Naujausios
„Lituanicos“ legenda jaudino nuo vaikystės
Ketvirtadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta fotomenininko Ričardo Dailidės fotografijų paroda ir pristatytas katalogas „Skrydis į nemirtingumą“, skirti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-mečiui paminėti.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Įkvėpimas
– Kas įkvėpė jus fotografuoti su „Lituanicos“ skrydžiu susijusius įvykius?
– Apie S. Darių ir S. Girėną galvojau seniai, nes mūsų namuose visada buvo saugomos jų vinjetės, lakūnų nuotraukėlės, nuolat prisimenama „Lituanicos“ skrydžio legenda.
Mama pasakojo, kad dieną, kai lakūnai skrido per Atlantą, net Rokiškyje buvo pastatyta gėlėmis apipinta arka. Ir daug kur taip Lietuvoje buvo. Nors S. Darius ir S. Girėnas turėjo atskristi į Kauną, žmonės dvasiškai jautėsi taip, tarsi jie atskristų ir jų kaimą ar miestelį. Mane tai labai jaudino nuo pat jaunystės.
S. Darius ir S. Girėnas yra išskirtinės asmenybės lietuvių tautos istorijoje, nes tuo metu aviacija buvo daugiau nei šiais laikais kosmonautika. Jie turėjo prisiimti visą atsakomybę už skrydį – išmanyti aeronavigaciją, pilotavimą, astronomiją. Juo labiau kad skrido be ypatingos įrangos, pasirodo, „Lituanicos“ sparnai buvo iš brezento.
– Kiek laiko kaupėte medžiagą parodai?
– Pirma fotografija 1967 metais fotografuota Anykščiuose, kur skulptoriaus ir poeto Vytauto Mačiuikos kvietimu buvo surengta kūrybinio jaunimo stovykla „Lituanicos“ skrydžiui paminėti. Prie Puntuko tada pagerbėme lakūnus ir paminėjome jų žūties 34-ąsias metines. Tame jaunimo būrelyje buvo kompozitorė Konstancija Brundzaitė, balerina Pranutė Sargūnaitė, aktorius Ferdinandas Jakšys, pedagogė Liucija Maselskytė. Iš to laiko išlikusi fotografija grąžina prisiminimus. Prie Puntuko tada uždegėme fakelus, padėjome lauko gėlių. Šią akimirką ir užfiksavau.
Lakūnų palaikai buvo paslėpti
– Kokie prisiminimai kyla žvelgiant į pirmąją parodos fotografiją?
– Gulagų kankinys skulptorius ir poetas Vytautas Mačiuika tuomet papasakojo intriguojančią istoriją, kaip jo ir S. Dariaus dukros Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis 1963 metais buvo surasta slaptavietė su lakūnų palaikais. Bet tuometinis Lietuvos komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus nesutiko padėti, kad lakūnai būtų garbingai palaidoti.
V. Mačiuika nenuleido rankų – per gulagų draugą kreipėsi į sovietinės armijos generalinio štabo viršininką. Pastarajam įsakius pagaliau po ilgų klajonių 1964 metais rugpjūčio 12 dieną S. Dariaus ir S. Girėno kūnai buvo iškilmingai palaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Kol atrado ramybę, lakūnų kūnai daugiau kaip trisdešimt metų buvo blaškomi. Pradžioje jie buvo pašarvoti Soldine, po to atskraidinti į Kauno arkikatedrą, balzamuoti ir pašarvoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmuose, vėliau perkelti į Vytauto prospekto kapinėse pastatytą mauzoliejų, o 1944 metais paslėpti – užmūryti Medicinos instituto rūsio nišoje, kol 1964 metais buvo iškilmingai palaidoti. Ši palaikų saugojimo istorija neįtikėtinai komplikuota – kito tokio atvejo nežinau.
Nuotraukos iš šiapus ir anapus Atlanto
– Kuo ypatingos kitos parodai atrinktos nuotraukos?
– Po pirmosios fotografijos toliau tęsiau su lakūnais susijusių vietų ir įvykių fiksavimą. Nuvykau į jų gimtines, kai prieš trisdešimt metų buvo minimas „Lituanicos“ skrydžio penkiasdešimtmetis. Tada nei S. Dariaus, nei S. Girėno gimtinėje nieko nebuvo likę, kas galėtų priminti lakūnus ,– buvo tuščia. Tik S. Dariaus gimtinėje Judrėnuose išliko vienintelis kryžius, kuris rodomas parodoje.
S. Dariaus gimtinė Judrėnai ir S. Girėno – Vytogala yra Žemaitijos kaimai, atskirti nuo civilizuoto pasaulio. Tik vėliau atstatytos lakūnų sodybos, įrengti muziejai, kur ne kartą fotografavau. Daug dirbau Kaune.
– Ar visos nuotraukos darytos Lietuvoje?
– Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ne kartą gastroliavo Lenkijoje. Vienų iš tokių gastrolių metu pageidavome, kad choristai užsuktų į Soldiną, kur perskridusi Atlantą nukrito „Lituanica“. Ten nufotografavau lakūnų garbei Lietuvos himną giedančią „Polifoniją“. Tai buvo 1989 metais.
2009 metais lankydamasis Amerikoje, kur buvau surengęs fotografijų parodą, paprašiau draugų, kad nuvežtų į Niujorko Floyd Bennett oro uostą, iš kurio 1933 metais liepos 15 dieną į legendinį skrydį pakilo „Lituanica“. Radau angarus, turiu nuotrauką, kurioje matyti žąsys, vaikščiojančios po pakilimo taką. Šis oro uostas dabar gana apleistas. Taip kaupėsi medžiaga ne tik iš Lietuvos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUTORIUS: Šiaulių fotomenininką Ričardą Dailidę legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis jaudino nuo vaikystės.
Ričardo DAILIDĖS nuotr.
PAGERBIMAS: Pirmojoje fotomenininko Ričardo Dailidės parodos fotografijoje užfiksuota, kaip 1967 metais kūrybinio jaunimo grupelė Anykščiuose prie Puntuko deglais ir gėlėmis pagerbė „Lituanicos“ skrydžio 34-ąsias metines.
MINĖJIMAS: „Lituanica“ gimtojoje S. Dariaus sodyboje Judrėnuose, minint skrydžio 50-metį. Nuotrauka daryta 1983 metais.
PRADŽIA: Niujorko Floyd Bennett oro uostas, iš kurio 1933 metų liepos 15 dieną pakilo „Lituanica“. Prieš skrydį Steponas Darius savo dienoraštyje rašė, kad oras dar blogas. Fotografuota 2009 metais.
