Naujausios
Atidarymo metu bus atidengti „juodieji kubai“, visą mėnesį saugoję savo turinio paslaptį.
Pasak parodos organizatorių, kuriant parodos koncepciją, norėta ne tik prisiminti teatro istoriją, bet ir kartu parodyti, koks visa apimantis, įvairus ir kintantis fenomenas yra teatras, perteikti bent dalelę teatro gimimo stebuklo, parodyti jo apraiškas kasdieniniame gyvenime.
Idėjinį turinį ir vizualiuosius sprendimus kūrė žinoma teatro dailininkė Renata Valčik.
Parodos išeities tašku tapo Theatrum Mundi – Pasaulio kaip teatro metafora, siūlanti į pasaulį žiūrėti kaip į sceną, kur kiekvienas iš mūsų atlieka tam tikrą vaidmenį. Juk ir pats teatras yra ne kas kita, kaip iki scenos dėžutės dydžio susitraukęs pasaulis, kurį kaskart, prieš pakylant uždangai, teatro kūrėjai tveria iš naujo.
Išskaidydama ekspoziciją į tris skirtingas erdves, parodos architektė atveria ir kviečia pažinti vis kitus teatro meno sluoksnius.
Pirmoji erdvė – tai ant aštuonių kubų sienų išdėstyta fotografijų ekspozicija, iliustruojanti laiko, teatrinės estetikos ir technologijų kaitą.
Antroji erdvė – pakabintuose kubuose įkurdintas iš skirtingų menų sinergijos gimstantis spektaklio mikrokosmas, sutalpintas į „Miško“, „Pilies“ ir „Naujojo pasaulio“ tematinius rėmus. Tai – miniatiūriniai, koliažo principu sukurti scenovaizdžių maketai, leidžiantys pajausti magišką teatrinio pasaulio trauką.
Trečioji parodos dalis nuo gegužės kvies užeiti ir pasidairyti po aikštės sienoje įrengtą instaliaciją. Ji atspindės šiuolaikinio teatro polinkį į performatyvias, realybę transformuojančias ir įtraukias teatro formas. Prisėdus įrengtose „Teatro ložėse“ galėsite pabūti Didžiojo Pasaulio Teatro stebėtojais, o gal net ir demiurgais.
Pagrindinėje miesto aikštėje paroda surengta neatsitiktinai – miesto aikštė, kaip ir teatras, yra vieta, kuri suburia labai skirtingus žmones bendram patyrimui, veiksmui, šventei.
Teatras – efemeriškas menas, gimstantis iš gyvo žmonių ryšio. Jei nėra gyvo santykio, jei nėra žiūrovo – nėra ir teatro. Spektakliai gyvuoja tik čia ir dabar, o vėliau išnyksta, istorijai palikdami tik blankius savo atspindžius fotografijose ar vaizdo įrašuose.
