Užs. Nr. 212259
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
STATYTOJAS: UAB „Toksika“ pavojingų atliekų įrenginį pastatęs Heinrich Hafner užtikrino, kad įrenginys aplinkos neteršia.
KROSNIS: Rotacinėje krosnyje užterštos atliekos sudega maždaug 1100-1200 laipsnių temperatūroje. Vaizdas – pro krosnies langelį.
VALYMAS: Dūmai, susidarantys deginant užterštas atliekas, praeina daugybę valymo etapų, kol pasiekia kaminą.
ŠLAKAI: Sudeginus šimtą kilogramų pavojingų atliekų lieka apie penkis kilogramus šlakų. Jie pakuojami į didmaišius.
