Šiaulietės „Emocijos“ Žeimelyje

Ingos Dobrovolskytės-Kvedarienės archyvo nuotr.
(Iš kairės) Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ Žeimelyje vadovė Daiva Skrupskelytė, parodos autorė Inga Dobrovolskytė-Kvedarienė, parodos pristatytojas publicistas Ričardas Jakutis.

 

Vasario 16 d. Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“ Žeimelyje pakvietė į šiaulietės dailininkės Ingos Dobrovolskytės-Kvedarienės tapybos parodą „Emocijos“. Šiaip jau menininkai labiau linkę byloti apie jausmus, kurie ilgiau formuojasi ir ilgiau tęsiasi bei padeda suprasti tai, ką išgyvename. Emocijos trunka trumpai, tačiau jos pirmesnės už jausmus, tiesiog emocijos formuoja jausmus. Emocijos gali kelti gėrį, bet gali ir pyktį. Dažniausiai gėrį. Apie tokius pirmuosius įspūdžius pasakoja tapytojos paveikslai, kuriuose ypač harmoningai susipina realybė ir fantazija.

Tapytoją pavadinčiau Žemės ir Vandens meno atstove, nors jos kūrybinis interesų bei raiškos laukas kinta ir yra labai įvairus. Kūrėjos paveiksluose veik neišvysi žmogaus, tačiau negalima sakyti, kad jo nėra – jis stovi šalia ir kartu su autore stebi paveikslą. Bet čia daug jūros, smėlėtų pakrančių, bangų išmestų jūros žolių, kurios susipina tarsi žmonių rankos, o patys paveikslai savo techniniu išpildymu artėja prie asambliažų.

Žvelgdamas į Ingos Dobrovolskytės-Kvedarienės darbus, prisimeni mūsų metro Raimondo Trušio tapomus skruzdėlynus. Atrodo, parodos autorė semiasi patirties iš savo vyresniojo kolegos ir tarsi skruzdžių tempiamus šapelius atranda panašius, vaikščiodama pajūryje ir stebėdama juos, jūros išmestus ir nebegrįžtančius jon, o įstrigusius drėgname smėlyje.