Donatas Katkus gyrė muzikus ir peikė televiziją

Donatas Katkus gyrė muzikus ir peikė televiziją

Šiaulių apskrities viešoji Povilo Višinskio biblioteka, tęsdama susitikimų ciklą su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais, penktadienio vakarą pakvietė pabendrauti su Lietuvos dirigentu, muzikologu, charizmatiškuoju Donatu Katkumi. „Nežiūrėkite televizijos, negadinkite nervų, nes grožio ten nėra“, – šiauliečiams patarė maestro, „teisėjavęs“ ne viename televizijos projekte.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Šiauliai – muzikų rojus

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas į Šiaulius atskubėjo vakare, siaučiant pūgai.

Profesorius sakė su malonumu čionai važiavęs. „Suprantu, kodėl Saulius Sondeckis vis trinasi Šiauliuose, nes čia – labai gyvas muzikinis gyvenimas“, – miestą gyrė D. Katkus.

„Šiauliai turi geriausią šalyje smuiko pedagogę (pažvelgė į salėje sėdinčią Nijolę Prascevičienę – aut. past.), fantastiškus akordeonistus (mokytoja Marytė Markevičienė)“, – sakė muzikologas.

Pajuokavęs, kad dėstydamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra parengęs labai daug pranešimų ir galėtų ilgai kalbėti įvairiomis temomis,  kvietė susirinkusiuosius klausti, kas jiems įdomu.

O įdomu šiauliečiams buvo kone viskas, kas susiję su maestro.

Į muzikos mokyklą – per klaidą?

D. Katkus apie savo pasirinkimą gyvenimą sieti su muzika kalbėjo šmaikščiai ir lengvai, kaip ir kitomis vakaro temomis. Esą, kai jis pradeda pasakoti apie savo karjerą – salė užmiega iš nuobodulio.

„Į muzikos mokyklą, galima sakyti, patekau per klaidą, nes mama sumaišė duris – šalia muzikos mokyklos buvo ir paprasta mokykla, bet mama mane nuvedė į muzikos mokyklą“, – ar rimtai, ar juokais, pasakojo muzikologas. Vis dėlto vėliau leido suprasti, kad jo gabumai muzikai buvo pastebėti dar darželyje.

D. Katkus pasakojo, kad su 1965 metais jo įsteigtu Vilniaus styginių kvartetu koncertuoti buvo kviečiamas į garsiausias Sovietų Sąjungos scenas – per metus surengdavo ir po kelis šimtus koncertų.

„Bet vienas garsus suomių dirigentas man tiek išplovė smegenis su barokine muzika, kad barokas man atsivėrė kaip kažkoks neįtikėtinas dalykas. Su kvartetu mes grodavome ne barokinį, o vėlesnį – klasicistinį žanrą. Taip atsirado kamerinis orkestras, kad galėčiau groti baroką“, – apie Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro gimimą pasakojo maestro.

Jo žodžiais, dabar orkestras groja viską, net popsą.

Merūno Vitulskio prašė negadinti balso

„Jūs neįsivaizduojate, koks buvo Merūno balsas, kol jis nebuvo „nusichaltūrinęs“ tuose „Žvaigždžių duetuose“. Jis – tikras lyrinis tenoras, nepaprasto tembro, o garsas – šviesus šviesus, lengvas“, – liaupsių Merūnui Vitulskiui negailėjo muzikologas.

D. Katkus pasakojo per vieną televizijos projektą priėjęs prie M. Vitulskio ir paklausęs: „Ką darai, gal proto netekai?“ Tuomet dainininkas, apkraudamas balso stygas, labai gadinęs balsą.

Maestro siūlė M. Vitulskiui geriau vykti koncertuoti į užsienį. Bet šis neva atsakęs, kad televizijos projektuose dalyvaus tol, kol Vilniuje pasistatys namą.

„Garantuoju, kad su tokiu balsu po trejų metų turėsi butą Niujorke, Paryžiuje ir dar namą Vilniuje“, – tada Merūnui patarė D. Katkus.

Maestro džiaugėsi, kad pagaliau Merūnas jo patarimo paklausė, nes „jis yra unikumas, tokių balsų pasaulyje gimsta vos keli“.

Televizijos įtaka jaunimui – pražūtinga

Muzikos mokytojos paklaustas, ką mano apie televizijos įtaką vaikams, kurie kelis kartus patekę į TV ekraną pradeda save laikyti kone pirmo ryškumo „žvaigždėmis“, D. Katkus žodžių į vatą nevyniojo: „Tai – kultūros tragedija“.

Profesionalai, rengdami koncertus, stengiasi, kad žmonės turėtų „bent kokį skonį“, net popsas grojamas kokybiškai, kai jį atlieka styginis orkestras.

„O televizijose yra nusikaltėlių gauja“, – sakė maestro. Anot jo, televizijos kaip susitarusios bruka vis tas pačias pabodusias dainininkes, o tikrai talentingiems žmonėms dėmesio nelieka.

„Jeigu nebūtų „Auksinio balso“, ar jūs matytumėte per televiziją Jeronimą Milių? Jis – fantastiškas! Toks žvėriškai talentingas, kad net negera“, – tvirtino D. Katkus.

Tada šiauliečiai D. Katkų rėmė prie sienos: „Kodėl jūs pats dalyvaujate tose TV laidose, jeigu ten dirbama prastai?“

Maestro atsakė naiviai tikėjęsis kaip komisijos narys kilstelėti esamą laidų lygį, pagerinti kokybę, padėti, bet vėliau supratęs, kad tai – neįmanoma, nes „televizija yra visiškai tuščias dalykas“. Esą projektų dalyviams jo išsakyta kritika žiūrovų dažnai nepasiekia, nes būna „išvaloma“.

D. Katkaus teigimu, balsavimas už patikusį dainininką televizijoje „yra visiška apgaulė“, o balsuojančiųjų skonis dažnai būna siaubingas.

Ką turėtų perskaityti kiekvienas šiaulietis

Užuot snapsojus prie televizoriaus, D. Katkus kvietė skaityti knygas. Jo nuomone, kiekvienas šiaulietis turėtų perskaityti Merkelio Račkausko knygą, kurią sudarė Tomas Venclova, – „Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy“. Maestro nuomone, kitos knygos, kurioje būtų surašyti tokie ryškūs tautos atgimimo priešaušrio vaizdai, nėra, juo labiau kad knygoje minimos šiauliečiams žinomos vietovės ir asmenybės.

Susirinkusieji domėjosi, ką D. Katkus pats skaito? Ar tiesa, kad kelias knygas iš karto?

Tiesa. Maestro skaito Umberto Eko romaną, Jono Strielkūno, Kornelijaus Platelio eiles, Marcelijaus Martinaičio esė. Mėgsta filosofines knygas.

„Dabar skaitau Arvydo Šliogerio „Transcendencijos tyla“ – labai įdomi“,– sakė D. Katkus. Ir, žinoma, maestro skaito labai daug muzikinės literatūros.

„Mano hobis – moterys“

Maestro atskleidė mėgstąs skrybėles. „Įsitaisiau tikrą anglišką katiliuką, kurį pagamino pati seniausia Anglijos skrybėlių manufaktūra“,– džiaugėsi jis. Dar jam patinka miniatiūriniai suvenyrai ir, žinoma, moterys.

„Man visos moterys gražios, nuo 18 iki 78 metų“, – paaiškino D. Katkus. Jo žodžiais, vyrams moteris yra stebuklas.

Kaip žmona vertina jo „hobį“?

„Ji – siunta“, – pripažino maestro.

„Kartais net sudaužo kelias lėkštes, kad padarytų man įspūdį. Bet pastebėjau, kad sudaužo tik tas, kurios nereikalingos, o gerų lėkščių ji nedaužo“, – šypsojosi muzikologas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

HOBIS: „Mano hobis – moterys“, – susitikime su šiauliečiais sakė Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas Donatas Katkus. Atsakydamas, kaip jo "hobį" vertina žmona, pripažino: „Ji – siunta“.

PATARIMAS: „Nežiūrėkite televizijos, negadinkite nervų, nes grožio ten nėra“, – susitikime šiauliečiams patarė maestro Donatas Katkus.