Naujausios
1974 metais pasirodžiusi H. Böllio knyga yra parašyta lakoniška reportažo forma, tačiau rašydamas inscenizaciją režisierius ją pavertė išraiškingu sceniniu pasakojimu. Spektaklio centre – pasakojimas apie jaunos namų tvarkytojos Katarinos Blum likimą, susidūrus su griaunama sensacijų besivaikančios visuomenės jėga.
Nepriekaištingos reputacijos Katarina atsitiktinių aplinkybių dėka apkaltinama bendrininkavimu su teroristine grupuote. Katarinos vardas iškart atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Spaudoje pasirodo skambios kompromituojančios antraštės, o Katariną pažinoję žmonės pirmiausia skuba gelbėti savo reputacijos. Pasirodo, kad šiame „tiesos ieškojimo“ procese tikroji tiesa niekam ir nerūpi – išimtys čia pateikiamos kaip taisyklės, abejonės – kaip kaltinimai, bereikšmės frazės perrašomos pakeičiant sakinių struktūrą, kablelių ir žodžių vietą. Taip iš musės padaromas milžiniškas dramblys.
Spektaklis tarsi atveria sensacingų istorijų „darymo“ užkulisius, kuriuose eilinių žmonių gyvenimai lengvabūdiškai paverčiami kvapą gniaužiančiais šou. Režisierius A. Jankevičius Katarinos Blum istoriją pasakoja, pasitelkdamas televizijoje populiarų muzikinio šou formatą, tad spektaklio turinys žiūrovams pateikiamas apgaulingai lengva forma, tarsi tai būtų dinamiškas, humoristinis, šmaikščių interviu ir gyvai atliekamų muzikinių numerių prismaigstytas „Šeštadienio vakaro šou“ televizijos ekranuose.
„Toks miuziklo formatas gimė iškart pradėjus rašyti inscenizaciją. Mane patį ši mintis nustebino, bet kai nusprendžiau, kad spektaklį statysiu tarsi “Vėlyvo vakaro šou”, viskas stojo į savo vietas.
Tokiuose TV šou visada dalyvauja gyva grupė, bandanti suteikti smagumo ir atpalaiduoti nuo rimtesnių svarstymų – neva pakalbėkime apie blogį, bet ne juodai, o kita – šiltesne spalva. Dėl to ir spektaklyje atsirado gyvai grojanti grupė, aktoriai atlieka mano kurtas dainas. Tai tarsi švelni miuziklo parodija. Sumanymas kilo pamačius, kaip iš rimtų STT operacijų televizija bandė daryti tikrus televizijos šou. Rodė filmuotą neva dokumentinį reportažą apie suimtus advokatus. Tris dienas intensyviai transliavo reportažus, o po to staiga viskas nutrūko. Tai primena ir karą Irake, kuris vyko, tiksliau, pasauliui buvo pateiktas tarsi televizijos serialas. Tokia reportažinė karo Santa Barbara, kur visi darosi piarą,“ – sako režisierius.
Rašant inscenizaciją režisieriui buvo svarbu išlaikyti aiškų trikampį: Katarina, medija ir visuomenė, kuri reaguodama į Katarinos ir medijos santykius iš savęs ima kurti monstrą. Spektaklyje išryškinamas Katarinos paveikslas – jos charakteris, laikysena siužeto įvykių fone. O kontekstas, kuris supa Katariną, pasak režisieriaus tėra antraeilis dalykas, nes kontekstai keičiasi labai greitai. Katarina nemato skirtumo tarp tikrosios realybės ir medijose piešiamos tikrovės. Ji viską priima „už gryną pinigą“, kaip ataką prieš jos asmenį. Šis „nešvarus“ medijų pagalba vykstantis žaidimas Katarinai atrodo negarbingas ir ji gina savo garbę bet kokia kaina.
Režisieriaus įsitikinimu, nežiūrint to, kad šiuolaikinis jaunimas yra kur kas geriau prisitaikęs prie medijuotos realybės, šansų atsirasti naujoms katarinoms blum tebėra daug.
„Nemanau, kad žmonės dabar atsparesni. Tas realybės-nerealybės persipynimas gali pasirodyti labai patrauklus, tačiau mirsime kiekvienas savo kūnu. Socialinės medijos iškreipia realybę. Visos tos pastaruoju metu padažnėjusios žudynės mokyklose, manau, taip pat yra gyvenimo medijose pasekmė. Mintis tą padaryti užgimsta nerealybėje, bet realybėje tai pasidaro daug baisiau“, – sako A. Jankevičius.
Spektaklis „Prarasta Katarinos Blum garbė“, kurio žanras apibūdinamas kaip muzikinė-kriminalinė byla, kalba apie kiekvieno mūsų asmeninio saugumo pažeidžiamumą, greitai tirpstančią ribą tarp privatumo ir viešumo, apie atsitiktinių aplinkybių ir medijų poveikį, apie nesibaigiančias manipuliacijas, variacijas, interpretacijas, veidmainystes ir melagystes, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną.
„Prarasta Katarinos Blum garbė“ – antrasis režisieriaus Agniaus Jankevičiaus darbas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre po 2020-aisiais pastatytos dramos „Ežeras“.
Spektaklyje vaidina Aistė Šeštokaitė ir Arnoldas Janialiauskas, Jūratė Budriūnaitė, Josif Baliukevič, Rolandas Dovydaitis, Severinas Norgaila, Rimanta Krilavičiūtė, Modestas Vaitkevičius, Anicetas Gendvilas.
Muzikantai-policijos komisariato darbuotojai – Pijus Ganusauskas, Severinas Norgaila, Rusnė Navickaitė, Arnoldas Jalianiauskas.
Kūrybinė komanda: režisierius, inscenizacijos autorius – Agnius Jankevičius, scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Liušaitytė, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas, muzika – Agnius Jankevičius.
Spektaklis šį sezoną bus rodomas – gegužės 28 ir birželio 17 dienomis.
