Lietuvos ir Ukrainos vaikų bendrystės diena: lietuviams gimnazistams – padėkos iš Ukrainos

Rasos Šiaučiūnaitės nuotr.
Vaikų gynimo diena Šiauliuose.
Šiauliuose Tarptautinė vaikų gynimo diena šiemet minėta tradiciškai ir kiek kitaip, originaliai.

Birželio pirmosios popietę Chaimo Frenkelio viloje vyko jaukus šiai progai skirtas paminėjimas, kuri organizavo Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių asociacija „Karpatai“. Ilgai ruoštos Lietuvos ir Ukrainos vaikų bendrystės dienos programoje buvo numatyta daug žaidimų bei reginių, kuriuos kiek apkarpė įsismarkavusi liūtis. Tačiau nevaldiška šventė skirta tiems vaikams, kuriuos šiuo metu reikia labiausiai ginti, nes jie bent laikinai prarado Tėvynę ir namus, įvyko.

Kam trūko drėgmės, bet pakako drąsos, galėjo pasimatuoti Šiaulių priešgaisrinės tarnybos pareigūnų rūbus bei mokytis gesinti gaisrus. Miesto šunų mylėtojų klubo atstovės atsivedė auksaspalvių retriverių, prikausčiusių ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų dėmesį. Savivaldybės bibliotekos darbuotojai džiugino jaunuosius renginio dalyvius iš fetro pagamintais žaislais, Santarvės mokyklos vienuoliktokai į šventę atvykusiems organizavo linijinius šokius.

Gaila, kad Šiaulių meno mokyklos moksleiviai tik palapinėje galėjo pademonstruoti pačių sukurtas nuostabias, už juos didesnes lėles. Renginio koordinatorė Aliona Kasjanenko ir Anna, Galina bei Anastasija – moterys šiuo metu radusios prieglobstį Saulės mieste, kvietė bendrauti, įsigyti ukrainietiškų rankdarbių. Tačiau daug žaidimų ir dar neregėtų atrakcijų atidėta kitiems renginiams, kuomet pagaliau sulauksime vasaros.

Vaikus ir tėvelius pasveikino Lietuvos savanoriai, 1991-ųjų Parlamento gynėjai. Iniciatyvos „Kariai – kariams“ pradininkas Antanas Kliunka su bendražygiais iš trečiosios paramos misijos Ukrainoje parvežė šios kovojančios valstybės padėkų bei proginių medalių. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad neįmanoma nugalėti šalies, kuri net sunkiausiomis tautai akimirkomis sugeba padėkoti rėmėjams.

Brutalaus agresoriaus įsiveržimas į Nepriklausomą Ukrainą pažadino pilietiškumą kadaise depolitizuotoje Lietuvos švietimo sistemoje. Ilgainiui procesas jau buvo beperaugąs į depilietizaciją. Tačiau žiaurus karas Europoje paskatino susitelkti, tapti labdariais.

A. Kliunka džiaugiasi Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos 1a, 2b ir 2e klasių moksleivių pilietinėmis iniciatyvomis. Gimnazistai savo asmenines santaupas panaudojo vaistinėlių pirkimui, o į kiekvieną jų įdėjo po laišką Ukrainos kariams.

– Sunku apsakyti, kiek tie vaikai suteikė džiaugsmo kovotojams, – kartoja A. Kliunka, kalbėdamas apie „Romuvos“ gimnazijos moksleivius, sugrąžinusius rašytinį epistoliarinį žanrą ir pasiuntusius žinią kovojančios Ukrainos gynėjams, kad jie ne vieni.

Gimnazistai ir jų mokytoja Kristina Karošaitė sulaukė apdovanojimų iš Ukrainos. Šie jauni žmonės verti atskirų publikacijų, iliustruojančių, kad lietuvių tautos dvasia dar neapmusijo vartotojiškų malonumų užhipnotizuota.