Dirbtinės eilės ligoninėse

Dirbtinės eilės ligoninėse

Dirbtinės eilės ligoninėse

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, nustatė, kad pacientų, laukiančių tyrimų brangiais medicinos prietaisais, srautai nevaldomi, o eilės dažnai sudaromos dirbtinai. Be to, išnaudojami ne visi prietaisų pajėgumai. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis „Respubliką“ užtikrino, kad problemos buvo pradėtos spręsti dar vykstant auditui, nes pati ministerija savo iniciatyva jas jau buvo identifikavusi.

Sunkiai susirgus operacijos gali tekti laukti mėnesių mėnesius, nes visų pirma reikia atstovėti milžinišką eilę prie brangių medicininių tyrimų "Respublika" nuotr.

Gydyti neapsimoka

Audito metu nustatyta, kad nėra bendros pacientų srautų valdymo sistemos, todėl nei tyrimams siunčiantis gydytojas, nei pacientas neturi aktualios informacijos apie faktinę eilę kitoje gydymo įstaigoje. Gydymo įstaigose netaikoma praktika registruoti pacientus tyrimams kitoje viešojoje gydymo įstaigoje, o neturėdami pakankamai informacijos, savo nuožiūra pacientai ne visada pasirenka gydymo įstaigą, kurioje būtų atliktas reikalingos kokybės tyrimas greičiausiai, pigiausiai ir arčiausiai. Todėl ilgiausios eilės planiniams tyrimams susidaro didžiosiose šalies gydymo įstaigose.

Be to, 45 proc. apklaustų gydymo įstaigų trūksta gydytojų radiologų, tačiau nesikeičiama tyrimų vaizdais elektroninėmis priemonėmis ir nepasitelkiami kitų gydymo įstaigų gydytojai radiologai tyrimų aprašymui nuotoliniu būdu.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad gydymo įstaigos nesuinteresuotos atlikti daugiau tyrimų, nei planuota, nes tokiu atveju už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai bus apmokėta mažiau. Todėl jos administracinėmis priemonėmis reguliuoja per einamąjį mėnesį atliekamų brangiųjų tyrimų skaičių – dirbtinai sudaro eiles tyrimams arba pacientams siūlo mokamas paslaugas.

Eilės – kone pusmečiui

„Mat brangiems tyrimams atlikti gydymo įstaigoms skiriama tik tam tikra suma. Pagal tą sumą apskaičiuojama, kiek brangių tyrimų per mėnesį galima atlikti. Jei jų atliekama daugiau, gydymo įstaigai už juos bus sumokama mažiau. Tokia brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į ribotus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išteklius, tačiau turi neigiamos įtakos šių tyrimų prieinamumui“, – „Respublikai“ konstatavo auditą atlikusios valstybinių auditorių grupės vadovė Virginija Paunksnienė.

Pasak jos, brangių tyrimų auditą Valstybės kontrolė atliko savo iniciatyva.

„Tokį tyrimą, atrodo, Seimo Audito komiteto prašymu, atlikome ir 2010 metais. Nusprendėme pažiūrėti, kas per dvejus metus pasikeitė“, – paaiškino V.Paunksnienė.

Auditoriai nustatė, kad, pavyzdžiui, didžiosiose ligoninėse eilės prie magnetinio rezonanso tomografo, kompiuterinio tomografo, gama kameros, ultragarso prietaiso reikia laukti iki dviejų mėnesių ir daugiau, o prie angiografo – net iki 136 dienų.

„Visa tai riboja tyrimų prieinamumą ir mažina jų kokybę“, – apibendrindama audito rezultatus ir nustatytas problemas konstatavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ligoninės sukčiauja

Lapkričio pabaigoje, beje, paaiškėjo, kad teritorinės ligonių kasos ligoninėms moka ir už nesuteiktas paslaugas. Nuo rugpjūčio 1 d. pacientai gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir gauti ataskaitą apie ligoninėje jiems suteiktas gydymo paslaugas ir šių paslaugų kainas. Kai kurie pacientai, pasitikrinę informaciją, rado įdomių dalykų. Pavyzdžiui, pacientas rado įrašą, kad gydėsi peties ir žasto sumušimą viename iš didmiesčių, nors šiame mieste pastaruoju metu nėra buvęs ir tokių traumų neturėjo.

Tačiau Valstybės kontrolė audito metu netyrė, ar nebuvo klastojami duomenys ir dėl neva atliktų brangiųjų tyrimų, nes audito tikslas buvo kitoks, o tai sužiūrėti esą yra Valstybinės ligonių kasos reikalas.

Ministerija žada taisytis

Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis „Respublikai“ tvirtino, kad ministerija su auditorių išvadomis visiškai sutinka.

„Valstybės kontrolės išvados visiškai sutampa su mūsų ministerijos pačios savo iniciatyva pavasarį atlikto tyrimo rezultatais. Mes tada įžvelgėme tas pačias problemas. Jos jau pradėtos spręsti. Į kokybės rodiklius jau yra įvestas eilių valdymas ir aparatūros išnaudojimas. Tai jau numatyta įstatymų projektuose. Specialistai reguliuos aparatūros apkrovimo krūvius, ligonių nukreipimo srautus. Taip pat keisime ir finansavimo kryptį: kad pirmumo eilė būtų suteikiama viešajame sektoriuje esančiai aparatūrai. Jei aparatūros apkrovimas nepakankamas, turime galvoti, kaip aparatūrą apkrauti. Numatytas visas kompleksas priemonių. Tarp jų – esamų lėšų perskirstymas“, – dėstė V.Andriukaitis.

Pasak ministro, sprendžiama ir minėta problema, kai ligoninės sukčiauja ir iš teritorinių ligonių kasų ima pinigus už išgalvotas procedūras.

„Parengtas visas įstatymų pataisų kompleksas. Tiesa, jis kol kas dar derinamas Vyriausybėje. Mes esame numatę pataisas, kurios leistų kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę suteikiant daugiau teisių Valstybinei ligonių kasai, tikrinti jai, ar nėra išgalvotų paslaugų prirašymo. Taip pat pasitelksime Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus ir stiprinsime kontrolės mechanizmą“, – žadėjo sveikatos apsaugos ministras.

Tenka susimokėti

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos valdybos vicepirmininkė Eglė Kvedaraitė tvirtino, esą pacientai labai dažnai skundžiasi dėl milžiniškų eilių laukiant tyrimų brangia aparatūra.

„Labai dažnai skundžiasi. Pavyzdžiui, žmogus su tam tikra problema guli ligoninėje, o gydytojas pasako, kad, norint nustatyti problemą, reikia tyrimo su brangiu prietaisu. Tačiau tyrimas – tik po mėnesio. Jei nori greičiau, kol dar guli ligoninėje, patariama susimokėti. Žmonės eina ir moka, nors niekas tiksliai nežino, ar eilės tikrai yra, ar tik gydytojas taip sako. Tačiau kai žmogus susimoka, kažkodėl aparatas iškart atsilaisvina“, – stebėjosi E.Kvedaraitė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“