Šiaulių dailės galerijoje vyks knygos apie Gerardą Bagdonavičių sutiktuvės

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Knygą „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“ ir jos sutiktuves spaudos konferencijoje pristatė Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė ir autorius Jonas Nekrašius.

Vasario 25 dieną 17 valandą 30 minučių Šiaulių dailės galerijoje bus pristatyta Šiaulių miesto garbės piliečio, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, kultūrologo Jono Nekrašiaus sudaryta knyga „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“.

Knygos pristatyme dalyvaus J. Nekrašius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, buvę G. Bagdonavičiaus mokiniai – tapytojas Antanas Visockis, Rimantas Buivydas, G. Bagdonavičiaus globotinis Antanas Petrauskas, aktorius Juozas Bindokas. Po pristatymo vyks filmo „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ peržiūra.

Vakar naująjį leidinį spaudos konferencijoje pristatė Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė ir knygos sudarytojas J. Nekrašius.

Pasak E. Šimkienės, G. Bagdonavičius – nepailstanti asmenybė, formavusi miesto kultūrinį veidą, svarbus mokytojas, labai įdomus žmogus, aplink save būręs kitus žmones, kūręs bohemišką ir miestietišką kultūrą. Diplomuoto menininko veiklos spektras buvo labai platus: grafikas, scenografas, fotografas, ekslibriso pradininkas.

Šiemet minimos dvi G. Bagdonavičiaus sukaktys: 40 metų nuo mirties ir 125 metų nuo gimimo.

„G. Bagdonavičius yra vertas daugiau nei vien tik paminėjimo. Daugiau nei 60 metų jis Šiauliuose gyveno, dirbo, kūrė. Tai, ką jis sukūrė, kas yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje, mums yra neįkainojamos vertybės“, – sakė J. Nekrašius.

Knygos autoriaus teigimu, apie G. Bagdonavičių galima kalbėti ne tik kaip apie kūrėją, bet ir plačios erudicijos, plataus meninio diapazono žmogų. Apie G. Bagdonavičių yra ir daug anekdotų, įdomių pasakojimų.

Medžiagą apie dailininką J. Nekrašius spausdinti pradėjo nuo 2021 metų tuo metu dar ėjusiame laikraštyje „Šiaulių naujienos“, o vėliau – „Šiaulių krašte“. Knygoje autorius sakė bandęs padirbėti viena linkme – surasti tai, kas yra neskelbta, ką dar galima atrasti, atkurti apie legendinę asmenybę.

Knygos apimtis – 308 puslapiai, joje publikuojama per 200 iliustracijų. Knyga susideda iš trijų dalių: pirmoji pasakoja apie Penzeliuką, antroji – G. Bagdonavičiaus 1925 metais išleisto pirmo Šiaulių dailės albumo, skirto Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai, faksimilė, paskutiniame skyriuje pateikiami G. Bagdonavičiaus, kaip ekslibriso kūrėjo, iškiliausi, žymiausi ekslibrisai.

Pasak J. Nekrašiaus, itin mažai medžiagos buvo apie G. Bagdonavičiaus gyvenimą nuo 1915 iki 1921 metų – dailininkas su tėvais 1915 metų balandžio 15 dieną pasitraukė į Vitebską, kurį laiką gyveno Jaroslavlyje, galiausiai – Saratove. Metai emigracijoje – nauja, niekur iki šiol neskelbta medžiaga.

J. Nekrašiui G. Bagdonavičių teko pažinti nuo 1984 metų, susirašinėjo, lankėsi dalininko studijoje.

„G. Bagdonavičius buvo Šiaulių enciklopedija – dailės, meno. Kaip sakė profesorius dr. Petras Repšys, jo mokinys, tokie žmonės gimsta kartą per šimtą metų, ir jo su jokiu trintuku neištrinsi. Tai – asmenybė, kurią Šiauliai turi toliau garsinti, skleisti jo šviesą“, – sakė J. Nekrašius.