Leidinys atskleis pramonininko Chaimo Frenkelio ir jo šeimos istoriją

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidžiama knyga „Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai“ per vieno namo istoriją papasakos garsios žydų šeimos istoriją.

Šiaulių „Aušros“ muziejus rengia knygą „Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai“.

Idėja surinkti, susisteminti ir publikuoti medžiagą apie pramonininką Chaimą Frenkelį, jo šeimą, jo įkurtą fabriką ir kultūros paveldo objektu tapusį gyvenamąjį namą-vilą puoselėta daugiau nei dešimtmetį.

Leidinys per vieno namo istoriją papasakos garsios žydų šeimos istoriją, parodys jos įtaką Šiauliams ir sudėtingą likimą, palies Šiaulių pramonės istoriją, reprezentuos Šiaulius, kaip svarbų Lietuvos žydų kultūros paveldo centrą, atskleis žydų gyvensenos ypatumus.

Į leidinį bus sudėta visa šiuo metu turima medžiaga: tyrimai, dokumentai, fotografijos (vilos interjerų, šeimos gyvenimo, fabriko veiklos), atsiminimai.

Architektė, menotyrininkė dr. Lina Preišegalavičienė (VDU) atliko išsamius menotyrinius Chaimo Frenkelio vilos tyrimus. Jie bus pateikiami straipsnyje „Chaimo Frenkelio vila: architektūrinės estetikos ir žydiško gyvenimo tradicijų dermė.“

Muziejininkių Vilmos Karinauskienės, Virginijos Šiukščienės ir Vilijos Ulinskytės-Balzienės straipsniuose bus publikuojama pastaraisiais metais surinkta ir susisteminta medžiaga – duomenys ir ikonografija – apie Frenkelių šeimos istoriją bei odų fabriką.

Odetos Stripinienės straipsnyje „Chaimo Frenkelio vila – pagrindinis Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys“ apibendrinta medžiaga apie Chaimo Frenkelio vilą, kaip vieną svarbiausių Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinių.

Leidinį Šiaulių „Aušros“ muziejaus planuoja išleisti 2021 metais.

Chaimas Frenkelis (1857–1920) ir jo sūnus Jokūbas (1884–1967) Šiauliuose sukūrė modernią odų pramonę ir išvystė ją iki pasaulinio lygmens, davė postūmį Šiaulių miestui tarpukariu tapti stambiu pramonės, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centru.

Frenkeliai garsėjo ne tik kaip stambūs fabrikantai, bet ir kaip dosnūs labdariai. Jie garbingai vykdė pasiturinčio žydo gyvenimo prievolę – teikti labdarą ir socialinę pagalbą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ši šeima ženkliai prisidėjo prie Šiaulių žydų bendruomenės ir šiauliečių socialinio gerbūvio: rūpinosi jų švietimu, socialine globa, tikybos reikalais.

Iki mūsų dienų išliko gausus Frenkelių šeimos paveldas Šiauliuose – ne tik fabrikas ir gyvenamasis namas-vila, bet ir jų lėšomis pastatyti pastatai, kurie šiandien yra svarbi Šiaulių miesto architektūrinio paveldo dalis.

Svarbiausias Chaimo Frenkelio paveldo objektas gyvenamasis namas-vila pastatytas 1908 m. Tai unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių. Joje nuo 1993 m. yra įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus. Čia įrengtos ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, nuolat vyksta renginiai, susiję su žydų istorija, kultūra ir paveldu.

Istoriniai šaltiniai ir žinios apie Frenkelių šeimą labai skurdūs, kurį laiką net neturėta Frenkelio portretinio atvaizdo, šeimos fotografijų.

Šiaulius skaudžiai palietę du pasauliniai karai paliko savo pėdsaką: išdraskytas fabrikas, dingusi ikonografinė medžiaga, daiktai.

„Aušros“ muziejus nuosekliai vykdo tyrinėjimus šia tema. 2008 m. Chaimo Frenkelio vilos pirmajame aukšte buvo įrengta ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“.