Didvyriai: Zuokienė, Šimašius ir Kukliansky

Juo­kin­giau­si ir bjau­riau­si da­ly­kai praė­ju­sią sa­vai­tę vy­ko Vil­niu­je.

Pra­dė­si­me nuo Ar­tū­ro ir Ag­nės Zuo­kų ko­me­di­jos.

Pri­me­nu, jog Zuo­kai ski­ria­si. Zuo­kie­nė su­gal­vo­ji pa­mo­ky­ti sa­vo dar esa­mą su­tuok­ti­nį per val­diš­ką įstai­gą – per sa­vi­val­dy­bę. Kaip tik tuo me­tu, kai jos vy­ras su duk­ra bu­vo iš­vy­kęs ato­sto­gų į už­sie­nį, po­nia Ag­nė “netikėtai” ra­do apie šim­tą dė­žių at­siųs­tų ar par­si­ga­ben­tų iš Jo­no Me­ko. Iki šiol Zuo­kie­nė tų dė­žių, esan­čių sa­vo na­muo­se, “nematė”. Ne­pas­te­bė­jo ir tiek.

Ta­čiau ne­ti­kė­tai at­si­vė­rė akys. Kam tos dė­žės pri­klau­so ji “nežinojo”; dau­gu­ma bu­vo neatp­lėš­tos ir dar su ad­re­sais. Mo­te­ris “pasimetė” ir pa­skam­bi­no Sa­vi­val­dy­bei, pra­šy­da­ma “radinį” paim­ti. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės reak­ci­ja bu­vo žai­biš­ka – at­va­žia­vo jos dar­buo­to­jai, dė­žes pa­kro­vė ir iš­si­ve­žė.

Pa­si­ro­do ne­rei­kia jo­kio teis­mo spren­di­mo – į bet ku­riuos na­mus vie­nam su­tuok­ti­niui pa­skam­bi­nus, ga­li at­vyk­ti Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai ir iš­si­vež­ti bet ką – pa­veiks­lus, in­dus, o gal­būt ir pa­ta­ly­nę. Vil­niaus me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius bu­vo griež­tas – iš pa­rei­gų tuoj pat nu­ša­lin­tas vie­šo­sios įstai­gos “Jo­no Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų centro” va­do­vas Gin­ta­ras So­dei­ka.

Zuo­kas pa­rei­ka­la­vo sa­vi­val­dy­bės ne­del­siant grą­žin­ti tai ,”kas jai nepriklauso”. Ir iš tie­sų, dė­žės pri­klau­so pri­va­čiam Jo­no Me­ko fondui. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai at­ve­žė dė­žes at­gal ir su­kro­vė ten, kur jos bu­vo. Sa­ko net tvar­kin­giau. So­dei­ka pa­si­ro­do ne­bu­vo at­leis­tas, o tik su­stab­dy­ta jo veik­la. Jis ne­del­siant at­ga­vo vi­sus įga­lio­ji­mus kaip fon­do va­do­vas.

Kaip jaus­tis Zuo­kie­nei? Kaip pa­ra­šė vie­nas fb drau­gas, po šio įvy­kio “Zuo­kie­nė ant­rą kar­tą tik­riau­siai ne­beiš­te­kės.”

Ta­čiau įta­riu, jog Zuo­kų is­to­ri­ja bu­vo ge­ra ir ne­ti­kė­tai pa­skli­du­si dū­mų už­dan­ga nu­kreip­ti dė­me­sį nuo rim­tes­nių da­ly­kų.

Sa­ky­kim nuo at­mi­ni­mo len­te­lių ant pa­sta­tų nu­ka­bi­ni­mo. Me­ro Ši­ma­šiaus nu­ro­dy­mu bu­vo nu­ka­bin­ta len­te­lė No­rei­kai-Ge­ne­ro­lui Vėt­rai, kaip pri­si­dė­ju­siam prie žy­dų žu­dy­nių Lie­tu­vo­je. Bei Ka­zio Škir­pos alė­jos per­va­di­ni­mui. Ir Škir­pa, ir No­rei­ka įta­ria­mi da­ly­va­vę žy­dų ge­no­ci­de.

At­mi­ni­mo len­te­lių is­to­ri­ja dar ne­si­bai­gia. Gin­čai ir pro­tes­tai ne­rims­ta. Ši­ma­šius, no­rė­da­mas nu­ra­min­ti triukš­mą, nuė­mė KGB agen­tės ir la­bai vi­du­ti­nės poe­tės Va­le­ri­jos Val­siū­nie­nės at­mi­ni­mo len­te­lę. Kaž­ko­dėl vi­so šio triukš­mo iš­si­gan­do Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky. Ji pa­skel­bė, jog dėl gau­na­mų gra­si­ni­mų lai­ki­nai už­da­ro­ma Vil­niaus si­na­go­ga. Jo­kių įro­dy­mų ne­pa­tei­kė, o tu­rė­tų, nes ki­taip – tai šmeiž­tas.

Už po­ros die­nų si­na­go­ga ati­da­ry­ta, bet in­for­ma­ci­nis triukš­mas, ne­nau­din­gas Lie­tu­vai, su­kel­tas, ža­la pa­da­ry­ta. Kas už tai at­sa­kys? Ne­sa­kau, jog Lie­tu­vo­je nė­ra bui­ti­nio an­ti­se­mi­tiz­mo. Tik­rai yra. Bet tas an­ti­se­mi­tiz­mas yra ir Vo­kie­ti­jo­je, ir Pran­cū­zi­jo­je, ir JAV.

Li­ko dar ke­li dar­bai, ku­riuos Ši­ma­šius tik­riau­siai pa­da­rys, siek­da­mas bū­ti vie­no­dai tei­sin­gas ir ko­la­bo­ran­tams su na­ciais, ir tiems , ku­rie ko­la­bo­ra­vo su bol­še­vi­kais. Tai Cvir­kos pa­mink­lo pa­ša­li­ni­mas ir ki­tų bol­še­vi­ki­nių ko­la­bo­ran­tų at­mi­ni­mo len­te­lių nuė­mi­mas.

Mes siū­buo­ja­me lai­vą, ku­ria­me pa­tys sė­di­me. Gal, kaip sa­kė Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, pa­skelb­ki­me mo­ra­to­riu­mą.

Jei­gu jau is­to­ri­ja yra to­kia skau­di ir ne­gy­jan­ti žaiz­da, gal su­kur­ki­me Na­cio­na­li­nio su­si­tai­ky­mo ko­mi­si­ją. Tik neaiš­ku, kas at­sto­vaus su­si­tai­kan­čioms pu­sėms – nei lie­tu­viai, nei žy­dai, nei len­kai, nė­ra vie­nin­gi. Be to, la­biau no­ri­si vis­ką po­li­ti­zuo­ti, (ar­tė­ja rin­ki­mai), o ne už­vers­ti is­to­ri­jos pus­la­pius.